„Į sankcijų sąrašą įtraukti svarbiausi žmonės, kurie vienaip ar kitaip priima sprendimus arba yra tiesiogiai susiję su Kremliumi ir daro jam tam tikras, sakykime, ekonomines paslaugas. Yra įšaldyti jų aktyvai ir tai reiškia, kad užteks vieną kartą gyventi iš žmonių kraujo ir mėgautis gyvenimo malonumais kur nors Vakarų kurortuose. Nori laikyti jachtas? Tegul laiko kur nors Taganroge. Užteks pirkti vilas Monake ar dar kažkur kitur, nori gyventi gerai, tegul statosi namus kur nors Rusijoje“, – šeštadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė G. Nausėda.
Prezidentas tikino, kad šiandien vykusiame jo bei Lenkijos premjero susitikime su Vokietijos kancleriu Olofu Scholzu buvo aptartas ginklų tiekimo Ukrainai klausimas. Pasak jo, šiuo klausimu buvo pasiektas lūžis Vokietijoje ir tą reiktų pasveikinti.
„Yra labai svarbu tiekti šalmus, apsaugines liemenes, bet vien šalmais karo laimėti neįmanoma. Sveikinu šiandien priimtą Vokietijos vyriausybės sprendimą, kad bus patiekta tūkstantis vienetų prieštankinės gynybos Ukrainai pačiu artimiausiu metu ir penki šimtai granatsvaidžių“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedama karinė operacija prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.
Daro viską, kad Rusijos avantiūra pasibaigtų Ukrainoje
G. Nausėda ramina Lietuvos gyventojus. Pasak šalies vadovo, daroma viskas, kad Kremliaus Ukrainoje pradėta karinė avantiūra neišplistų į kitas regiono valstybes.
„Aš tikrai noriu nuraminti Lietuvos žmones, nes šiandien mes darome viską, kad šis eksperimentas – aš tai pavadinčiau avantiūra, kuri buvo pradėta Ukrainoje – kad ji ten ir pasiliktų. Kad ten būtų tos avantiūros pabaiga. Aš labai tikiu, kad taip atsitiks todėl Baltijos valstybėms, Europai grėsmė nekyla. O tiksliau, mes turime padaryti viską, kad mūsų gyvenimas liktų toliau taikus ir mes toliau galėtume kurti savo gerovę“, – šeštadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad gyventojus raminti turėtų ir NATO sąjungininkų sustiprinta parama Lietuvai bei nuolatiniai patikinimai, jog 5-asis straipsnis yra nepajudinamas.
„Patvirtinimas dėl 5-ojo straipsnio yra šiuo metu toks dažnas, kad mes kartais nebelabai ir girdime tuos vis naujus ir naujus patikinimus, kad 5-asis straipsnis yra šventas. Tačiau man svarbūs ne tik patikinimai, bet ir tas faktas, kad NATO sąjungininkės, ypač tos, kurios turi įsipareigojimų Lietuvai, labai akivaizdžiai tai demonstruoja praktiniais veiksmais ir tikrai siunčia papildomus pajėgumus, svarsto apie jų siuntimą artimiausioje ateityje. Tai yra geriausias įrodymas to, kad pažadus ketinama vykdyti“, – teigė šalies vadovas.
Ukrainai kandidatės į ES statusą
G. Nausėda ragina Bendriją suteikti Kremliaus pajėgų užpultai Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą.
Jis taip pat teigė, kad šiuo metu beformuojant Ukrainos europinę perspektyvą „ją suformuojame taip, kad niekas nesupranta, apie kokią perspektyvą kalbame“.
„Štai kodėl aš manau, kad mes turime labai aiškiai pasakyti, ir tai nėra labai tolimos ateities dalykas, mes turime kalbėti apie kandidato statuso suteikimą dabar“, – per spaudos konferenciją Vilniuje šeštadienio vakarą sakė šalies vadovas.
„Žinoma, norint tapti ES nare, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos šiandien Ukrainai padaryti be galo sunku“, – pridūrė jis.
G. Nausėda teigė šeštadienį kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Jis Lietuvos vadovui pabrėžė, kad šis ES žingsnis paskatintų ukrainiečius kovoti, „nes jie žinos, kad iškovos tą perspektyvą savo vaikams“.
„Štai kodėl tai nėra šiaip sau politinis klausimas, tai yra moralinis klausimas“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis šį klausimą šeštadienį Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
„Manau, kad tikrai jis mus girdi. Matau, kad jis nori su mumis šnekėtis, – teigė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad Vokietijos politika Ukrainos klausimu slenka į „tą pusę, į kurią mes norėtume“.
Lūžis Vokietijos politikoje
Vokietijos sprendimas siųsti ginkluotės Ukrainai yra lūžis Vokietijos politikoje, sako G. Nausėda.
„Tai yra lūžis vienoje iš svarbiausių, įtakingiausių ES valstybių ginklų tiekimo klausimu. Ir tai reikia pasveikinti“, – šeštadienio vakarą grįžęs iš Berlyno Vilniuje žurnalistams sakė prezidentas.
Ginklų tiekimą Ukrainai G. Nausėda Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.
„Taip, yra labai svarbu tiekti šalmus, apsaugines liemenes, bet vien šalmais karo laimėti neįmanoma“, – tvirtino Lietuvos vadovas.
Šeštadienį Vokietijos vyriausybė pranešė, kad perduos Ukrainai 1 tūkst. prieštankinės ginkluotės ir 500 „Stinger“ klasės žemė-oras raketų, padėsiančių kovoti prieš Rusijos invaziją.
G. Nausėda taip pat pranešė, kad Ukrainą jau pasiekė Lietuvos dovanota ginkluotė.
„Žinau, kad ir mūsų konvojus šiandien su ginklais, šaudmenimis, apsauginėmis liemenėmis, šalmais pasiekė Ukrainą ir tikiuosi netrukus galės padėti Ukrainos gynėjams“, – sakė jis.
Pasak Lietuvos prezidento, su Vokietijos kancleriu aptartas ir Baltijos valstybių saugumo didinimas.
„Vokietija mums yra specialiai įsipareigojusi, tai yra priešakinių NATO pajėgų lyderė mūsų valstybėje, ir gerbiamas kancleris pasakė, kad jie nelaiko pastarojo sprendimo padidinti karių skaičių 350 galutiniu ir kad jie pasirengę svarstyti oro gynybos kūrimo Lietuvoje klausimą, nes puikiai supranta, kad oro gynyba agresijos atveju yra labai svarbi sritis, oro erdvė yra viena iš pažeidžiamiausių ir negalima leisti priešininkui įgyti persvaros būtent šioje erdvėje“, – sakė G. Nausėda.
Atjungimas nuo SWIFT
G. Nausėda sako, kad Rusijos atjungimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT gali įvykti greičiau, nei tikimės, tačiau tam Europos Sąjungos šalys turi tinkamai pasiruošti.
„Manau, kad žvelgiant į tai, kaip klostosi įvykiai, tai gali atsitikti greičiau, nei mes šiandien tikimės“, – šeštadienį per spaudos konferenciją Vilniuje teigė šalies vadovas, tačiau tikslaus sprendimo laiko nenurodė.
„Tiesiog reikia tam pasiruošti, kad tas procesas nepadarytų dar ir didelių nuostolių mums patiems, kad jis tikrai būtų tikslingai nukreiptas į agresorių. Ir tikrai tai bus jam pakankamai skaudu“, – pridūrė jis.
Pasak G. Nausėdos, į Ukrainą įsiveržusi Rusija šiuo metu sparčiai atskiriama nuo likusio pasaulio.
„Šito ji tikrai nenorėjo. (...) Šiandien ji tiesiog atribojama paties pasaulio nuo savęs, atribojama visomis prasmėmis ir tai yra tikrai sunkus procesas, kurį priimti Rusijos visuomenei gali būti gana sudėtinga“, – kalbėjo prezidentas.
Ukrainos vyriausybė įnirtingai ragina ES atjungti Rusiją nuo SWIFT, tačiau tokį žingsnį buvo nelinkusios žengti kelios bloko narės – pirmiausia Vokietija, turinti mokėti Maskvai už tiekiamas gamtines dujas.
Anot Lietuvos prezidento, šis požiūris keičiasi: „Kolegų matymas ženkliai pasikeitė. (...) Jau ir Vokietija rengiasi SWIFT'o atjungimui ir stengiasi kompensuoti antrines šio sprendimo pasekmes.“
Jis šį klausimą Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Kiek anksčiau šeštadienį premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad griežtų prieštarautojų dėl Rusijos bankų atjungimo nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT nebėra.
Prezidentas per spaudos konferenciją taip pat teigė, kad dalis žmonių tikėjosi griežtesnių sankcijų karą su Ukraina pradėjusiai Rusijai, tačiau „turbūt visada bus taip, kad tos fronto paribyje esančios valstybės nori griežtesnių veiksmų agresoriaus atžvilgiu nei tos, kurios yra kiek toliau.“
Šią savaitę Vakarai įvedė du sankcijų paketus Kremliui, juose – ribojimai Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos suvaržymai, ribojimai eksportui, jo finansavimui.
Be kita ko, į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukta apie 400 asmenų, taip pat įšaldytas prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtas.
Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.
