Kaip tvirtina ministerija, už agresijos nusikaltimą gali būti teisiama tiek Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, tiek nacionaliniuose teismuose tų valstybių, kurios šį tarptautinį nusikaltimą yra nustatę savo baudžiamuosiuose kodeksuose.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už agresijos nusikaltimą, taip suteikdamas galimybę persekioti už jį atsakingus asmenis, remiantis universalios jurisdikcijos principu ir juos teisti už akių, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti Rusijos ir Baltarusijos vadovų vykdomą agresiją Ukrainos atžvilgiu.
Ministerija pažymi, kad Rusijos Federacija, pažeisdama pamatinius tarptautinės teisės ginkluotos jėgos nenaudojimo ir taikaus ginčų sprendimo principus, naudoja neišprovokuotą mirtiną karinę jėgą prieš suverenią ir nepriklausomą Ukrainos valstybę, jos teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę, civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą. Baltarusija, suteikdama savo teritoriją karinėms atakoms Ukrainoje planuoti ir jas vykdyti, taip pat vykdo agresijos aktą, kuris visapusiškai atitinka tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje išvystytą agresijos koncepciją.
Ministrės teigimu, už agresiją Ukrainoje atsakingų asmenų baudžiamasis persekiojimas gali tapti realybe, jei Generalinė prokuratūra įvertins visą jiems prieinamą informaciją ir pasinaudos Lietuvos nacionalinės teisės suteikiama universalios jurisdikcijos ir teisimo už akių galimybe.
Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniame BK, XV skyriuje „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, taip pat yra kriminalizuotas tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (BK 100 straipsnis), agresija (BK 110 straipsnis), draudžiama karo ataka (BK 111 straipsnis).
„Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas sukuria teisines prielaidas patraukti baudžiamojon atsakomybėn Putiną ir Lukašenką, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, taip pat agresijos vykdymo vietos bei tai, ar už agresiją yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Rusijos ar Baltarusijos teisę“, – sako ministrė E. Dobrovolska.
Ministerija pažymi, kad kliūtis atsakingų už agresiją Ukrainoje paieškoms Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme yra ta, jog valstybių, neprisijungusių prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statuto, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai gali būti teisiami tik tuo atveju, jei į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą kreiptųsi pati Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kurios nuolatinė narė, galinti vetuoti bet kokį sprendimą, yra Rusija. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia nuostata galioja tik dėl agresijos nusikaltimo, tačiau ne dėl nusikaltimų žmoniškumui ar karo nusikalimų, dėl kurių Lietuva pateikė kreipimąsi Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorui, kuris tyrimą jau pradėjo.
