V. Putinui pasiuntus karius veržtis į Ukrainą, per dieną Rusijos policija sulaikė beveik 1,4 tūkst. žmonių, dalyvavusių protestuose prieš karą, pranešė nepriklausoma stebėjimo organizacija.

„Daugiau kaip 1 391 žmogus jau sulaikytas 51 mieste“, – nurodė areštus per opozicijos mitingus fiksuojanti grupė „OVD-Info“.

Vien penktadienio duomenimis, Maskvoje sulaikyta per 700 žmonių, o antrame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste – daugiau kaip 340 protestuotojų. Pasak įvykio vietoje buvusių naujienų agentūrų AFP korespondentų, prie Puškino aikštės Maskvos centre susirinko apie 2 tūkst. žmonių, o Sankt Peterburge – iki 1 tūkst. asmenų.

Šeštadienį pilietinių teisių gynimo organizacija „OVD-Info“ paskelbė atnaujintus skaičius: buvo sulaikyta dar mažiausiai 560 žmonių 26 Rusijos miestuose.

Sekmadienį visoje Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro, aktyvistai vėl surengė protestų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Demonstrantai laikė transparantus ir žygiavo miestų centrinėmis gatvėmis bei skandavo „Karui – ne!“

Sekmadieniniai protestai buvo mažesnio masto nei ketvirtadienį, kai Maskvoje ir Sankt Peterburge į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, tačiau tikrąjį protestų mastą sunku įvertinti, nes nuo Ukrainos užpuolimo pradžios Rusijoje įvesta visuotinė žiniasklaidos cenzūra ir informaciją viešinti leidžiama tik remiantis oficialiais Rusijos šaltiniais

Sankt Peterburgo centre sekmadienį susirinko kelios dešimtys žmonių. Čia riaušių policija griebė vieną protestuotoją po kito ir grūdo į policijos furgonus, nors demonstracija buvo taiki ir nekilo jokių smurtinių incidentų. Policijos vykdomus areštus fiksuojančios žmogaus teisių grupės „OVD-Info“ duomenimis, iki sekmadienio popietės policija 32 miestuose sulaikė mažiausiai 356 žmones, dalyvavusius demonstracijose prieš karą.

Ekspertas: protestuotojai Rusijoje gali sulaukti griežtų bausmių

Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorius Giedrius Česnakas teigė, kad V. Putinas bandydamas dar prieš prasidedant realiems protestams juos užgniaužti ir iš anksto paskelbus, jog demonstrantai bus baudžiami, puikiai suvokė, kad į prieš Ukrainą pradedamus karo veiksmus visuomenė gali reaguoti nelabai palankiai.

„Putino veikimo būdas akivaizdžiai parodo, kad yra absoliuti visuotinė Rusijos piliečių parama, turint omeny jo sprendimą – plataus masto invaziją į Ukrainą, ir kadangi tai diktatūrinio tipo lyderis, aišku, bet kokios kitos nuomonės yra nepriimtinos“, – Delfi komentavo ekspertas.

Skirtingų nepriklausomų stebėtojų duomenimis, skelbiama, kad apie 1,7– 2 tūkst. įvairiuose Rusijos miestuose protestavusių Rusijos žmonių yra sulaikyti.

„Veikiausiai tiems žmonėms gali būti pritaikytos labai rimtos bausmės – galbūt vos ne tėvynės išdavimu gali būti kaltinami ar panašiai, nes čia yra principinis reikalas, kaip V. Putinas šiandien suvokia savo, kaip prezidento, veiksmus. Todėl bet kokią kitą nuomonę bus bandoma išjuokti arba kaip pacifizmą, arba tokie žmonės bus laikomi Vakarų agentais, užsienio agentais – protestuotojai, jei protestai plėsis arba nerims, gali sulaukti griežtesnių veiksmų“, – sakė G. Česnakas.

Jo vertinimu, V. Putinas suvokia, kad jo sprendimas ne visų bus sutiktas palankiai.

„Ypač motinų ir seserų, kurių sūnūs ir broliai žus dėl jo kuriamos politikos. Jis iš anksto apie tai įspėjo. Lukašenka savo atveju [po 2020 m. vykusių suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje – aut. past.], kiek pamenu, nesitikėjo, kad bus tokio plataus masto protestų, jis manė, jog klostysis tradiciškai – įvyks rinkimai, bus keli šimtai ar tūkstantis protestuotojų ir tai greit baigsis juos sulaikius arba viskas išsikvėps.

Putinas suvokia, kad jo žingsniai gali sukelti didelį nepasitenkinimą pačioje Rusijoje, ir jis gali plėstis potencialiai didėjant karo aukoms“, – akcentavo LKA profesorius.

Pagrįsti invaziją sunkiau, bet visuomenės mobilizacijos tikėtis kol kas neverta

Panašiai kalbėjo ir Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.

„Aš manau, kad ir pačiame Kremliuje buvo prognozuojama, jog negali pasikartoti Krymo euforijos scenarijai, – šiuos karinius veiksmus ir invaziją bus gerokai sunkiau pagrįsti bei paaiškinti net visomis Rusijos turimomis valstybinės žiniasklaidos dezinformacijos priemonėmis, kodėl šiandien Rusijos tankai turi judėti Kijevo link, o raketos – bombarduoti Ukrainos miestus“, – Delfi komentavo politologas.

G. Česnakas atkreipė dėmesį, kad Rusijoje per valstybinius kanalus bandoma įtvirtinti nuomonę, jog protestuojantys yra tarsi ne visai rusai arba kone palaikantys neofašistus, o tai rusams – stiprus įžeidimas.

Giedrius Česnakas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Mes vis tikėjomės, kad rusų visuomenė bus sukrėsta jau maždaug nuo 2011–2012 metų ir kad ji taps labai sąmoninga bei pakeis arba privers režimą pasikeisti. Kaskart tos viltys neišsipildo, režimas tik dar labiau užveržia visuomenės likusias galimybes laisvai funkcionuoti“, – konstatavo karo ekspertas.

Iš V. Putino pusės, antrino jam L. Kojala, buvo bandoma sukurti įvaizdį, kad bet kas, kas prieštaraus kariniams veiksmams, yra trečiųjų šalių nupirkti piliečiai.

„Tai buvo preventyvus veiksmas, bet kiek jis efektyvus, mes turbūt pamatysime vėliau. Aišku, Rusijos visuomenė stipriai kontroliuojama, ir tai akivaizdu. Kita vertus, kol kas dar žuvusiųjų karstai nėra sugrįžę į Rusiją, juk ir Rusijos kariai žus šiame kare, ir tai, atsimenant Donbasą, audrina aistras net taip kontroliuojamoje politinėje sistemoje“, – sakė RESC vadovas.

Jo teigimu, sunku pasakyti, ar protestai Rusijoje prieš V. Putino inicijuotą karą Ukrainoje tęsis.

„Mes turbūt galime tik spėlioti, tikrai nežinome. Mums sunku pasakyti, kaip Rusijos gyventojai vertina tai, kas vyksta, – galima netgi pacituoti dvi skirtingas apklausas dar iki karinės eskalacijos: buvo klausiama dėl DNR ir LNR pseudorespublikų pripažinimo ir viena valstybinės agentūros apklausa parodė, kad trys ketvirtadaliai Rusijos gyventojų pritaria.

Kita, „Lewados“ centro, apklausa parodė, kad tam pritaria tik apie 45 proc. Vadinasi, neagresyviems veiksmams tiesiogine to žodžio prasme pritarimas neaiškus. Jau nekalbant apie tiesioginę karinę eskalaciją“, – sakė L. Kojala.

„Mes galime tik spėlioti ir manyti, kad pagrįsti tai, ką dabar daro Rusija, bus sunku ne tik Rusijoje, nepaisant visos žiniasklaidos kontrolės, viso informacijos naratyvo, kuris sklinda jau ilgą laiką, bet ar tai bus mobilizuojantis veiksnys, sunku pasakyti“, – pripažino jis.

Galimi pokyčiai elite: Putinas peržengė paties sukurtas raudonąsias linijas

Kol kas spaudimo režimui ar galimybės pasikeisti priimamiems sprendimams Rusijos visuomenė, pasak G. Česnako, nesukuria.

„Nežinau, turėtų labai stipriai išsiplėsti protestai Rusijoje, kad kada nors galbūt pradėtų judėti. Bent kol kas man atrodo, kad pasikeitimai galimi tik dėl kokių nors vidinių procesų artimoje Putino aplinkoje, bet bent jau šiuo metu tikrai ne dėl visuomenės. Aš nebūčiau linkęs per daug greit ar pozityviai vertinti, kad tai jau ką nors žada daugiau, nes ne kartą teko nusivilti“, – priminė G. Česnakas.

Kalbėdamas apie ankstesnes V. Putino inicijuotas invazijas 2008 m. Sakartvele, Pietų Osetijoje ir Abchazijoje bei 2014 m. Kryme, pašnekovas paaiškino, kad minėtos aneksijos būdavo paties Kremliaus grindžiamos santūriau.

„Tačiau šįkart pirmą kartą paskelbtas karas prieš visą 40 mln. valstybę plačiu frontu, sakant, kad iš esmės ją reikia sunaikinti, – pats tas „legitimumas“ yra visiškai kitoks: kur yra neva rusų gynimas, tai rusai gal švelniau priima, o dabar mes matome visai kitokio masto operaciją“, – akcentavo Karo akademijos profesorius.

Visgi karas prieš artimą tautą, panašu, kaip irgi pripažino G. Česnakas, protestuoti sukviečia platesnę visuomenę nei anksčiau.

„Kiek pamenu, tokių platesnių protestų 2014 metais gal šiek tiek ir buvo, bet 2008-aisiais, man atrodo, tikrai nevyko“, – svarstė jis.

L. Kojala taip pat teigė, kad Kremlius dabar net nebando normaliai argumentuoti savo sprendimo.

„Dabar mes iš esmės nematome bandymo sukurti vieną labai aiškų pretekstą, kodėl vyksta tai, kas vyksta, išskyrus bendro pobūdžio genocido aiškinimą Ukrainoje, bet visa tai apima ne tik Rytus, o ir Kijevą, vakarinę Ukrainos dalį. Matyt, net ir kontroliuojamoje žiniasklaidos erdvėje tokiam pasakojimui įsitvirtinti gerokai sudėtingiau, ir pačios Rusijos pasirinkto veikimo rizikos gerokai didesnės“, – atkreipė dėmesį politologas.

L. Kojala pritarė, kad V. Putinas, iš anksto perspėjęs rusus neprotestuoti, tiesiog nusprendė nebeimituoti demokratijos žaidimo.

„Jis peržengė savo paties susikurtas raudonąsias linijas. Anksčiau iš Putino perspektyvos bent jau buvo bandoma apriboti kylančias grėsmes ir rizikas, pabandyti pateikti Rusiją kaip ne agresorę, blogiausiu atveju – tik kaip veikėją, o dabar yra tiesiog atvira agresija, atviri veiksmai, visa tai gerokai susilpnina ir paties Putino pozicijas, nes auga rizikos ir jis šiuo metu nekontroliuoja visos situacijos“, – aiškino ekspertas.

Be to, L. Kojala akcentavo, kad kol kas neaišku, kiek bus efektyvi Ukrainos rezistencija.

„Ji gali būti ir labai efektyvi, tokiu atveju gerokai apsunkins Rusijos galimybes pasiekti greitą pergalę ir išvengti didelių bei ilgalaikių kaštų, norint pasiekti savo politinius tikslus“, – teigė RESC direktorius.

Linas Kojala

Visgi L. Kojala atkreipė dėmesį į istorines paraleles. Jo teigimu, kiti pavyzdžiai liudija, jog iš šono autoritarinės sistemos atrodo gerokai stabilesnės ir tvirtesnės, nei yra iš tikrųjų. Kitaip tariant, pasak eksperto, jos slepia savo vidaus silpnybes, kurios susijusios ir su tuo, kad nemenka visuomenės dalis gali būti nepatenkinta, nors akivaizdžių to signalų ilgą laiką galima ir nematyti, mat protestai užkardomi, o sociologiniai tyrimai nevyksta.

„Vis dėlto didesnė dalis tokių autoritarinių režimų žlunga ne dėl masinių piliečių protestų, bet dėl to, kad įvyksta elito vidaus „persistumdymas“. Tą gali lemti daugybė veiksnių: ir visuomenės nepasitenkinimas, ir paties elito nepasitenkinimas, kad kai kurie sprendimai jiems patiems kainuoja arba bent jau didina rizikas, ar tiesiog vidaus elito kovos.

Tokio faktoriaus mes negalime atmesti, nes tiesiog nežinome, kaip Putino vidaus sistemoje atskiros elito grupės vertina tai, kas vyksta dabar“, – pridūrė L. Kojala.

Protestuojantys rusai neslepia esantys priblokšti: valdžia išprotėjo

Kai kurie rusų aktyvistai socialiniuose tinkluose ragino žmones išeiti į gatves, V. Putinui ketvirtadienį pasiuntus kariuomenę į Ukrainą.

Maskvoje protestuotojai rinkosi aplink Puškino aikštę ir skandavo: „Karui – ne!“

„Esu priblokšta. Mano giminės ir artimieji gyvena Ukrainoje“, – Maskvoje sakė 23 metų Anastasija Nestulia.

„Ką galiu jiems pasakyti telefonu? „Laikykitės ten?“ – pridūrė ji.

Pasak merginos, daugelis bijo protestuoti. Panašios nuotaikos tvyrojo ir tarp protestuotojų Sankt Peterburge.

„Man atrodo, kad valdžia išprotėjo“, – sakė 27 metų Svetlana Volkova ir pridūrė, kad Rusijoje mažai kas nori protestuoti.

Jos nuomone, „žmonės yra apkvailinti propagandos“.

Pareigūnų temptas vienas jaunuolis šaukė: „Su kuo kovojate? Suimkite Putiną.“

Pastaraisiais metais Rusija griežtino protestų organizavimo įstatymus, o demonstracijos šalyje dažnai baigiasi masiniais areštais.

Anksčiau ketvirtadienį rusų teisėsauga perspėjo karo priešininkus nesirinkti į protesto akcijas. Sunkius nusikaltimus nagrinėjantis Tyrimų komitetas įspėjo rusus dėl teisinių pasekmių už dalyvavimą nesankcionuotuose protestuose, susijusiuose su „įtempta užsienio politine situacija“.

„Reikėtų žinoti apie neigiamas teisines tokių veiksmų pasekmes – teisinį persekiojimą, įskaitant patraukimą baudžiamojon atsakomybėn“, – perspėjo Komitetas.