Šlekys: Rusija visos savo ginkluotės nepanaudojo
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TPSMI) dėstytojas, karybos ekspertas Deividas Šlekys laidoje teigė, jog vykstančios Ukrainos ir Rusijos derybos su toliau vykstančiais apšaudymais pagal karų istoriją, deja, yra suderinamos.
„Deja, bet taip. Galime sakyti, kad tai yra karų praktika. Jei pažiūrėsime į karų istoriją, prasidėjus bent menkiausioms deryboms visą laiką paraleliai vykdavo koviniai veiksmai. Nes labai paprasta – kol vyksta derybos gali pavykti kažkokį miestą ar teritoriją, kurios gali būti derybiniu argumentu gauti kažką daugiau.
Tai, ką matome šiandien yra istoriškai atpažįstamas paveikslas – kai derybininkai šnekasi – raketos skraido“, – laidoje „Delfi diena“ sakė D. Šlekys.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė daug vilčių į derybas nededantis. VU TSPMI dėstytojo nuomone į šia derybas viltis dėti tikrai sudėtinga.
„Vladimiras Putinas tą pačią dieną, kai lyg ir suderama dėl derybų, pradeda kalbėti apie branduolinį ginklą. Ant žemės akivaizdžiai telkiamos didesnės pajėgos, Charkivas apšaudomas ir šiandien tikrai matyti, kad šaudoma į civilines erdves, žūva civiliai, kol vyksta derybos.
Tai tikėtis kažkokios pabaigos tikrai sunkiai tikėtina. Bet V. Zelenskis labai gerai pasakė, kad jeigu yra galimybė šnekėtis, galime bandyti, kad po to jų niekas nekaltintų, kad jie atsisakė į ištiestą taikos ranką“, – teigė karybos ekspertas D. Šlekys.
Laidos „Delfi diena“ pašnekovas kalbėjo, jog Rusija dar nepanaudojo labai daug savo turimos ginkluotės, kuri gali daryti didžiulę žalą.
„Viskas labiau priklauso nuo to, ar V. Putinas nori tik kontroliuoti teritoriją ir nevaldyti žmonių. Nes tai, kas dabar yra likę jo dispozicijoje ir ginkluotėje, tai tokia, kurią kai šausi, grius ir gyvenamasis namas, parlamento rūmai.
Jei Rusijos valdžia nuspręs, kad jiems nebėra gaila ukrainiečių gyvybių iš viso, jokia forma, tada mes galime matyti didžiules skerdynes. Bet jeigu bus nuspręsta civilių nežudyti tyčia, sąmoningai, tada kitokia kalkuliacija darosi“, – teigė jis.
D. Šlekys ragino dabar žvelgti į vakarų paskelbtų sankcijų Rusijai efektą.
„Pirmiausia – piliečių nusiteikimui“, – kalbėjo VU TSPMI dėstytojas.
Skelbiama, kad didžiulės pajėgos buriamos ir Baltarusijoje. Pasirodo informacijos ir apie tai, kad Baltarusija į kariuomenę ima ir visiškai jokios patirties neturinčius asmenis. D. Šlekio nuomone, jei ši informacija teisinga, žmonės bus naudojami kaip gyvieji skydai.
„Jeigu pasiteisintų informacija, kad imami visi žmonės, net tie, kurie nemoka šaudyti, tai čia būtų kuriamas „žmogiškųjų skydų“ scenarijus. Tiesiogiai statai į priekį žmones, kurie taps ukrainiečių ginkluotės aukomis. Ir tai darė ISIS kariaudami Sirijoje. Jeigu taip, tai čia yra pats baisiausias nusikaltimas, koks begali būti daromas“, – pirmadienį laidoje „Delfi diena“ sakė D. Šlekys.
Ekspertas teigė, jog Rusijos pusė po truputį praranda ryžtą kovoti ir tai gali būti lemtingas faktorius sutrumpinti šį karą.
Kijeve gyvenanti lietuvė: komendanto valanda buvo skirta sunaikinti diversantus
Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova laidoje „Delfi diena“ pirmadienį teigė, jog visą savaitgalį trukusią komendanto valandą vyko aršūs mūšiai Kijeve. Buvo bandoma išsiaiškinti ir sunaikinti mieste esančias diversantų grupes.
