Sekmadienį V. Zelenskis viešai paaiškino, apie ką telefonu kalbėjosi su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka ir kodėl sutiko, kad derybinė grupė nuvyktų pasikalbėti su Rusijos atstovais.

„Pabrėžiu: be jokių sąlygų. Pasakysiu atvirai: kaip visada, nelabai tikiu šio susitikimo rezultatais, bet tegul pabando. Kad vėliau nė vienam Ukrainos piliečiui nekiltų abejonių, jog aš, kaip prezidentas, nebandžiau sustabdyti karo, kai buvo nedidelė, bet vis dėlto galimybė. O kol mūsų vaikinai yra čia, prezidentas yra čia, kanceliarijos vadovas yra čia, premjeras yra čia, kariuomenė yra čia. Vyriausiasis vadas yra čia. Mes visi saugosime savo valstybę ir savo sienas“, – sakė A. Zelenskis.

Šlekys vilčių dabar nededa: pozicijos per daug skirtingos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, karo studijų ekspertas Deividas Šlekys teigė, kad Ukrainos valdžia nori išnaudoti šansą kalbėtis.

„Aš pritarčiau Ukrainos prezidento pozicijai, kad kai jiems pasiūlė tartis, jie sutiko, jog nebūtų apkaltinti, kad jiems siūlė ranką, o jie sakė „ne, mes norime kariauti“. Prezidentas labai aiškiai ir pasako – gerai, norite pasikalbėti, galime kalbėtis, bet mes nieko nepažadame iš anksto, norime ateiti, šnekėtis, išgirsti jūsų nuomonę, pasakyti savo nusiskundimus ir tada jau spręsti, kas iš tų diskusijų bus“, – Delfi komentavo ekspertas.

Jo teigimu, šioje situacijoje reikia žiūrėti į naratyvų žaidimą.

„Rusija, viena vertus, grasina aukštesne branduoline, strateginės ginkluos padėtimi ir tarsi duoda suprasti, kad jei nesikalbėsime, tai bus blogai ir tada paraleliai išeina žinutė, kad visgi kalbamės. Ukraina, norėdama išlaikyti gerą valią ir paramą, kurią turi iš Vakarų, sutinka derėtis ir tas sutikimas niekur nėra matomas kaip kažkoks silpnumo ženklas“, – sakė D. Šlekys.

Jei yra galimybė bent kažkiek pradėti pokalbį, pasak jo, tai yra gerai.

„Šioje vietoje Zelenskis iš rusų atima tą kozirį, kad kažkas jau neva pasiduoda – bandoma kalbėtis, o kaip bus, tai žiūrėsime. Čia, sakyčiau, reikia žiūrėti iš tokios perspektyvos, o kažko tikėtis iš šių derybų... Nuoširdžiai netikiu“, – pripažino ekspertas.

Dr. Deividas Šlekys

Jis atkreipė dėmesį, kad ir istoriškai žiūrint karų metu kažkokie pokalbiai tarp abiejų pusių vykdavo, o jų metu kažkuri pusė galėdavo įgyti derybinių svertų.

„Žiūrint į karybos diplomatijos istoriją, šis susitikimas visiškai atliepia tai, kaip praeityje vykdavo procesai – realiai dar vykstant koviniams veiksmams, tu vykdai derybas. Štai Afganistane Talibanas ima miestą po miesto, bet tuo pačiu jo derybinė grupė Katare, Dohoje vykdo derybas su Amerikiečiais dėl atsitraukimo sąlygų.

Tai čia nėra precendentas, bet aš nedėčiau vilčių, kad jie kažką susitars, nes šiuo metu abiejų pusių norai, reikalavimai yra labai toli nuo centro, nuo kompromiso“, – akcentavo D. Šlekys.

Politologo vertinimu, Rusiją paskatinti eiti į derybas su Ukraina galėjo ir suvokimas bei pamatymas, kad Ukrainos nepavyks užimti ir taip lengvai savo tikslų jie nepasieks.

„Tai tikrai gali žaisti visoje dėlionėje, nes jei jų pradinis planas buvo ir lieka poną Zelenskį išvis nuversti, nukauti, sulaikyti – jei turi tokį sumanymą, tu nebūsi pasiruošęs karo eigoje siūlyti lyderiui susitikti. Vadinasi, tai yra nukrypimas nuo pradinio sumanymo“, – pastebėjo VU TSPMI docentas.

Vis dėlto D. Šlekys atkreipė dėmesį, kad derybų metu nėra padaryta „pauzė“ – paliaubos. Taigi, ir derybos, ir kariniai veiksmai vyksta kartu.

„Čia nėra operacinė kovinė pauzė, todėl tai neturi tos grynos kovinės logikos ir yra labiau politinis, diplomatinis ir propagandinis (susitikimas). Jei susitiks šie derybininkai, jie turbūt mandagumo dėlei paspaus rankas, tokie momentai tikrai bus fiksuojami – po to tu gauni tokią vizualinę medžiagą, kurią gali kaip nori karpyti, dėlioti, aprašyti ir žaisti daugybę informacinių karų, skleisti gandus, galbūt net jų pagrindu kurti dezinformaciją“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Be to, jo vertinimu, Rusija sieks pradėti kurti legendą, neva ukrainiečiai palūžta.

„Vis dėlto tai supranta daug kas pasaulyje. Aš sakyčiau, kad kalbėtis reikia, geriau bandyti žiūrėti, kur tai nuves, bet taip pat ir nesudėti ginklų“, – pridūrė karo studijų specialistas.

Jakniūnaitė įžvelgia vieną svarbų niuansą: galbūt pamatysime, kaip jaučiasi Rusija

Panašiai kaip D. Šlekys, cituodama V. Zelenskio poziciją, Ukrainos valdžios sprendimą sutikti pasikalbėti su rusų atstovais aiškino ir VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

„Visus šansus reikia išnaudoti. Ukraina patiria didžiulį karinį spaudimą ir daug nuostolių, tad tikriausiai būtų neapdairu neišnaudoti situacijos. Kaip suprantu, ta delegacija nusiųsta maždaug tokio lygio kaip nusiuntė Rusija – ne patys aukščiausi ten pareigūnai. Tikriausiai instrukcijos yra aiškios ir viskas bus derinama“, – Delfi sakė ekspertė.

Jos teigimu, ar šios pirmosios derybos kažkur realiai nuves – neaišku, tačiau kartu bus galima daryti tam tikras išvadas.

„Man atrodo, kad rezultatas labai smarkiai parodys, kaip Rusija jaučiasi – jau matome, kas šį rytą darosi su ekonomika, tad iš tikrųjų prognozės sunkios, bet derybos mums pasiųs šiokią tokią informaciją apie Rusijos valdžios požiūrį į jų pačių situaciją“, – komentavo D. Jakniūnaitė.

Ji taip pat antrino, kad Rusija šiek tiek pakeitė savo poziciją – jei karo pradžioje V. Putinas neatsakė į V. Zelenskio skambutį ir siūlymą kalbėtis, vėliau siūlė kapituliuoti, tai dabar jau siūloma susitikti be išankstinių sąlygų.

„Prieš dvi dienas buvo pasirodžiusi žinia apie pasiūlymą derėtis kapituliuojant – tokia bravūriška, įprasta Rusijos strateginė realybė, bet irgi jau rodė tam tikrą užuominą, kad planai kažkaip keičiasi ir jiems reikia adaptuotis, nes pagal pradinę karinės operacijos idėją Ukraina tiesiog turėjo būti padaryta tokia, kokią įsivaizduoja Rusija. O štai dabar jau be jokių išankstinių siūlymų einama derėtis – man tai ženklas, bet visi ženklai yra labai interpretatyvūs“, – akcentavo VU TSPMI profesorė.

Dovilė Jakniūnaitė

Įvairiuose karuose yra buvę atvejų, kai derybos organizuojamos tuo metu paskelbiant laikinas paliaubas. D. Jakniūnaitės nuomone, ateityje galima tikėtis ir tokių pokalbių.

„Kuo ilgiau ukrainiečiai išsilaikys, tuo labiau mes matysime visokiausių variantų, įskaitant ir tokį. Dabar spaudimas didžiulis Ukrainai. (..) Vakarų ekspertai sutaria, kad kuo ilgiau Ukraina išsilaiko, tuo jos šansai didėja“, – pabrėžė pašnekovė.

Visgi, pasak jos, būtų geriausia, jei susitikimai būtų organizuojami neutraliose erdvėse.

„Turės būti kitos erdvės, kuriose tariamasi. Aš neabejoju, kad taikos, karo nutraukimo susitarimas kažkada įvyks, jis turės įvykti – tikėkimės, kad tai bus ne Maskvoje, o kažkokioje kitoje valstybėje“, – pridūrė D. Jakniūnaitė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją