„Vakar buvo skambučių iš Lietuvos, žmonės siūlė pagalbą priimti ukrainiečius. Apie tuo metu buvo skambutis iš Marijampolės (…), vyrai klausė, kaip gali atvykti kariauti, padėti mums ginti mūsų Tėvynę. Labai didelis palaikymas.
Ir šiandien ryte, aštuntą valandą, bendravome su trakiškiu iš gimto mano miesto, teiravosi kokia situacija, norėjo išgirsti iš pirmų lūpų, kaip laikomės. Norėjo tai iš žemiečių išgirsti. Buvo labai šilta ir malonu“, – sekmadienį ryte interviu „Žinių radijui“ pasakojo Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova.
Ji pati, pasitarusi su vaikais, liko namuose, Kijeve. Ir namuose praleido jau ketvirtą karo naktį.
„ Iš vakaro buvo girdėti dundėjimai, bet tolokai. Ir pusę keturių – irgi tolokai. Šiandien iš pačio ryto girdimos sirenos ir dunksėjimas, bet tolokas“, – pasakojo D. Makarova.
Moteris atkreipė dėmesį į tai, kas jau buvo ir žiniasklaidoje skelbta, kad nuo šeštadienio 17 val.
iki pirmadienio 8 val. ryto buvo paskelbta komendanto valanda.
„Galima išeiti iš namų tik tokiu atveju, jei eini iš namų į slėptuvę. Yra tokia situacija, kad diversantai yra prasiveržę, ir jie yra persirengę civiliais rūbais. Televizijos laidose yra rodoma, kad yra žmonių, kurie pasiduoda, bet yra ir tokių, kurie atsišaudo. Jie sunaikinami“, – kalbėjo D. Makarova.
Girdimos sirenos, dunksėjimas
Moteris pasakojo, kad naktį į sekmadienį ji iš nuovargio jau buvo užmigusi.
„Nes pirmą naktį jau penktą ryto (buvo girdimi sprogimai – „Delfi“), kitą – pusę penkių. Praeita naktis buvo labai sunki, ir miego buvo tik pusantros valandos paryčiui . Organizmas toks, kad jis turi pailsėti, ir pirmą valandą tiesiog atsijungiau, pati nejutau, kaip užmigau. Nors dunksėjo, girdėjosi, kad tolokai .
Prabudau vėl pusę keturių, girdėjosi dunksėjimas, bet gana toli. Ačiū Dievui, mūsų kariams, visai sistemai labai didelis ačiū, kad Kijevas ginamas visomis įmanomomis pajėgomis ir teritorinės gynybos batalionais. Aštuntą ryto vėl buvo sirenos, dundėjimas truputėlį garsesnis, bet dar tolokai. Centras vis dėlto yra saugomas“, – sakė D. Makarova.
Kol nebuvo paskelbta komendanto valanda, pasak laidos pašnekovės, mieste dar matėsi periodiškai pravažiuojančių mašinų, vaikščiojančių žmonių.
„Kas ėjo į geležinkelio stotį kažkur vykti, kažkas – į parduotuves, ir grįžo su maistu, kažkas – į slėptuves su kuprinėmis . Buvo judėjimo. Aišku, mašinų yra žymiai mažiau, pas mus ir kieme sumažėjo mašinų. Dalis kažkur išvyko – ar į sodus, ar toliau iš Kijevo pas gimines. Bet didesnioji dalis Kijeve yra pasilikusi. Pasilikusi praktiškai visa lietuvių bendruomenė, maža dalis išvyko. Vaikus išvežė“, – pasakojo D. Makarova.
Kol kas, pasak Ukrainos lietuvės, pas juos namuose yra ir interneto, ir mobilus ryšys, vanduo, dujos. Mieste, pasak pašnekovės, mažesnės parduotuvės uždarytos, bet iki komendanto valandos didesnės veikė. Jos užsidarydavo valandą iki komendanto valandos, kad žmonės galėtų spėti nuvykti namo.
„Nebuvo daug žmonių, vakar buvo nuėjęs žentas į parduotuvę. Duonos nebuvo. Su ja problemos, nes pirmomis dienomis nedirbo gamyklos. Bet, jeigu ką, miltų ir vandens yra, galima paplotėlių išsikepti“, – svarstė D. Makarova.
Palygino ukrainiečių ir rusų karių elgesį
Laidos pašnekovė liūdėjo, kad šeštadienį, apšaudant Kijevą, vienas sviedinys pataikė į vaikų ligoninę. Vienas vaikas žuvo, du sužeisti.
„Šiandien buvo pranešimas, kad okupantai sušaudė (…) šeimą su vaikučiu. Nors mūsų kariai labai humaniškai elgiasi su suimtais kariais, jie suteikia jiems medicinos pagalbą, jeigu sunkus atvejis, veža į ligonines. Žmogišku požiūriu ukrainiečiai yra žymiai aukščiau“, – įvertino D. Makarova.
Kalbėdama apie emocinę savijautą, ji pabrėžė nesaugumo jausmą dėl vykstančio karo, bet, pasak pašnekovės, žmonės nepanikuoja.
„Žmonės geranoriški, padeda vienas kitam. Buvo laida, kad pabėgėliams renkamas maistas, tai net penkiolikos metų vaikai sako, kad „mes negalime kariauti, mes padėsime kažką nunešti“. (..) Nėra panikos, žmonės klauso televizijos, vakar prieš keturias Kijevas buvo tuščias. Žmonės daro, kad padėtų kariams savo elgesiu“, – sakė D. Makarova.
Iš Kijevo išvykti įmanoma aplinkiniais keliais
Girdėdama sirenas ji pati kol kas į slėptuves neskuba, ir orientuojasi pagal bildesio stiprumą.
„Kijevas yra virš trisdešimt kilometrų – per perimetrą. Pas mus name už gatvės yra požeminis garažas. Mokykloje prieš mus irgi yra slėptuvė. Bet kol kas girdimas tolimas dundesys. Kol kas praleidžiame visą laiką namuose“, – pasakojo D. Makarova.
Ji sakė, kad išvykti iš Kijevo įmanoma, bet reikia važiuoti aplinkiniais keliais.
„Vakar ryte mūsų viena šeima išvyko pas sūnų. Nes buvo pas juos sviedinys netoli namų nukritęs. Buvo galima išvykti. Bet dabar reikia važiuoti aplinkiniais keliais, kadangi centrinės magistralės saugomos, kai kur tiltai susprogdinti , kad negalėtų diversinės mobilios grupės greičiau patekti į Kijevą“, – sakė D. Makarova.
Kalbėdama apie bendrą nusiteikimą, ji pabrėžė, kad tauta susitelkusi, kovoja ir nesiruošia pasiduoti.
„Mes kovojame už savo žemę ir laisvę, už mūsų visus demokratinius principus, kad vaikai gyventų šviesioje ateityje. Po Rusijos padu niekas nenori būti, net tie žmonės, kurie palaikė rusus. Dabar jau jie aiškiai mato, kuo tai gali kvepėti.
Man atėjo žinutė, kad Belgograde kontraktininkai atsisakė vykti, sužinoję , kad vyksta į Ukrainą, ten apie penkis tūkstančius kontraktinių kareivių. Jie konstatavo, kad tai nenumatyta jų kontrakte. Tie suimti kareiviai – šauktiniai, jaunučiai vaikinai, kuriems apie dvidešimt metų“, – pasakojo D. Makarova.
Pietų Rytų uostamiestyje – keisti vietinės valdžios sprendimai
Politologas Alvydas Medalinskas, šiuo metu esantis Ukrainoje, Berdianske, pasakojo, kad šiame mieste situacija keista. Jis tai sieja galbūt su tuo, kad miesto valdžioje yra labai stipri Viktoro Medvečiuko prorusiškos partijos dauguma.
„Jie ne taip seniai privertė pasitraukti merą, kuris buvo ne iš jų pusės. Rusijos kariuomenė yra prie įvažiavimo į miestą. Ji užėmė buvusį Berdiansko aerouostą, kuris yra nenaudojamas 1976 metų.
Anksčiau Berdianskas buvo žinomas kaip kurortas. Net pavadinčiau jį mažuoju Krymu. Gal tai yra viena priežasčių, kodėl nuotaikos šiame mieste – labai mišrios. Buvę Rusijos karininkai, kurie negavo galimybės įsikurti Kryme, ne vienas jų nurodė kaip sekantį punktą Berdianske“, – sakė A. Medalinskas.
Politologas atkreipė dėmesį į šio miesto specifiką: šiame mieste yra Azovo jūros antras pagal svarbą uostas, ir tai yra uostas, kuriame Vakarai įrenginėja karinę jūrų bazę.
„Šia prasme jis įgauna naują akcentą. Šia prasme jis gali būti svarbus ir Rusijai. Bet, kadangi darbai yra tik prasidėję, tai gal dėl to jis neturi tokios karinės strateginės svarbos kaip Mariupolis. Dėl to įvyko toks neįtikėtinas dalykas, kad Rusijos kariuomenė yra prie įvažiavimo į miestą, jie kontroliuoja įvažiavimo ir išvažiavimo kelius, bet iš principo nusiuntė savo pagrindinį karinį kontingentą į Mariupolį, kur vyksta lemiamos kovos“, – teigė A. Medalinskas.
Pasak politologo, iš miesto valdžios girdimi pareiškimai, kad tai jie kontroliuoja miestą, tvarką gatvėse.
„Ir pasveikino šiandien su gražiu rytu. (…) Kalbant apie miestus kaip galimus karinius taikinius, visur šviesos yra užgesinamos, o čia meras pareiškė, kad „mes vakare paliksime įjungtas visas šviesas“, – kai kuriais sprendimais stebėjosi A. Medalinskas.
Dar vienas stebėtinas jam dalykas, kad žmones, kurie norėjo organizuoti teritorinę gynybą, iš Berdiansko nusiuntė į Mariupolį.
„Pasakė, kad „čia viskas tvarkoje, jeigu norite padėti Ukrainai, važiuokite į Mariupolį“, – sakė A. Medalinskas.
Kalbėdamas apie situaciją mieste, jis pasakojo, kad parduotuvės dirba, vaistinės dirba ne visos. Kavinės nedirba. Iš bankomatų išsiimti grynųjų buvo problemų.
„Buvo labai didžiuliai apribojimai, ir žmonės stovėjo eiles. Duodavo po 200 grivinų (tai yra apie 8 eurus). Žmogus penkis kartus galėdavo išsiimti po 200 grivinų, ir baigdavosi reikalas“, – sakė A. Medalinskas.
Kur viskas aišku, o kur nelabai
Pasak politologo, Odesoje viskas yra daug aiškiai.
„Odesos nacionalinei policijai vadovauja žmogus, kurį labai gerai pažįstu, nes jis buvo Donecko srities nacionalinės policijos vadovas. Tai yra labai ryžtingas žmogus – generolas Semenišinas, ir tikrai jo buvimas ten yra labai svarbus. Nes vėl gi merui labai daug kritikos turėjo tie, kas save vadina Ukrainos patriotais“, – teigė A. Medalinskas.
Jis aiškino, kad tokiuose miestuose kaip Kijeve, Charkove, per visą Donbaso liniją, nepriklausomai nuo to, kur yra koks meras, Odesoje viskas yra aišku – „juoda-balta“.
„Ukrainos valdžia, Ukrainos kariuomenė gina teritoriją, žmones, o Rusijos kariuomenė puola. Pietinėje Ukrainoje, ypač tarp Chersono ir Donbaso, yra mišrių situacijų, kai kur gal net netikėtų man. Nors, kas buvo Donecke, prisimena, kad kažkas panašaus pradžioje buvo ten, kad Rusijos kariniai junginiai pasirodė, bet leido vietos valdžiai dirbti, ir tas sudarė įspūdį, kad niekas nesikeičia“, – komentavo A. Medalinskas.
Pasak jo, įdomi situacija buvo Militopolyje, kur iš pradžių rusų kariuomenė įsitaisė prie miesto sienos.
„Tik tada, kai atėjo Ukrainos kariuomenė, prasidėjo gatvių mūšiai“, – sakė A. Medalinskas.
Politologas papasakojo apie dar vieną įdomią situaciją Nikolajeve (prie Odesos), kur buvo rašoma, kad rusų tankų kolona artėja prie miesto. Jie perlėkė per centrinę miesto dalį, ir nuvažiavo.
„Šiaurėje tokia situacija buvo su Černigovu. Iš pradžių Černigovą bandė apeiti, kad pultų Kijevą“, – teigė A. Medalinskas.
Antras strateginis taškas – Charkovas
Jis spėjo, kad tai gali būti karinės strategijos elementai.
„Akivaizdu, kad Putinui šiandien reikia rezultato, bet ne tik Kijevo. Jam reikia rezultato, kur yra simboliniai taškai, kur, manau, ir Rusijos publikai galima pateikti kaip simbolinius taškus“, – kalbėjo A. Medalinskas.
Jo nuomone, po Kijevo antras kritinis taškas yra Charkovas.
„Ten yra rusakalbiai, ir yra labai arti Rusijos sienos. Bet Charkovos yra ne tik pramoninis centras, bet ir Ukrainos istorijoje, po Spalio perversmo (…), Charkovas buvo paskelbtas Ukrainos sostinė, kai bolševikai dar nekontroliavo Kijevo. Jiems Charkovas nemažiau svarbus simboliškai“, – sakė A. Medalinskas.
Pasak politologo, Odesa irgi yra svarbi kaip simbolinis taškas, dabartiniai Ukrainos jūrų vartai.
„Čia rusai gali sukurti propagandinį naratyvą, kad čia vos ne Jakaterina II-oji įkūrė viską, nors čia nesąmonė, nes (…) dar iki turkų buvo Odesa“, – teigė A. Medalinskas.
Dar vienu V. Putinui simboliškai svarbiu tašku jis įvardino Mariupolį.
„Mariupolis pastaruosius keletą metų metė iššūkį Doneckui. Žmonės pradėjo lyginti Mariupolį su Donecku pagal išsivystymą, gerbūvį. Ir kai Doneckas smigo žemyn, Mariupolis kilo, nes Achmetovas investavo labai didelius pinigus į ten. Ir dabar pasirodė, kad Mariupolio valdžia, kur – tiesiog Achmetovo žmonės, (…) tas pats Mariupolio meras yra didžiulis patriotas, kuris tikrai eina į socialinius tinklus, viešas erdves, kalba, ir su nacionaline gvardija organizuoja labai didvyrišką Mariupolio gynybą“, – sakė A. Medalinskas.
