Gali būti tokių situacijų, kai ir patys apsiimsime tai organizuoti, nors kol kas žmonės, kurie yra pranešę apie tai, kad jie norėtų atvykti į Lietuvą, jie vyksta patys savo transportu. Jeigu būtų didesni srautai, tuomet jau būtų kitaip“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Tačiau ministrė pirmininkė neatmeta, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėms reiks tartis dėl ukrainiečių migrantų srautų pasidalinimo.
„Bet lygiai taip pat reikia neatmesti ir tos situacijos, kad jeigu susikaups labai dideli žmonių būriai kitose broliškose Europos Sąjungos valstybėse, tai tiesiog reikės dalintis, padėti nuimti krūvį ir tada, žinoma, pervežimas būtų organizuotas ir autobusais ar kažkokiomis kitomis didesnėmis priemonėmis“, – pridūrė ji.
Pasak jos, politinio prieglobsčio prašantiems ir jį gavusiems asmenims Lietuvoje jau yra numatytos procedūros ir parama. Vis tik, I. Šimonytė pažymi, kad bent jau Baltarusijos piliečių, prašiusių prieglobsčio, atveju, tarptautiniuose dokumentuose numatytos procedūros ne visiškai atitiko šių žmonių situaciją.
„Ne visą laiką tie statusai, kurie yra tarsi teisiškai ateinantys iš tarptautiniuose dokumentuose apibrėžtų situacijų, ne visą laiką jie yra visiškai tinkami, nes turbūt didžioji dalis žmonių čia yra tokių, kurie labai norėtų grįžti namo iš karto, kai tik galėtų. Gali būti, kad jiems ilgai ir nepavyktų to padaryti, bet tai yra žmonės, kurie neatvyksta gyventi iš valstybės paramos“, – aiškino premjerė.
Vyriausybės vadovė prognozuoja, kad tuo atveju, jeigu prireiktų integracijos programų Lietuvoje ilgesnį laiką pasilikusiems ukrainiečiams, užtikrinti vaikų edukaciją, tai galėtų pareikalauti daugiau lėšų, tačiau trumpalaikiams poreikiams, jos vertinimu, didelių finansinių išteklių tai neturėtų pareikalauti.
„Jeigu jie čia ir gyventų, tai turbūt didelė dalis jų dirbtų. Ir yra tam tikrų procedūrinių dalykų, kuriuos išsprendus, tiesą sakant, tie finansiniai poreikiai trumpuoju laikotarpiu yra gana maži“, – mano I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedama karinė operacija prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
