Atsargos pulkininkas: tai pirmoji karo fazė
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis laidoje „Delfi tema“ teigė, jog Rusijos veiksmai jo nenustebino.
„Dėl to, kad tie ženklai, kad ta invazija ruošiama jau ėjo daug laiko. Ir tas vektorius į karą nekito, jis stabiliai nuo rudens ėjo į šią pusę. Tai jokio siurprizo nėra. Ką, prasidėjo karas“, – sakė atsargos pulkininkas.
A. Malinionis teigė, jog Rusijos kariuomenės tikslas pirmiausia yra eliminuoti kariuomenės valdymo punktus, štabus.
„Tai yra doktrininis užpuolimas. Karas vykdomas keliais etapais pagal tvarką. Pirmiausia tikslas yra eliminuoti kariuomenės valdymo punktus, štabus, pagrindinę infrastruktūrą. Tas yra daroma aviacijos reidais. Tada paraleliai, bet jau čia kitas etapas – pėstininkų ir šarvuotos technikos įvažiavimas į teritoriją. Jis jau ir prasideda pamažu“, – teigė jis.
Laidos pašnekovas kalbėjo, kad ką rusai geba – jie turi labai galingas ugnies sistemas. Tai rodo ir įvykiai Ukrainoje – atakuota apie 30 taškų.
„Dabar kitas etapas – mes lauksime, kada ta technika pradės masiškai važiuoti“, – aiškino V. Malinionis.
„O jeigu sėkmingai viskas vystosi, tai jau karo tokie dėsniai yra, kad jeigu jie pamatys, kad jiems sekasi kažkuriose kryptyse, jie sutelks ten daugiau pajėgų“, – teigė pašnekovas.
Atsargos pulkininkas V. Malinionis priminė, jog dabar tik pirmoji karo fazė.
„Dabar tas karas prasidėjęs, karo rūkas laikosi. Kažkokias apibendrinančias išvadas daryti per anksti. Bet tai, ką mes dabar matome, tai yra pirmoji fazė“, – sakė jis.
„Visko iš karto jie okupuoti ir užimti negali. Bet galbūt jie yra numatę tam tikrus strateginius miestus, taškus, kuriuos reikia paimti ir išlaikyti. Kad būtų galima įsitvirtinti ir galėtų remti savo operacijas tolimesnes. Mes jų plano nežinome, bet jei jie kažkur meta daugiau pajėgų, gali būti, jog jie nori artimoje ateityje turi ten stipriuosius taškus, per kurios galėtų organizuoti logistines operacijas ir kitus puolimus“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo Seime. Dėl to ketvirtadienį 17 valandą apsispręs Seimas.
V. Malinionis teigė, jog dabar svarbiausia yra nekelti panikos.
„Palaikau savo kolegas iš civilinės saugos, jie viską teisingai pasakė. Bet nereikia dabar bėgti ir šluoti parduotuvių, tikrai ne vieta. Reikalinga ramybė“, – tikino jis.
Atsargos pulkininkas teigė, jog nepaprastosios padėties įvedimas padės suvaldyti chaosą ir galimas provokacijas.
Ekspertas: gali būti bandoma izoliuoti Ukrainos kariuomenę viename šalies taške
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, karybos ekspertas Deividas Šlekys sakė, kad nemato netikėtų Kremliaus veiksmų.
„Netikėta yra tai, kad daugelis žmonių sako, kad visgi kaip galima šiais laikais, racionaliai mąstant, (...) kaip gali kažkam šauti noras vidury baltos dienos pradėti karą – čia gali būti šokiruojantis dalykas, bet kad jie ruošiasi, planavo, aiškiai matėsi – kur dėlioja karius, to neslėpdami. Čia nėra ko nustebti. Gali būti nuostaba operacinio pobūdžio, nes buvo galvojama, kad apsiribos Rytų Ukraina“, – komentavo ekspertas.
Jo teigimu, kol kas gana sunku pasakyti, kokie galutiniai V. Putino tikslai ir kokia jo strategija, nes informacijos nedaug.
„Iš to, kas yra, atrodo, kad bandoma blokuoti iš Rytų ir Vakarų pusės Charkovą“, – sakė D. Šlekys.
