„Ne, tikrai nesu vienintelis (Kijeve likęs diplomatas). Mes susirašėme su ambasadoriais ir šiandien (antradienį) šiek tiek po pietų yra net penki ambasadoriai iš Europos Sąjungos (ES) šalių ir dar keletos šalių ambasadoriai. Bent jau šiuo metu esame kokie aštuoni ar devyni“, – patikslino pašnekovas.

Paklaustas, kodėl nusprendė likti ir nesitraukti į kitus miestus, ambasadorius tikino, kad jam svarbiausia išlikti su žmonėmis ir juos pasiekti.

„Tas klausimas (dėl saugumo) iškyla, kadangi karas yra toks, niekada nežinai, kada gali nukristi raketa ar bomba, netgi į gyvenamuosius kvartalus, bet mano užduotis dvejopa: ir kaip ambasadoriaus, o čia jau visąlaik yra ir politinis sprendimas – trauktis ambasadai ar ne, bet kartu esu kunigas, esu vyskupas, esu šventojo tėvo atstovas Ukrainai ir bažnyčiai, o kaip žinote kunigų, pastorių, ganytojų užduotis yra būti su žmonėmis. Tai man tikrai yra svarbu – būti kiek įmanoma su žmonėmis“, – sako jis.

Gyvena slėptuvėje ir beveik negali išeiti į lauką

Pašnekovas tap pat papasakojo, kad dabar gyvena slėptuvėje ir beveik negali išeiti į lauką.

„Vienas aspektas yra techninis, kad net ir šiuo metu esu mūsų slėptuvės įėjime, kadangi šiandien ir rytoj bus ypatingai sunkios dienos, tikrai tai nėra žaidimas, geriau saugotis, kiek įmanoma. Jau nuo vasario dvidešimt trečios dienos miegame apatiniame aukšte, pasirinkome patalpas, kurios neturi langų, miegame ant grindų, kad per septynias ar aštuonias sekundes galėtume nueiti į savo slėptuvę, į rūsį. Į lauką praktiškai neišeiname.

Buvo galima išeiti šiek tiek šiandien ir vakar (pirmadienį ir antradienį). Čia buvo vienintelės dienos per pastarąsias penkias, ne tik dėl komendanto valandos, bet taip pat yra pavojinga. Buvo tikrai nemažai susišaudymų gatvelėse šalia mūsų ir sproginėjimų. Fiziškai kontaktas labai sunkus, fiziškai pamatyti kitą žmogų beveik neįmanoma, bet būnant čia galiu jausti situaciją ir gerai, kad vis dar yra telefono, interneto ryšys ir toks jausmas, kad esame pasaulio centre, nes tiek daug solidarumo, tiek daug dėmesio ir tai nėra kažkas labai tuščio, nes jaučiasi pasaulio vienybė, čia tarsi pulsuoja širdis šiuo metu“, – sako jis.

Anot diplomato, jau vien didžiulis solidarumas šiuo sunkiu laikotarpiu gali padėti nugalėti kare.

„Esu kunigas ir vyskupas. Aš atstovauju Bažnyčią ir mūsų pašaukimas yra žvelgti į dvasinę pusę – vyksta karas ir tikinčio žmogaus, taip pat ir mano giliu supratimu, karas nekyla iš nieko. Žinoma, šiuo metu turime konkretų agresorių, konkreti Rusijos armija, kuri įeina į Ukrainą. Čia labai konkretu, bet visas tas solidarumas, kurį šalys parodo, žmonės, kurie nemiega, meldžiasi, suvienija daug šalių, žmonių ir aš su draugais naudoju tokį man patinkantį dalyką – jeigu aš būčiau Dievas, kūrėjas ir matyčiau, kad žmonės tokie susivieniję, tokie atidūs vieni kitiems, aš sakyčiau, kad jūs esate šaunuoliai, jūs sugebėjote peržengti iššūkį ir tada karas praranda savo pamatus, jis išnyksta. Net jeigu politikai nori karo, jo jau nebėra. Mano gilus įsitikinimas, kad tas solidarumas jau griauna karą iš pamatų“, – tikina pašnekovas.

Jau vasario viduryje suprato, kad reikia ruoštis

Vis tik, anot jo, maisto dar yra, todėl problemų dėl elementariausių poreikių nėra.

„Maisto mes nusipirkome bent dviem savaitėms jau viduryje vasario, nes buvo akivaizdu, kad kažkas bus. Gal net daugiau nei dviem savaitėms, todėl didelės problemos neturime. Iki šiol veikė net šaldytuvai, tas yra labai gerai. Jeigu šaldytuvai nebeveiks, elektros energijos nebebus, reikės pereiti prie prastesnio maisto, bet turime dujų balionų. Turime tokio elementaraus maisto, kaip miltų, vandens. To turime nemažai. Žinoma, racionas labai prastas, dienos labai sunkios, bet kol bombos nekrenta tiesiai ant nosies, tol išgyventi galima“, – pasakoja Kijeve esantis diplomatas.