Pateikė preliminarius apklausų duomenis
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala trečiadienį feisbuke pateikė informaciją apie „Levada“ centro atliktą rusų apklausą.
„Sociologinius tyrimus atliekančio „Levada“ centro vadovas teigia, kad preliminarūs duomenys rodo, jog 2/3 Rusijos gyventojų palaiko „specialią karinę operaciją“ Ukrainoje. Jis pažymi, jog Rusijos žiniasklaidoje draudžiant naudoti „karo“ terminą ir skelbiant apie „gėlėmis sutinkamus rusų karius“, agresijos mastas viešojoje erdvėje yra iškreiptas.
Ilgainiui situacija turi potencialą keistis (apie 7 tūkst. Rusijos gyventojų sulaikyti protestuose per pirmąsias kelias dienas). Didžiausi demografiniai lūžiai šio vertinimo kontekste – tarp Rusijos didžiųjų miestų, kurių gyventojai kritiški, ir regionų, taip pat – amžiaus grupių (jaunesni kur kas mažiau palaiko Putino sprendimus).
Ir jis, ir kiti ekspertai iš Rusijos taip pat pažymi, jog rublio kritimą iš dalies atlieps aplinkybė, jog 2/3 gyventojų neturi jokių santaupų (kitaip tariant, sąskaitos nenuvertėja). Todėl tiesioginės sankcijos finansų sistemai pirmiausiai paveiks aukštesnę-vidurinę Rusijos gyventojų grupę. Greta to, žinoma, yra sankcijos, kurios matomos visiems – pvz., Rusijos šalinimas iš sporto turnyrų ir pan.“, – feisbuke rašė L. Kojala.
Informacija griežtai cenzūruojama: ilgai tai užtikrinti bus sunku
Kaip Delfi sakė politologas, minėti apklausos duomenys yra preliminarus, tačiau tikėtina, kad atspindintys pirmąsias tendencijas.
„Tie skaičiai gali dar šiek tiek varijuoti, bet jie turbūt atspindi pirmąsias tendencijas, Rusijos gyventojams reaguojant į tai, kaip karas yra pristatomas jų viešojoje erdvėje, o ten, kaip žinome, karo apskritai nėra, tai yra „speciali operacija“, ribota aprėptis, visai kitokie duomenys nei aptariama Ukrainoje ar plačiajame pasaulyje“, – komentavo L. Kojala.
Visgi tai, pasak jo, – pirmųjų karo dienų reakcijos vaizdas, tad supratimas apie realybę gali tapti prielaida keistis Rusijos gyventojų pozicijai.
„Karo mastas ir tai, kad Rusija nepasiekia greitos pergalės, kurios galimai tikėjosi – tokiame fone bus labai sunku Rusijos gyventojams gyventi informaciniame vakuume ir kliautis tik pranešimais, kuriuos formuoja valstybinė žiniasklaida“, – sakė ekspertas.
L. Kojalos teigimu, kalbant apie rusų nuotaikas, verta paminėti ne tik apie didžiąsias ekonomines sankcijas, kurių efektas bus išsitęsęs.
„Bet, pavyzdžiui, ir apie iškart sužinomas sankcijas – futbolo klubų išmetimas iš turnyrų, „Eurovizija“ ir kiti, atrodo, labai smulkūs dalykai, kurie nieko nekeičia, bet jie turbūt rodo, siunčia signalą tai daliai Rusijos gyventojų, kurie galbūt mažai prieina prie kitų informacijos šaltinių nei valstybiniai, kad reakcija į Rusijos vykdomus veiksmus yra labai vieninga ir plati“, – pastebėjo RESC vadovas.
Visgi galimą tolesnį protestų mastą Rusijoje, pasak jo, kol kas numatyti sudėtinga. Įvairių stebėtojų duomenimis, iki šiol Rusijoje sulaikyta apie 7 tūkst. demonstrantų, reiškusių prieštaravimą invazijai į Ukrainą.