Taip pat, pasak jo, vertinant veiksmus Odesoje, Ukrainos pajėgos gali būti tiesiog apsuptos savotiškoje „kišenėje“, taip bandant šantažuoti valdžią Kijeve.
„Kijevas gali tapti politinio šantažo įrankiu, nes tada kariai, kurie galėtų ginti Kijevą, yra izoliuoti kitame Ukrainos taške ir Rusija turi tikrai pakankamą ugnies galią per ištiestos rankos atstumą naikinti taikinius, gąsdinti žmones teroru ir versti priimti politinius sprendimus, bet turbūt „valgys“ gabalas po gabalo, nes užimti Kijevą yra sudėtinga“, – galimus siekius komentavo VU TSPMI ekspertas.
D. Šlekys taip pat sakė, kad Ukraina per aštuonis metus gerokai sustiprino savo kariuomenę, perimant vakarietiškas doktrinas.
„Aišku, negalime slėpti to fakto, kad objektyviai Ukrainos kariuomenė turi mažesnį karinį, kovinį galios komponentą nei Rusija, kas ypatingai liečia ugnies galios dalykus, raketines, artilerines sistemas – čia Rusija turi pranašumų tikrai, to negalime paneigti, bet tai nereiškia, kad Ukrainos kariuomenė bus lengvas grobis“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.
„Kai eis į artimą kovą, aš manau, kad rusų kariai nustebs pamatę, kokio lygio yra Ukrainos pajėgos“, – teigė D. Šlekys.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusija sutelkė ne tik elitinius karius, tad parengtis yra skirtingo lygio.
Vakarai turi suprasti: yra ribos, kai reikia pasakyti „STOP“
D. Šlekio teigimu, siurprizo elementas ne tokiame „skaidriame mūšio lauke, kurį stebi visas pasaulis“, vis tiek išlieka.
„Plačiąja prasme manau, kad žinutė yra siekianti toliau – Vakarus ir taip pat liečia Lietuvos visuomenę: šitoks agresyvus Rusijos elgesys ir Putino arogancija, kaip jis kalbėjo spaudos konferencijoje, rodo vieną dalyką. Jis netiki, kad Vakarai turi politinės valios duoti atsaką – ne tik karinį, bet politinį, ekonominį“, – sakė ekspertas.
Jo teigimu, V. Putinas galvoja ir siekia visuomenei parodyti, kad Vakarai neturi stuburo ir juos galima stumdyti.
„Šioje vietoje visi Vakaruose turi suprasti: net jei nori daryti biznį su Rusija, kažkur yra ribos, kai turi pasakyti „STOP“, – akcentavo D. Šlekys.
Šiuo metu Vakarų stuburas, pasak jo, politinio elito lygmenyje yra matomas.
„Supraskime, kad sankcijos kirs ir per visų Vakarų kišenes. (…) Dabar didysis iššūkis, su kuriuo Lietuvoje mūsų valdžia tvarkosi tikrai neblogai – paaiškinti šią situaciją eiliniam prancūzui, vokiečiui, belgui, kanadiečiui, amerikiečiui, kodėl mes pykstamės su Rusija, kodėl reikia kažką daryti, kodėl staiga benzinas pabrango, kas dedasi. Dabar yra politinio elito bet kurioje Vakarų valstybėje sunkiausias uždavinys – paaiškinti savo piliečiams, rinkėjams“, – akcentavo laidos dalyvis.
Tai paaiškinti piliečiams reikia, kaip pažymėjo D. Šlekys, nes kainų augimas palies daugelį gyventojų.
Kam reikalinga nepaprastoji padėtis: svarbu ruoštis galimoms provokacijoms
D. Šlekys teigė, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje yra reikalinga.
„Paimkime paprastą scenarijų, įvykusį pernai: jei mes nuo nulio pabėgėlių prie sienos, staiga turime 500 ir daugiau, ir jie gal net agresyviau bando pakliūti į mūsų teritoriją? Vadinasi, mes turime būti iškart pasiruošę“, – paaiškino ekspertas.
Jo teigimu, Rusija bandys kurti daug dėmesio atitraukimo momentų – pavyzdžiui, nukreipti vėl migrantų srautą prie Lietuvos sienų.
