Nuo 2000 metų faktiškai Rusiją valdantis V. Putinas ne per seniausiai pasirūpino Konstitucijos pataisomis, atvėrusiomis kelius jam prezidento poste išlikti iki 2036 metų.
Tačiau Rusijos kariuomenei Ukrainoje susiduriant su nuožmiu pasipriešinimu, o rusams – su Vakarų sankcijomis, kokių agresorius greičiausiai nesitikėjo, vis dažniau svarstoma, jog šį kartą tiek metų nepajudinamas buvęs V. Putinas artėja prie savo pabaigos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Laurynas Jonavičius įsitikinęs: galvoti, kad tai yra V. Putino eros pabaiga, kol kas tėra svajonės.
Anot politologo, dabar įvykiai gali klostytis pagal kelis scenarijus. Vienas – kad tai įvyks dėl sukilusios Rusijos visuomenės. Politologas pripažįsta, jog tai nėra labai tikėtina.
„Realiausias scenarijus, apie kurį visi kalba, yra rūmų perversmas, jis labai tikėtinas esamomis aplinkybėmis“, – kalbėjo pašnekovas, tačiau pažymėjo, kad to mums galbūt norisi, bet nebūtinai taip įvyks.
Trečiuoju scenarijumi V. Putinas pralaimi karą. „Aišku, yra ketvirtas variantas – naujas Šaltasis karas. Sėdime apkasuose savo pusėse ir V. Putinas lygiai taip pat sėkmingai toliau valdo Rusiją, toks variantas taip pat yra. Bet kuris iš jų realiai yra įmanomas, bet greičiausiai kas bus, tai mišinys visų šių scenarijų“, – svarstė pašnekovas.
Sankcijos pasirodė griežtesnės
VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius Delfi sakė šiek tiek skeptiškai vertinantis kalbas, jog agresija Ukrainoje taps V. Putino pabaiga.
„Nes vis dėlto jis valdo policiją, kariuomenę, turi savo šalininkų jėgos struktūrose. Jie gali būti nepatenkinti, bet kad bandytų nuversti – to nematau“, – kalbėjo pašnekovas.
Politologo teigimu, didesnio poveikio neduotų ir rusų protestai, kuriuos jėgos struktūros labai greitai numalšina.
Tačiau realų pavojų, anot K. Girniaus, kelia tai, jog Vakarų sankcijos pasirodė esančios gerokai griežtesnės, negu buvo tikėtasi.
„Tai bus labai didelis smūgis Rusijos žmonėms. Rublio vertė krito 30-40 procentų, tai reiškia, kad kelionės į kitas šalis beveik neįmanomos, juo labiau lėktuvai negali skristi per Europos oro erdvę. Žmogus nebegali nuvykti nei į, pavyzdžiui, Paryžių, ar į Italiją, aišku, žmonės bus nepatenkinti. Rusams rūpi sportas, popkultūra, muzika, o jų komandos ir atlikėjai yra šalinami iš tarptautinių turnyrų, orkestrų ir panašiai“, – pabrėžė jis.
Dalis rusų dėl to kaltins Vakarus, o kiti galvos, kad atsakingas V. Putinas, o tai, K .Girniaus vertinimu, yra grėsmė jo populiarumui. Politologo teigimu, V. Putinas jau niekada nebebus toks populiarus, koks buvo praeityje, karas taip pat nebus populiarus, nes žmonės ilgainiui supras, jog tai nepateisinama agresija.
„Bet diktatoriai geba išsilaikyti. Net toks pavyzdys kaip Aliaksandras Lukašenka: tris keturis mėnesius vyko labai dideli protestai ir jis vis tiek išliko. Kad Rusijoje vyktų protestai, į kuriuos ateitų 30-40 tūkstančių žmonių, abejoju. Žinoma, negali prognozuoti, bet šiuo metu nereikėtų būti tokiais optimistais“, – kalbėjo pašnekovas.
„Jei bus dideli nuostoliai kare ir didelė pasaulio dalis nusigręš nuo Rusijos, tai tikrai nedidins jo populiarumo. Bet kad nuverstų, dar abejoju – nereikia būti per dideliu optimistu“, – pabrėžė jis.
O kariškių klanas?
„Anksčiau Rusijoje buvo politbiuras. Stalino laikais jis nieko nereiškė, bet vėlesniais laikais nušalino Nikitą Chruščiovą – komunistų partijoje buvo šiokia tokia kolektyvinė atsakomybė. V. Putinas labai panašus į vienvaldį žmogų. Tas labai akivaizdžiai matyti – salėje artimiausias žmogus nuo jo sėdi už keliasdešimties metrų. Ne visi jį myli, bet jis yra tiek įsitvirtinęs, kad nėra natūralių klanų ar grupuočių, kurios drįstų mėginti jį nuversti“, – pabrėžė K. Girnius.