„Manau reikėtų suprasti, kad mes tiesiog nežinome – tai, ką pradėjo Kremlius, yra precedento neturintis įvykis. Taip, mes matėme agresiją anksčiau, bet ji buvo daug labiau apribota savo apimtimi, nuostoliais pačiai Rusijai – tiek tiesioginiais kariniais, tiek finansiniais, tiek jau minėtomis kitomis sankcijomis. Tai gali tęstis laike pakankamai ilgai ir visa tai apsunkins tą naratyvo konstravimą Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, kuris yra vien palankus Kremliaus priimtiems sprendimams“, – akcentavo L. Kojala.
Nepasitenkinimą pirmiausia pajaus oligarchai ir miestų gyventojai
Jo teigimu, visgi Rusijos gyventojai patys turi nuspręsti, kaip vertinti ir kaip pasirinkti informaciją.
„Mes šiuo atveju galime tik spėlioti ir turbūt niekas nežino, kokia ta reakcija ilgainiui bus, bet faktas, kad 7 tūkst. žmonių jau yra sulaikyta, irgi gali būti vertinamas įvairiai – jei per kelias dienas toks skaičius tik sulaikytųjų, vadinasi, supratimas gana nemažos dalies visuomenės bent jau didžiuosiuose miestuose ir dabar yra“, – konstatavo politologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nepasitenkinimas labiausiai jausis didesniuose miestuose, kur gyvena tarptautiškesni gyventojai.
„Jie turi santaupų, vadinasi, jos nuvertėja, daug turi paskolų, kilo palūkanų normos, tad teks motėti daugiau. Jie galbūt nori žiūrėti „Netflix'ą“ ar kitas programas ir dabar to nebegalės daryti. Turbūt bus sunku jiems išvengti to fakto, kad vyksta kažkas labai svarbaus ir didelio, net jei gyvenama siaurame informaciniame lauke arba tikslingai susiaurintame informaciniame lauke“, – įvertino L. Kojala.
Be to, kaip akcentavo pašnekovas, dar vienas itin svarbus niuansas – rusų oligarchų reakcija, kuriuos finansinės sankcijos palies vienus pirmiausių.
„Mes girdėjome ir Bideno kalboje, kad bus preventyviai ieškoma jachtų ir kitų turtų, kuriuos slepia oligarchai, vengiantys sankcijų. Vadinasi, tas efektas gali būti įvairialypis“, – teigė ekspertas.
RESC vadovo teigimu, Vakarų pritaikytos sankcijos Rusijai yra beprecedentės.
„Mes galime jas lyginti su Šiaurės Korėja ir Iranu, bet tai nelygintina tame kontekste, kuriame Rusija atlieka gerokai didesnį vaidmenį ekonomikoje, energetikoje, ypatingai santykiuose su Vakarų šalimis nei mano minėtos valstybės. Vadinasi, tas efektas ir aprėptis yra tam tikra prasme naujas kūrinys, ir sunku iki galo suprasti tiek galimą efektą, tiek reakcijas“, – svarstė L. Kojala.
Juo labiau, kad, anot jo, dabar taikomos sankcijos, pavyzdžiui, SWIFT, dar gali būti plečiamos.
„Dar ne visi bankai yra išbraukti iš SWIFT tarpbankinės komunikacijos sistemos. Vadinasi, šioje srityje dar galima gilinti. Be to, aš manau, kad labai svarbus sankcijų darbas yra ne tik politinis sprendimas jas taikyti, bet ir jas įgyvendinti“, – pabrėžė politologas.
„Manau, kad labai svarbus buvo Šveicarijos sprendimas prisidėti prie ekonominių ir finansinių sankcijų, nes puikiai suprantame, kokį vaidmenį būtent šioje srityje atlieka ši valstybė, kurioje buvo skelbiami duomenys apie tai, kad 14,5 mlrd. eurų laikė su Rusija siejami asmenys arba Rusijos piliečiai“, – komentavo jis.
