Ukrainos pusė dirba neorganizuotai, teigia Delfi vaizdo medžiagą atsiuntęs skaitytojas. Ir nors prie Lenkijos ir Rumunijos sienų su Ukraina sutelkta daug pagalbos daiktais, tačiau Ukrainos ji nepasiekia.
Štai Rumunijos pusėje yra daug žmonių, kurie nori padėti. Maistas, gėrimai, rūbai ir pledai sutelkti ten, tačiau nepasiekia Ukrainos, kur šios pagalbos reikia.
Apie tai, kad Ukrainoje jau reikia pagalbos maistu liudija ir pirmadienį atsidariusios maisto prekių parduotuvės, lentynos ten – tuščios.
Faktą, kad ukrainiečiams jau reikia maisto praneša ir žurnalistė Daiva Žeimytė–Bilienė, remdamasi jau Lietuvoje esančia Ukrainos gyventoja.
„Perduodu žinutę nuo ukrainietės, kuri šiuo metu jau Lietuvoje, bet nuolat palaiko ryšį su tėvyne. „Ukrainai reikia maisto, nebe rūbų. Gavau tokį prašymą iš kijeviečių šįryt. Antklodžių ir miegmaišių jie turi. Reikia maisto ir medikamentų: nuo peršalimų, virusų, viduriavimo ir taip toliau“, – rašė ji.
„Beveik 500 kilometrų kelionė iš Lietuvos iki Dorohusko Lenkijos – Ukrainos pasienio perėjos užtruko gerokai ilgiau, negu buvo žadėjusios navigacijos programėlės. Ir ne tik dėl spūsčių keliuose, o todėl, kad Lenkijos policija ypatingai sustiprino patruliavimą pasienio regionuose – dar niekada per vieną parą nebuvau tiek kartų rodęs jiems lietuvišką pasą ir atidarinėjęs tuščią opeliuko bagažinę“, – taip šį savaitgalį Delfi rašė Lenkijos pasienyje su Ukraina apsilankęs Romas Sadauskas–Kvietkevičius.
Laiškas iš Ukrainos: bėgom nuo tankų apšaudymo, „gradų“, aviacijos grėsmės skambant aliarmui
Komercijos atašė Ukrainoje Sergejus Tichomirovas feisbuke pasidalijo iš Kijevo į vakarų Ukrainą pabėgusios draugės laišku. Jame pasakojama, jog pamačius priešų tankus „pasiėmėm kuprines ir pabėgom“.
„Mes niekur nesiruošėm išvažiuoti. Galvojome, kad su visa šeima išlauksime Čaikose. Iš staiga prie mano langų, mano miške pasirodė tankai. Ir prasidėjo šaudymas. Pasirodė naujienos, kad rusų desantininkai išsilaipins Kijevo apylinkėse. O tai yra mano namai“, – rašoma minėtame laiške.
Kijeve gyvenusi moteris pasakojo, jog su savo sese ir abiejų dukromis susidėjo kuprines ir pabėgo, nes išsigando dėl vaikų.
„Ir štai tris paras mes važiavom. Visą laiką keitėm maršrutą dėl rusų pajėgų išsilaipinimo ir vis atsinaujinusių mūšių. Bėgom nuo tankų apšaudymo, „gradų“, aviacijos grėsmės skambant aliarmui. Iš skirtingų miestų. Nakvojome pas nepažįstamus žmones“, – pasakojo ukrainietė.
„Visa tai yra kažkoks siaubas. Šiuo metu esame sąlyginai saugios. Bet neaišku, kas toliau bus su gyvenimu ir kaip viskas toliau. Iš daiktų pas mane tik džinsai ir sportinis kostiumas“.
Komercijos atašė S. Tichomirovas feisbuke rašė, jog norintys padėti šiai moteriai gali kreiptis į jį.
„Šiuo metu ji nesiruošia palikti Ukrainos ir žada kovoti iki galo“, – rašė S. Tichomirovas.
Sienos kirtimas apsunkintas
Sekmadienį Delfi jau rašė, kad lietuviai, važiuojantys pro Ukrainos–Lenkijos pasienį, pasakoja, kad automobilių eilės ten driekiasi apie 25 kilometrus. Kai kurie jų kalbinti ukrainiečiai sako stovintys eilėje jau antrą parą. Dalis žmonių kerta sieną ne tik automobiliais, bet ir pėsčiomis.
Pro Ukrainos–Lenkijos pasienį vakar važiavusi Neringa Janavičiūtė Delfi sekmadienį pasakojo, kad ukrainiečiams praėjimas per muitinę yra labai sudėtingas: „Aš jau nekalbu, kad ten yra chaosas. Reikia suprasti, kad už automobilių vairų jau yra pagrinde tik moterys, jau vyrai nepraleidžiami, jie palieka automobilius ir eina pėstute namo – ten kūdikiai, vaikai, senoliai, begaliniai kamščiai“.
Pasak jos, Europos Sąjungos nariams pervažiavimas ir patikra yra lengvatinėmis sąlygomis, tad jiems pravažiuoti gerokai paprasčiau, bet dabar, šeštadienio popietę pro pasienį nuo Lvivo iki Lenkijos sienos važiavę jos kolegos užfiksavo 25 kilometrus siekiančią automobilių eilę.
„Problema yra patikros postų praėjimas. Ukrainiečiai kaip ir greitai patikrą įvykdo, aišku, viską tikrina, dokumentus, viskas tvarkoje, bet didelis strigimas yra patikra Lenkijos pasienio poste. Aš jau lengvatinėmis sąlygomis kirtau kaip ES narys, bet ten begalinis strigimas. Labai nenorėtųsi taip kalbėti, bet, mano galva, tokioje situacijoje tikrai turėtų lengviau ir greičiau praleidinėti žmones, palengvinti tą patį praėjimą. Jei būtų galimybė kažkaip daryti įtaką Lenkijos vyriausybei, atkreipti dėmesį į šią vietą, būtų, manau, labai didelė pagalba ukrainiečiams“, – sakė N. Janavičiūtė.
Ji pasakojo, kad labai daug ukrainiečių eina pėstute, su dideliais maišais, su vaikais ant kuprų, tiesiog eina pėstute keliu iki patikros.