Jis atkreipė dėmesį, kad kariuomenės vadai situacija turėtų būti patenkinti, nes kariuomenei dabar skiriami dideli resursai, o saugumiečiai irgi sotūs, valdžios palaiminami.
Tuo metu oligarchai, pašnekovo teigimu, bus nepatenkinti, tačiau jie nebus pamiršę ir Michailo Chodorkovskio likimo.
„Jie žino, kad V. Putinas labai griežtai reaguotų, be to, jis greičiausiai nurodęs žvalgybai stebėti oligarchus, kurie reiškia šiokį tokį nepasitenkinimą. Oligarchams nereikia V. Putino Rusijos tokios, kokia ji yra, bet nemanau, kad jie bus tie revoliucionieriai, kurie mėgintų jį nuversti“, – sakė jis.
Politologo L. Jonavičiaus teigimu, tęsiantis sankcijoms valdančiajam elitui teks smarkiai pagalvoti, kaip paskirstyti sumažėjusias pajamas. Vis didesnis ekonominis nepasitenkinimas tiek visuomenėje, tiek tarp oligarchų vers ieškoti išeičių.
„Tai galėtų didinti tikimybę, kad nuo V. Putino galėtų būti atsiribojama. Esamos sankcijos gerokai padidins kaštus Rusijai ir sukels problemų. Yra alternatyvus požiūris, kad tai spaus Rusiją atsiribojimo nuo Vakarų link. Tai reikštų Šaltojo karo pozicijų stiprėjimą“, – kalbėjo pašnekovas.
Vyktų kova dėl valdžios
Jei dėl kokių nors priežasčių V. Putino neliktų prezidento poste, L. Jonavičiaus teigimu, prasidėtų kova dėl valdžios.
„Ir jo klane ir tarp naujų veikėjų, ateinančių iš visuomenės, ir dabartiniai opozicionieriai visi dalyvautų toje kovoje“, – teigė L. Jonavičius.
Jis pabrėžė, kad V. Putino pašalinimas iškart nepakeistų principų, kuriais veikia Rusija, tie principai, tai – galios politika, neformalūs susitarimai ir panašiai.
„O tokioje aplinkoje laimės tas, kas turės daugiausiai galios – tiek finansinės, tiek jėgos struktūrų kontrolės prasme“, – kalbėjo jis.
K. Girniaus atkreipė dėmesį, jog dabar Rusijoje nėra ryškaus politiko, kuris sugebėtų sutelkti platesnį žmonių ratą.
„Jei V. Putinas mirtų arba būtų nuverstas, arba kiltų nepasitenkinimas, kuris priverstų jį pasitraukti – gana ilgai vyktų vidaus kovos ir tik po metų ar dviejų paaiškėtų, kas laimėjo“, – teigė jis.
Tiesa, politologas atkreipė dėmesį, kad Rusijoje yra tariama demokratija, tad nelikus V. Putino šalyje turėtų vykti rinkimai.
„Gal per juos kažkas atsirastų?“, – svarstė jis. Kalbėdamas apie įkalintą opozicijos lyderį Aleksėjų Navalną pašnekovas sakė, kad nors Vakarai jį gerbia, ir ne be priežasties, eiliniai rusai jį vertina skeptiškai.
Suklaidino neteisinga informacija?
Svarstydamas, kas lėmė, kad anksčiau atsargus buvęs V. Putinas ėmėsi tokio rizikingo žingsnio, L. Jonavičius spėjo, kad jam galėjo būti teikiama neteisinga informacija, dėl kurios jis paprasčiausiai apsiskaičiavo.
„Jam pateikiama selektyvi informacija, kuri jį tenkintų. Dėl to galėjo būti apsiskaičiuota nemanant, kad ukrainiečiai taip priešinsis, Vakarai taip reaguos ir visi kiti dalykai. Mano supratimu, tai įtikinamiausias variantas. Yra ir toks aiškinimas, kad Rusijai reikia pergalių ir ji negali be karo. Bet nei vienas nėra grynas ar vienintelis priežastinis aiškinimas, kodėl dabar taip įvyko“, – sakė jis.
K. Girnius įsitikinęs, kad V. Putinas pratrūko būtent tokiu būdu, nes susirūpino savo istoriniu likimu.
„Juk valdant V. Putinui Ukraina atsiskyrė ir iškeliavo į Vakarus. Kitaip sakant, jam būnant šalies vadovu, Rusija pralošė Ukrainą ir tai yra labai didelis smūgis. Jis bando tai atitaisyti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Antras dalykas, anot K. Girniaus, Ukrainos suartėjimas su NATO: nors nebuvo kalbama apie šalies įstojimą į Aljansą, vyko vis glaudesnis bendradarbiavimas, JAV tiekė ginkluotės už 2,5 milijardų dolerių. Taigi, Ukraina tapo neoficiali NATO narė.