Tai, L. Kojalos vertinimu, turės ir politinį efektą, nes veiksmų ėmėsi neutrali valstybė.
„Ta pati Švedija, Suomija – jos taip pat prisideda prie Ukrainos, netgi siųsdamos ginkluotę, kas irgi yra visiškai naujas reiškinys, nes jos nėra NATO narės“, – sakė pašnekovas, akcentavęs, kad sankcijų procesas turi būti tęstinis, nuoseklus bei apimti sisteminius dalykus, tokius kaip energetinės priklausomybės nuo Rusijos drastiškas ir kiek įmanoma spartesnis mažinimas.
Alternatyvų nedaug
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Delfi pastebėjo, kad pirmasis smūgis jau po truputį vilnija per įmones, kurios tiesiogiai prekiauja su Rusijos bendrovėmis.
„Manau, kad bus masiškas transakcijų su Rusija sustabdymas bent jau kol situacija šiek tiek bus aiškesnė, nes šiuo metu tai yra kaip perkūnas iš giedro dangaus sugriaudėjo. Jei padarytų kokia nors finansų institucija klaidą ir įvykdytų pavedimą sankcionuotai įmonei Rusijoje, tai gali turėti labai rimtų pasekmių“, – komentavo ekonomistas.
Dėl to, pasak jo, bent kelis mėnesius su Rusijos bet kokiomis įmonėmis niekas nenorės turėti reikalų.
„Ką galbūt ir simbolizuoja Kinijos valstybiniai bankai, kurie taip pat paskelbė, kad laikinai, o tas „laikinai“ gali būti labai ilgas, irgi nutraukia sandorius ir neatsiskaitys už naftos produktus. Tai netgi tokios didelės institucijos, kurios turi daug resursų ir galėtų surasti būdų atsiskaityti kitais kanalais, tiesiog norėdamos apsidrausti, tai stabdo“, – akcentavo Ž. Mauricas.
Tuo pačiu milžiniškas smūgis, kaip antrino L. Kojalai ekonomistas, yra ir Kremliaus vadinamajam elitui – oligarcijai.
„Kažkokią alternatyvą jie, kažin, ar suras. (…) Tų vietų gal kažkiek yra, bet jiems šiandien yra didžiausias smūgis“, – konstatavo pašnekovas.
Be viso šito, kaip pastebėjo Ž. Mauricas, Rusijoje jau dabar pradeda strigti atsiskaitymai, daugelis automobilių gamintojų nebetiekia į rinką automobilių.
Rusijos ekonomikos link artėja cunamis: išvengti neįmanoma
Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad Kremlius planuoja savomis pastangomis bent būtiniausioms prekėms „amortizuoti“ milžiniškų sankcijų poveikį, tačiau tai, pasak jo, netruks ilgai.
„Trečia kategorija yra platesnė visuomenė, kuri pradės jausti pasekmes tik tada, kai infliacija pradės kilti ir kuri pradės graužti jų perkamąją galią. Vis tiek yra karo stovis, tai ilgai nepavyks atsilaikyti, bet valstybė gali mesti daug resursų – tiesiog prievartinių, įšaldyti tam tikrų būtiniausių produktų kainas ir gali būti, kad kokį mėnesį tos kainos net ir nekils“, – komentavo ekspertas.
Visgi jis teigė, kad drastiškai jau ima kilti importuojamų prekių kainos, o galiausiai infliacija smogs ir būtiniausioms prekėms.
„Tai neabejotinai atsiris. Tai yra lyg horizonte matomas cunamis, kuris jau ateina ir praktiškai šansų Rusijai apsisaugoti kažkaip arba jį sustabdyti nėra. Štai rublio kursas, jau šiandien matome, važiuoja į viršų. Aš netgi nenustebčiau, jeigu šio mėnesio pabaigoje ir 200 rublių už eurą gali būti, ir 300, netgi 500, nes gali įsisukti užburtas ratas ir pasekmės labai liūdnos“, – konstatavo Ž. Mauricas.