„Mes visą šitą savaitgalį praleidome namuose. Buvo tuščias tuščias miestas, kurio net įsivaizduoti neįmanoma, kad tuščias Kijevo centras. Žurnalistai tiesiog rodė tuščią miestą.
Vakar (miesto, aut. p.) pakraščiuose girdėjosi visą dieną aršūs mūšiai, veržėsi į Kijevą. (…) O komendanto valandos buvo paskelbtos tam, kad buvo įsiveržusių daug diversantų grupių ir kad juos išsiaiškinti ir sunaikinti, kad žmonės, civiliai nenukentėtų. Tai per komendanto valandas mes buvome namuose arba slėptuvėse“, – Delfi sakė D. Makarova.
Jos teigimu, dalis jos aplinkos žmonių išvyko iš Ukrainos sostinės.
„Taip, dalis vis tiek išvažiuoja, 12 valandą turėjo traukinys išvykti į Lvivą, nes dabar faktiškai išvažiavimas iš Kijevo galimas tik geležinkeliu. Bet Kijevo lietuvių bendruomenė, mes sudarėme „Viber“ grupė ir mes visi čia, Kijeve. Ir kiekvieną rytą mes susirašome, kokia pas mus situacija, kaip mes jaučiamės, kas įvyko, kad laikomės sveiki ir gyvi“, – kalbėjo D. Makarova.
Pašnekovės teigimu, Ukrainos sienos perėjimas užtrunka.
„Deja, kažkaip taip yra. Ar reikia daugiau perėjimo punktų padaryti. Kol kas žmonės tikrai ilgai stovi eilėse. Nes buvusio Donbaso lietuvių bendruomenės pirmininko dukra išvažiavo 24 dieną iš Kijevo ir Krokuvą Lenkijoje pasiekė tik vakar.
Tai buvo 3 parų kelionės, su pasienio perėjimu, nes eilės tikrai didelės. Pagrinde tai yra moterys su vaikais, kadangi paskelbta mobilizacija ir vyrai sienos dabar negali kirsti. Eilės tikrai didelės“, – teigė Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Pirmadienį prasidėjo Rusijos ir Ukrainos derybos. D. Makarovos sutiko, kad reikia bandyti tartis, kad „po to mūsų nekaltintų, kad nenorime taikos“.
„Bet, kad būtų derybos kažkokios sėkmingos, tai tikrai ne. Nes iš Rusijos pusės atvažiavo žmonės, kurie tikrai nieko negali lemti, nuo kurių nieko nepriklauso. Derybos vyksta, o girdisi dundėjimas, Kijeve buvo sirenos įjungtos, puolamas Charkivas intensyviai.
Labai įtempta padėtis ir pietuose. Tai jeigu vyksta derybos, turėtų nutraukti kažkokius karo veiksmus, jeigu jie nori kažką mums pasiūlyti. Bet deja, karo veiksmai vyksta net ir derybų metu, jie tikrai intensyvūs aplinkui“, – apie situaciją Ukrainoje sakė D. Makarova.
Ji kalbėjo, jog dabar labiausiai jaučiamas medikamentų trūkumas.
„Nes medikamentų trūksta. Ir pietuose, rašė mūsų bendruomenės žmonės, kad vaistinės uždarytų ir jų trūksta“, – sakė D. Makarova.
Pašnekovė teigė, jog maisto jai šiuo metu užtenka, vandens ir elektros tiekimas nesutriko.
„Kas svarbiausia, ryšys, internetas veikia. Tai yra tikrai mums labai svarbu, kad mes galėtume bendrauti su pasauliu“, – laidoje „Delfi diena“ sakė D. Makarova.
Ji laidoje pasidalijo ir skelbiamomis prognozėmis, jog ateinančios naktys Kijevui mus labai sudėtingos.
„Nes jie vis tiek bet kokiais būdais veržiasi į Kijevą, jiems tai yra aktualu greičiausiai, kaip ir Charkivas. Tai yra du miestai, kurie intensyviai puolami. Tai lyg politikos prestižas“, – sakė D. Makarova.
Ji teigė, jog pačiame Kijeve yra saugu, nes visi karo veiksmai vyksta priemiesčiuose.
„Raketos nedaskrenda, Kijevas nėra bombarduojamas, apšaudomas. Ir tai yra dėka karių, kurie labai taikliai gina Kijevą“, – pirmadienį laidoje „Delfi diena“ sakė Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Makarova.