V. Putinas, anot pašnekovo, suprato, kad jeigu jis nori visa tai sustabdyti, tai reikia daryti dabar. Tačiau V. Putinas apsiskaičiavo galvodamas, jog tai bus lengva, nes rusai tam pritars, o Vakarus pavyks įbauginti.
„22 metus valdydamas kaip diktatorius jis įprato, kad kaip pasakė, taip ir bus, tačiau dabar taip nėra. Diktatorius buvo įsitikinęs, kad jis visagalis, todėl ir dingo jo ankstesnis atsargumas“, – pabrėžė jis.
Politologo nuomone, grasindamas branduoliniu ginklu V. Putinas nori Europai ir JAV pasakyti: „Nevarykite manęs į kampą“.
K. Girnius grasinimų nesieja su tuo, kad Rusijos kariuomenei nesiseka Ukrainoje, esą tai labiau atsakas į sankcijas, galinčias privesti prie Rusijos ūkio žlugimo.
„Manau, kad tai yra įspėjimas, kad blogiausiu atveju jis gali tais ginklais pasikliauti“, – sakė jis.
V. Putinas nepasitiki savo kompanija
Delfi apžvalgininkas Paulius Gritėnas pastebėjo, kad labai sunku svarstyti, kas gali įvykti, neturint visiškai jokios informacijos apie tai, kas vyksta Kremliuje.
„Tikėtis, kad į gatves išeis minia ir nuneš V. Putiną, jog bus tas pats, kas vyko Maidano metu tikrai neįmanoma. Todėl, kad Rusijoje dar nuo 2000-ųjų daryta viskas, kad tai neįvyktų, kad nebūtų jokių galimybių pakeisti struktūrą ne iš jos vidaus“, – kalbėjo pašnekovas.
P. Gritėno teigimu, 2014-aisiais V. Putino kritikas Borisas Nemcovas [nužudytas 2015 metais – aut.] kalbėjo, jog V. Putinas išsigando, kad tai, kas įvyko Ukrainoje, gali atsitikti Rusijoje, todėl bandė parodyti, kad tai yra labai blogas pavyzdys, šalis skendi chaose ir panašiai.
Anot apžvalgininko, Kremliaus veikimą analizuojantys politologai mėgsta pabrėžti vadinamąją „silovikų“ grupuotę, kurią sudaro prezidentui artimi politiniai veikėjai ir buvę saugumiečiai, esą jie galėtų susimokyti prieš V. Putiną.
„Kalbama, kad visi saugumo tarybos posėdžio, kuriame V. Putinas demonstravo savo galią, dalyviai apie tai, kad bus pripažintos Luhansko ir Donecko respublikos, sužinojo likus 15 minučių iki jo pradžios. Tai rodo, kad V. Putinas savo kompanija irgi nelabai pasitiki. Jis padarė išbandymą iš esmės tam, kad jie viešai prieš televizijos kameras pasirašytų nematomą paktą, kuris, jei Rusija pralaimėtų karą, visus atvestų iki Hagos“, – svarstė jis.
Tad, anot P. Gritėno, kyla klausimas, kiek toje aplinkoje yra noro priešintis ir kiek suprantama, kokios gali būti pasipriešinimo pasekmės.
„Šis klausimas yra atviras. Todėl žmonės spekuliuoja, kad gali būti literatūrinis scenarijus, jog kažkas nušauna, nunuodija vadą, kas, mano galva, nelabai tikėtina, nors Rusijoje visko gali nutikti“, – teigė jis.
Antras scenarijus, anot apžvalgininko, yra viešo prezidento pasitraukimo galimybė pasirūpinus, kad V. Putinas kam nors perduoda valdžią išlaikydamas savo veidą.
Paklaustas apie opozicijos galimybes pašnekovas pabrėžė, kad Rusijoje opozicijos nėra, nes ji daugybę metų buvo sėkmingai griaunama.
„V. Putinas pats viešų pasikėsinimų nėra turėjęs greičiausiai todėl, kad jis labai greit apsistatė lojalistais, sukūrė struktūrą, iš kurios nieko neišeina į išorę, visi susiję korupciniais ryšiais, visi gali sėsti dėl tų pačių nusikaltimų“, – kalbėjo jis.
P. Gritėnas svarstė, kad jei negalėtume tikėtis, kad rinkimai, kurie įvyktų V. Putinui praradus valdžią, būtų demokratiški, tai bent jau galėtume turėti viltį, kad dar kiti rinkimai jau būtų laisvesni. Jo teigimu, valdžią V. Putinas galėtų perduoti kokiam nors technokratui ekonomistui, kuris esą galėtų kalbėtis su Vakarais.