Jis taip pat kalbėjo apie tai, kad rusai šalyje gyvena kitoje informacinėje erdvėje.
„Ten net jie nemini, kad kažkas užblokuota – sako, jog va, atsisakė kokia Tarptautinė automobilių federacija, bet kartu rodo kažkokio ralio vaizdus ir teigia, kad štai, rusai dalyvauja. Randa kažką, kas dar neatsisakė. Kalbėdami apie kokias varžybas, gali sakyti, jog (kitos šalies komanda) negalėjo atvykti, nes skrydžių nėra. Ten yra visiška makaronų kabinimo šalis“, – pabrėžė ekonomistas.
Rusija paskelbė blokuojanti nepriklausomą televizijos kanalą „Dozd“ ir radijo stotį „Echo Moskvy“. Blokuoti imama net žmonių kuriamą enciklopedija internete „Wikipedia“.
„Visgi yra, kaip minėjau, cunamis, kuris vis tiek ateis ir ateis labai skaudžiai, nes pradės masiškai kilti prekių kainos arba prekės pradės dingti iš lentynų – manyčiau, kad bus ir tas, ir tas, įskaitant ir prekes iš Kinijos, nes Kinija tikrai nesubsidijuos Rusijos ir parduos rinkos kaina“, – įvertino Ž. Mauricas.
Drastiškas kainų kilimas – dažna masinių neramumų priežastis
Kainos, pasak jo, tikriausiai Rusijoje kils daugiau nei pats kursas, nes yra įvertinama rizika.
„Tai dažniausiai žmones paveikia labai stipriai. Jei mes žiūrėtume, kokia buvo Arabų pavasario priežastis, tai pagrindinė buvo pakilusios maisto kainos. Ta revoliucija iš pradžių netgi vadinosi Duonos revoliucija, po to peraugo į Arabų pavasarį.
Jei pažiūrėsime į kitus pavyzdžius, tai irgi dažniausiai labai staigūs šuoliai lemia. Tas pats Kazachstanas gali būti kaip pavyzdys – ta kibirkštis, kuri įžiebė žmonių protestus, buvo būtent paskelbimas, kad branginsime gamtinių dujų kainas, o jos ten daugiausia naudojamos kaip kuras“, – Delfi pasakojo „Luminor“ vyr. ekonomistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad didžiausias V. Putino reitingų kritimas buvo Rusijoje paskelbus apie pensijų reformą, kuria augo pensinis amžius, o pensijos praktiškai nedidėjo.
„Tokie dalykai turi didelį poveikį ir tuo didesnį, kuo labiau valdžia kišasi į rinkos dėsnius. Jei būtų palikta tik rinkos dėsniams, tada tie kilimai būna nuosaikesni ir tiesiog žmonės mato perkamosios galios kritimą, bet dažniausiai vis tiek kyla noras įsikišti – kaip pavyzdys, ir dabar“, – akcentavo Ž. Mauricas.
Dėl to prekybininkams, kaip paaiškino jis, galiausiai vis tiek teks kainas kelti, nes kitaip prekyba tiesiog neapsimokės.
„Ne tik nuvertėja pinigai, bet ir kainos kyla – tai gali būti kibirkštimi. Rizika yra pakankamai nemaža, sakyčiau. Dar plius tokioje šalyje kaip Rusija, kuri yra didelė. Ten yra įvairių regionų. (…) Pavyzdžiui, yra Sachos respublika, buvusi Jakutija – ten vidutinis atlyginimas yra beveik 100 eurų, jie gyvena pakankamai gerai, atvyksta daug turistų. (…) Štai jiems bus tikrai didžiulis smūgis“, – kalbėjo pašnekovas.
Tad minėtą tendenciją, anot Ž. Maurico, jau bus galima stebėti po 2-3 savaičių – tuomet, jo teigimu, į Rusiją turėtų ateiti „ekonominė kulminacija.“
