„JAV karo analitikai kalba apie tai, kad Rusija pradžioje nori išjungti Ukrainos oro gynybos sistemą. Drąsesnį judėjimą matysime poros dienų bėgyje, kai jiems pavyks tai padaryti. Vis dėl to pasipriešinimas yra“, – ketvirtadienį teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorė M. Šešelgytė.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu sudėtinga vertinti informaciją, kuri sklinda tiek iš Rusijos, tiek ir Ukrainos.

Anot instituto vadovės, taip yra dėl to, kad abi pusės siunčia tam tikras žinutes ir atsirinkti, kas teisinga, kas ne, yra sudėtinga.

Mums, anot M. Šešelgytės, šiuo metu labai svarbu tai, jog matome NATO reakciją.

„Kiek Rusija bandys testuoti NATO ribas labai priklausys nuo to, kokios žinutės iš NATO eis“, – pabrėžė ji.

M. Šešelgytės vertinimu, tikėtis, kad Rusiją valdančio režimo elitas skils, nereikėtų, nes tai – neįmanoma.

Jos teigimu, reikia išlaikyti ramybę, nes vienas Rusijos tikslų – sukelti chaosą ne tik Ukrainoje, bet ir kitose šalyse.

T. Janeliūnas: atrodo, kad karas gali tęstis ilgai

VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas pabrėžė, kad ketvirtadienį stebime pilno masto Rusijos invaziją į šalį ir akivaizdu, kad Rusija ne tik siekia perimti kontrolę apsišaukėlių respublikose, bet ir destabilizuoti visą šalį.

„Bandoma sukelti paniką. Matome, kad kai kurie žmonės nori pasitraukti iš Kijevo, – pabrėžė jis. – Ukrainiečiai pasirengę, priešinsis. Atrodo, kad karas gali trukti labai ilgai.

TSPMI docentas Laurynas Jonavičius ketvirtadienį sakė, kad Vakarų žinutės Putino neveikia, o šiuo atveju labai svarbi Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos pozicija.

„A. Lukašenka yra sakęs, kad iš Baltarusijos teritorijos puolimo nebus. Tai yra signalas Lietuvos saugumo prasme, kad turime ką turime pasienyje, atvirai“, – kalbėjo jis, pabrėžęs, kad kaip tik ir įvyko priešingai, nei sakė A. Lukašenka.

M. Šešelgytė savo ruožtu kalbėjo, kad panašu į tai, jog trumpuoju periodu V. Putinui sankcijos nėra svarbios, tačiau jos turi dvejopą vaidmenį: viena, kad jos turės įtakos kišenei, o antra, jog tai parodys Vakarų politinę vienybę.

TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė sakė, kad žinoma, sankcijos ilguoju laikotarpiu greičiausiai nesugriaus režimo – to nereikėtų tikėtis, tačiau jas privaloma įvesti.

„Programa minimum – kuo griežčiau, vieningiau ir greičiau. Nereikia leistis į diskusijas, kam tos sankcijos, jei jos neveikia“, – pabrėžė ji.

Ji atkreipė dėmesį, kad A. Lukašenkai vargu ar pavyks įrodyti, kas jis čia ne prie ko.

L. Jonavičiaus įsitikinimu, sankcijos tikrai turėtų galioti ir Baltarusijai – apie tai ketvirtadienio rytą po Valstybės gynimo tarybos posėdžio kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

V. Putinas sugalvojo visiškai pakeisti žaidimo taisykles

VU TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius teigė manantis, kad informacinis karas vyksta jau kurį laiką ir jam buvo įdomu stebėti, kaip telkiant karines pajėgas kurį laiką tylėjo valstybinės Rusijos televizijos.

„Praėjusį savaitgalį situacija pasikeitė kardinaliai – pasikeitė tonas valstybinėse televizijose, buvo pradėtas formuoti atitinkamas vaizdinys, pasakojimas. Paradoksalu, kad kokybė tų žinučių ir video pranešimų kelia šypseną, bet tai tik iliustruoja, kad V. Putino sprendimui net nereikia kokybiškų propagandinių žinučių. Jis žaisdamas šachmatų ar pokerio partiją nusprendė stalą, ant kurio stovi šachmatai ar pokerio kortos, apversti. Jis sugalvojo visiškai pakeisti žaidimo taisykles“, – kalbėjo jis.

N. Maliukevičiaus teigimu, karas yra tokia būsena, kai pilna emocinių žinučių ir panikos. Anot jo, reikia labai atidžiai rinktis informacijos šaltinius, nepasiduoti nerimui: „Bandyti save sugrąžinti į informacinį normalumą. Karinės operacijos tikslas ir yra, kad norima sukelti chaoso ir įtampos situaciją.“

Ko reikėtų tikėtis pačioje Rusijoje?

L. Jonavičiaus vertinimu, Rusijos valdžia ruošiasi bet kokiems visuomenės judėjimams – dėl to nėra jokių abejonių.

„Net jeigu dabar būtų kažkokie protestai, manau, kad, deja, jie tam būtų pasiruošę. Negalime tikėtis, kad žmonės neišeis į gatves, bet to tikėtis iš karto irgi negalime. Tai tikėtina, kad jeigu ims iš Ukrainos važiuoti cinkuoti karstai arba ims jaustis sankcijų poveikis, kas, žinoma nebus iškart. Režimo akcija bus paprasta ir aiški – tokią matėme Minsko gatvėse“, – įsitikinęs jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje.

Vakarų šalys, anksčiau jau įvedusios Rusijai sankcijų, grasina jas griežtinti.

Prieš išvykdamas į Europos Vadovų Tarybą Briuselyje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino įvesti sankcijas ne tik Maskvai, bet ir Baltarusijai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją