„Situacija yra tokia, kad įvardinti ir pasakyti, koks tas skaičius, yra sudėtinga, bet visi suprantame, kad nesame pirmoji šalis – pirmiausia jie pasiektų kitas šalis ir tada patektų į Lietuvą, tai pirmiausia – Lenkija ir tada iš jos patenka į Lietuvą, tai yra realiausias scenarijus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė.

„Mes žinome, kad apie 20 proc. žmonių, kurie patektų į Lenkiją, galimai planuotų atvykti į Lietuvą“, – pridūrė ji.

Ministrės teigimu, kol kas neaišku, kiek ukrainiečių šiuo metu yra pasienyje su Lenkija, tačiau „tas srautas vyksta ir mes tą matome iš tos informacijos, kuri pateikiama viešai“.

Su Lenkija sutarta koordinuoti veiksmus.

„Mes esame sutarę, kad koordinuosime savo veiksmus ir paprastinsime procesus“, – teigė A. Bilotaitė.

Pasak jos, pirmieji pabėgėliai iš Ukrainos gali atvykti jau ketvirtadienio vakarą.

„Mes labai rimtai vertiname situaciją ir ruošiamės“, – tvirtino vidaus reikalų ministrė.

Šiuo metu Lietuva pasiruošusi priimti 10 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, tačiau vertinami ir kiti scenarijai.

„Turime tris aiškius scenarijus. Vienas yra šiai situacijai turimas apgyvendinimo vietų skaičius – apie 10 tūkst. Antrą scenarijų skaičiavome pagal konkrečių savivaldybių gyventojų skaičių – 20 tūkst. žmonių, jeigu atvyktų į Lietuvą. Ir toks jau, sakyčiau kritinis, apie 30 tūkst. žmonių su prašymu savivaldybėms solidariai prisiimti atsakomybę ir suteikti apgyvendinimo vietą konkretiems žmonėms dėl didesnio srauto“, – teigė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lenkija šiuo metu pasiruošusi priimti apie 200 tūkst. žmonių, Latvija, Rumunija ir Slovakija – po 10 tūkst. Estija – 3 tūkst.

Pasitikimas – pasienyje su Lenkija

Pirmiausia ukrainiečius ruošiamasi priimti Lazdijų ir Kalvarijos savivaldybėse, pasienyje su Lenkija, kur pabėgėliai bus informuojami apie migracijos procedūras, apgyvendinimą.

„Numatome tokį kaip pasitikimą žmonių, Ukrainos piliečių, šituose taškuose. Tikslas – informuoti apie Lietuvos galimybes juos priimti, informuoti apie migracijos procedūras“, – sakė V. Dmitrijevas.

Anot jo, antrame etape ukrainiečiai galės vykti į registracijos centrus, vienas tokių steigiamas Alytaus kultūros ir komunikacijos centre. Dar vienas toks centras planuojamas ir Marijampolėje.

„Šiai dienai yra sutarta su Alytaus miesto administracija ir meru konkrečiai dėl vieno objekto, kuriame žmonės galės laikinai apsistoti ir pagrindinis tikslas yra – ne tik trumpalaikė nakvynė, bet ir migracijos procedūrų atlikimas“, – sakė vidaus reikalų viceministras.

„Papildomas tikslas – nukreipti į apgyvendinimo vietas, jeigu žmonės nežino, kur kreiptis dėl apgyvendinimo“, – pridūrė jis.

Pasak jo, planuojama, kad ukrainiečiai tokiuose centruose būtų apgyvendinami ne ilgiau nei 72 valandoms.

Apgyvendinimui – visuomeninė iniciatyva

Nacionalinis savanorių pagalbos koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ kviečia registruotis žmones, galinčius apgyvendinti nuo karo bėgančius ukrainiečius.

„Su visuomenine iniciatyva „Stiprūs kartu“ yra aptarta galimybė registruoti šalies gyventojus, galinčius ir norinčius savo namuose apgyvendinti ukrainiečius“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Tikiu, kad solidarumas ir brolystės jausmas yra labai stiprus ir žinau, kad šiandien „Stiprūs kartu“ pristatys visą tą projektą“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, ukrainiečių apgyvendinimas derinamas ir su ukrainiečių diaspora ir su Viešbučių asociacija.

Taip pat dėl apgyvendinimo toliau kalbama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, su Socialinės apsaugos ir darbo – dėl išmokų ir galimybių dirbti, Sveikatos ministerija – dėl būtinosios medicinos pagalbos.

Ministrė taip pat sakė, kad svarstoma ir padėti ukrainiečiams atvykti į Lietuvą.

„Taip, mes kalbamės su ambasada apie tokią galimybę, nes tikrai manome, kad atskiras dėmesys pažeidžiamoms grupėms, vaikams, moterims, senoliams, tikrai turi atsirasti ir tikrai dėliojamės, kaip tai galėtų veikti praktikoje“, – teigė A. Bilotaitė.

Prie Ukrainos sienų sutelkęs apie 150-200 tūkst. karių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksti ryte ketvirtadienį paskelbė karinę operaciją Ukrainoje.

Anksčiau šią savaitę jis pripažino Maskvos remiamų separatistinių regionų šalies rytuose nepriklausomybę.