„Gali būti ir kibernetinės provokacijos, propaganda tikrai suintensyvės. Vadinasi, mes turime būti pasiruošę iš anksto galimoms provokacijoms, kad gaištume mažiau laiko, ginčytis, o aktyvuoti mechanizmus, padėti paskutinį tašką, kad kariai juda, institucijos greičiau viską daro tam, kad mes mažiau blaškytumės, nes bandymai atitraukti mūsų fokusą tikrai bus“, – sakė D. Šlekys.
Ragina Lietuvai atlikti namų darbus: gerovės valstybės nebus, jei negalėsime gintis
Ekspertas taip pat teigė manantis, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, truks ilgai.
„Kas, mano manymu, duoda mums tam tikrą gabalą laiko kažką padaryti daugiau. Mes turime didinti gynybos biudžetą tam, kad galėtume kaip įmanoma greičiau dar didinti atitinkamos karinės ginkluotės įsigijimus, kuri tikrai kainuoja ir mums reikia tokios, kuri kainuoja daug, nes ji yra toliau šaudanti, stipriau smogianti, iš dalies reikia ir personalą perkvalifikuoti – tai namų darbai, kuriuos reikia pradėti daryti dabar“, – akcentavo D. Šlekys, pabrėžęs, kad būtina plėsti infrastruktūrą, tinkančią priimti sąjungininkų didesnes pajėgas.
„Reikia ne panikoje, bet visiems priminti, kad mes esame pasienio valstybė su agresyvia valstybe. Mes norime turėti gerovės valstybę, bet ji negims, jei mes nebūsime pasiruošę apsiginti“, – pridūrė pašnekovas.
Buvęs VSD vadovas: šį kartą tai bus pražūtinga Rusijai, yra ženklų, kad Kremliuje kažkas vyksta ne taip
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus teigė, jog iki paskutinės minutės tikėjosi, kad „tokio beprotiško žingsnio nebus“.
„Todėl, kad tas žingsnis tikrai yra pražūtingas Rusijai šį kartą. O dabar manau, kad ir buvo, ir kiek esu stebėjęs Rusijoje žmonių aukštuose postuose, kad vis dėl to jie nebuvo vienos ir tos pačios nuomonė kaip V. Putinas ir skaičiavo pasekmes“, – tikino M. Laurinkus.
„Apie kurį labai ilgai ir vakar, ir šiandien anksti ryte galvojau. Tai apie Sergejaus Naryškino pasisakymą. Visi matėme tai, jis mikčiojo, sutriko, nežinojo, ką pasakyti. (…) Manau, kad jis žinojo viską, kaip bus. Jis gal norėjo viską daugiau pasakyti, sutriko ir pasakė, ką jūs žinote ką. Kažkas vyksta ten. Man atrodė, kad nėra ten vienodos nuomonės tuo klausimu“, – kalbėjo M. Laurinkus.
Visi saugumo tarybos posėdyje pasisakę politikai karštai gynė idėją pripažinti separatistines respublikas, vardijo įvairiausius argumentus, tik S. Naryškinas kalbėjo susijaudinęs ir šiek tiek nerišliai.
Tarsi norėdamas jam padėti, V. Putinas pasitiklino, ką žvalgybininkas galvoja: ar reikia pradėti derybų procesą su Vakarais, ar pripažinti Donbaso respublikas.
S. Naryškinas, regis, dar labiau sutriko ir patikino: „Palaikysiu pasiūlymą dėl pripažinimo“.
Tačiau V. Putinui toks atsakymas netiko. „Palaikysiu ar palaikau? – pasitikslino V.Putinas. – Kalbėkite tiesiai! Sakykite! Taip ar ne?“. Ir tuomet S. Naryškinas išlemeno netikėtus žodžius.
„Palaikau siūlymą dėl Luhansko liaudies respublikos ir Donecko liaudies respublikos priėmimo į Rusijos Federacijos sudėtį“.
V. Putinui toks išsireiškimas sukėlė juoką. „Mes apie tai nekalbame“, – šypsodamasis patikino Rusijos prezidentas.
„Dėl to nėra ten visiškai vienodos nuomonės tuo klausimu“, – apie šį epizodą kalbėjo M. Laurinkus.
