„Pokyčiai, kurie vyksta dabar yra tokie, kad apie juos nebūtume galėję įsivaizduoti prieš savaitę. Tai jei manęs paklaustume, ar aš dar ko nors nesitikiu... Dabar viskas gali atsitikti“, – Eltai sakė G. Landsbergis, paklaustas kokių dar sankcijų Europos Sąjunga galėtų imtis prieš Kremlių.
„Valstybės atneša naujus sąrašus, naujas pavardes. Mes esame neištirtuose vandenyse. Kitaip tariant, Europos Sąjunga tokiu mastu nėra pritaikiusi sankcijų prieš nieką“, – pridūrė jis.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, Europos Sąjunga reaguodama į besitęsiančią Kremliaus agresiją Ukrainoje jau svarsto naujus Rusijos bei Baltarusijos sankcionavimo etapus.
„Yra pradėta dirbti ties ketvirtuoju paketu ir jis iš esmės buvo aptartas. Jame diskutuojama dėl veidrodinių sankcijų Baltarusijai – tokių pačių sankcijų kaip ir Rusijai įvedimo. Sutariama, kad Baltarusija yra toks pat agresorius: užpuolęs, aktyviai dalyvavęs puolime prieš Ukrainą. Į ketvirtąjį paketą yra teikiamos asmenų pavardės, yra ir pasiūlymas dėl Rusijos laivų neįsileidimo į ES valstybių jūrų uostus ir į teritorinius vandenis“, – teigė G. Landsbergis po sekmadienį vykusio neeilinio Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo.
Nors ministras nenorėjo prognozuoti, ar ES nuspręs pritaikyti sankcijas Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalij“, palaikymo tarp ES narių, pažymėjo jis, šiam ketinimui esama.
„Kol nepadaryta aš stengiuosi nesidžiaugti, bet palaikymo yra daug“, – teigė jis, panašiai atsiliepdamas ir apie galimybę, kad ES nuspręs sankcionuoti „Nord stream 1”dujotiekį.
„Yra kalbama ir Lietuva palaiko dėl energetinio atsijungimo nuo Rusijos, nebeperkant iškastinių energetinių resursų“, – teigė ministras.
„Tai kas vyksta ir tai kokie sprendimai yra priimami – tai yra tektoniniai lūžiai ES sprendimų priėmimo procese“, – tęsė G. Landsbergis.
„Mes patvirtinome didžiulį ES finansinį pagalbos paketą Ukrainai įsigyti ginkluotei. Tai yra pirmas kartas, kada Europos Sąjungą tai daro apskritai. Uždaryta visa ES oro erdvė lėktuvams, panaikintos licencijos ir nebebus galima rodyti „Russia Today“, „Sputnik“ visoje ES. Ir dar sutarta dėl SWIFT ir Rusijos Centrinio banko skolos aptarnavimo. Tai sunku net vertinti, nes tai yra precedentų neturintys atvejai. To istorijoje dar nėra buvę“, – apibendrindamas paskutinius ES sprendimus teigė G. Landsbergis.
Reaguodama į Rusijos karinę agresiją, ES jau patvirtino du sankcijų paketus Rusijai, kuriuose daugiau nei 600 fizinių, įskaitant įšaldytas prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtas, ir daugiau nei 50 juridinių asmenų. ES įvedė ribojimus Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos suvaržymai, ribojimai eksportui, jo finansavimui.
ES taip pat sekmadienį sutarė skirti 450 mln. eurų Ukrainai, už kuriuos ši galės įsigyti ginkluotės.
