„Manau, kad masinių protestų neverta tikėtis, išskyrus atvejus, kai sukiltų atskiros iniciatyvių, drąsių žmonių grupės. Tokios grupės, kurios sugeba po kelis tūkstančius žmonių surinkti, jos yra tik didžiuosiuose milijoniniuose miestuose kaip Peterburgas, Maskva, dar viename kitame didesniame mieste“, – penktadienį Eltai teigė G. Mažeikis.
Profesoriaus teigimu, Rusijos žiniasklaidos reguliuotojui „Roskomnadzor“ informavus, kad visuomenės informavimo priemonės turi naudoti tik informaciją, gautą iš „oficialių Rusijos šaltinių“, neliko objektyvių šaltinių būti informuotiems. Todėl, anot jo, protestų tikimybė dėl kilusio karo išlieka labai maža.
„Gauti vieną ar kitą informaciją neliko būdų. Tik atsitiktinės vietos telegram kanaluose, o praktiškai visa kita yra uzurpuota Rusijos propagandos, todėl tikimybė, kad greitu metu visuomenė sukils, kažkas įvyks, yra labai mažai“, – kalbėjo G. Mažeikis kartu pridurdamas, kad ribojama ne tik žiniasklaida, tačiau ir kiti internetiniai kanalai.
„Ir ironiška, kad mes, būdami Vakaruose, matome daugiau to, kas vyksta protestų akcijų metu Rusijoje nei patys rusai. Daugelis Lietuvoje turbūt įsivaizduoja, kad ten internetas yra toks pat kaip Lietuvoje. Aš negaliu spręsti apie šiuos metus, bet ankstesniais metais daugelis interneto kanalų, youtube kanalų, kuriais mes esame įpratę naudotis, Rusijoje buvo neprieinami. Kitaip tariant, jie nemato tų pačių televizijų, negali prenumeruoti tų pačių žinių ir jie net neįsivaizduoja kaip kitaip pasaulyje viskas gali vykti“, – pabrėžė profesorius.
Jo teigimu, Rusijos žmones įtraukus į dezinformacinį lauką, tik nedidelė dalis visuomenės nepatiki melagienomis.
„Kitaip tariant, jie yra įtraukti į savo totalinę žiniasklaidą, totalinį Kremliaus informacinį spaudimą, į masinę dezinformaciją ir absoliuti dauguma piliečių tuo tiki. Netiki tik tie, kurie yra kūrybingi, turi gerus interneto gebėjimus, kurie gali apeiti sistemas, tai yra nedidelė labai pažangių žmonių grupė“, – svarstė G. Mažeikis.
G. Mažeikis primena, kad aklas tikėjimas skleidžiama informacija yra kilęs ir dėl istorinės šalies raidos, kai, anot jo, įsakymas buvo laikomas aukščiau įstatymo.
„Rusijos visuomenė buvo formuojama kaip įsakymų, o ne laisvos valios visuomenė. Tai reiškia, kad Rusijoje buvo visą laiką reiškiama pagarba, kai kas nors vykdo įsakymą, kuris Rusijai svarbiau nei įstatymas. Todėl visada žiūrima valdžios hierarchijos. Ten yra neįtikėtinai stipri autoritarinė valdžia ir jos kultas, todėl tie žmonės, kurie yra laisvi, demokratiški, jų yra ir mažuma, ir jie beveik neturi balso Rusijos visuomenėje“, – teigė jis.
Dėl šių priežasčių G. Mažeikis nemato, kad nedidelė dalis demokratiškų piliečių galėtų sudrebinti visą V. Putino hierarchiją.
„Sunku įsivaizduoti, kas galėtų ją paveikti Rusijos visuomenėje, išskyrus tai, kad būtų sudrebinta pačios valdžios hierarchija. Šiai dienai tokio valdžios hierarchijos sudrebinimo mes vis dar nematome“, – akcentavo G. Mažeikis.
Kita vertus, profesorius neatmeta, kad Rusijoje nusistovėjęs politinis režimas dar gali pasikeisti, tačiau tai įvyktų ne dėl protestų, o dėl Ukrainos sėkmės.
„Yra tikėtina, kad hierarchija pasikeis, bet viskas priklauso nuo Ukrainos, kiek ilgai ji sugebės priešintis. Kiekviena diena, kiekviena valanda sėkmingo pasipriešinimo silpnina Putino galią, silpnina Kremliaus hierarchiją. Vis sunkiau Rusijos Vyriausybei bus slėpti informaciją apie tai, kas vyksta Ukrainoje, apie tai, kiek žūsta Rusijos kareivių, apie tai, kokią prievartą Rusijos kariuomenė vykdo pačioje Ukrainoje“, – svarstė jis.