Du sprendimai lems Putino pralaimėjimą
Buvęs VSD vadovas M. Laurinkus specialioje „Delfi tema“ teigė, jog buvo visiškai įsitikinęs, kad „tos dvi separatistinės atplaišos“ bus pripažintos.
„Ir laikui bėgant, galbūt net šiais metais ir prijungtos prie Rusijos. Tas man buvo aišku, kad kariuomenė ten bus – irgi abejonių nekėlė. (…) Bet kad pradės taškinius, nuotolinius smūgius... Čia tikrai ir man netikėta. Tai praktiškai yra šūvis į save, tai yra, nežinau, pasekmės labai liūdnos“, – teigė buvęs VSD vadovas M. Laurinkus.
Jis teigė, jog Kremlius apsiskaičiavo, nes praeities scenarijų įgyvendinti jau nepavyks.
„Jie galvojo, kad vis dėl to vakarai elgsis gal aštriau, bet išeis taip pat išeis kaip su Pietų Osetija ir Abchazija – praeis laiko, kokia ten situacija? Kokia buvo, tokia ir yra. Aš dabar matau, kad šitaip nebepraeis. Ir politinė Europos visuomenė susigriebs ir susivienys. (…) Ir padarys du svarbiausius veiksmus – kurie praktiškai bus V. Putinui pralaimėjimas.
Nesu ekonomistas, nežinau, kokiu greičiu ir kokiu būdu veikia tos sankcijos pačios juodžiausios, pragaro sankcijos. Bet savaime suprantama, kad veikia. Bet dabar bus padaryti du žingsniai, dėl ko V. Putinas viską užsuko: birželio mėnesį NATO susitikimas. Manau, kad dabar jau praktiškai bus priimtas sprendimas, kuris bus aiškus atstumas Ukrainos atstumas nuo NATO“, – kalbėjo buvęs VSD vadovas M. Laurinkus specialioje „Delfi tema“ laidoje.
M. Laurinkaus teigimu, antrasis punktas – Ukrainos narystė ES.
„Ir šie du priėmimai, šie du sprendimai praktiškai V. Putinui bus pralaimėjimas. O didžiulė eilė sankcijų ir Rusija, kurios ekonomika, nesakau, kad žlunganti, bet labai sudėtingoje situacijoje, šitą paveiks. Ir netikiu, negaliu patikėti, gal naivus, kad jam nebuvo išaiškinta, kokios bus ekonominės pasekmės“, – laidoje svarstė M. Laurinkus.
Visgi, ar sankcijos ir šie žingsniai „pastatys V. Putiną į vietą“, M. Laurinkus atsakyti negalėjo.
„Kas gali šitą garantuoti? Bet ir pačioje Rusijoje vyksta judėjimai. Pačiame Kremliuje nėra vienodos nuomonės. Bet manau, kad nėra stiprios pozicijos Kremliuje V. Putino“, – sakė M. Laurinkus.
Milta: Lukašenkos veiksmai neatitinka nuotaikų Baltarusijos visuomenėje
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Maksimas Milta taigė, kad Aliaksandras Lukašenka lygiai tiek pat atsakingas už pradėtą karą kaip ir V. Putinas.
„Lukašenkos režimo vaidmuo turi būti aiškiai artikuliuotas. (…) Kodėl būtent dabar jo režimo elgsena pasikeitė Ukrainos atžvilgiu – Lukašenka pats save įvarė į tokį kampą, kur tapo tiesiogiai ir pilnai priklausomas nuo Rusijos. Jo manevro laisvė tiesiog nebeegzistuoja“, – Delfi paaiškino ekspertas.
M. Miltos teigimu, visos sąlygos, kurias A. Lukašenka užtikrino Kremliui puolant Ukrainą, neatitinka nuotaikų Baltarusijos visuomenėje.
„Viena iš egzistuojančių apklausų labai aiškiai rodo, kad 79 proc. baltarusių pasisako prieš Baltarusijos karių dalyvavimą Ukrainos užpuolime ir 57 proc. pasisako už tai, kad Baltarusija privalo laikytis neutralaus statuso“, – pasakojo analitikas.
„Sankcijos yra būdas nubausti, bet sustabdyti priešą galime tik lauke“, – cituodamas buvusią šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę pabrėžė M. Milta.
Prezidentūros atstovas: karine prasme Lietuvai grėsmės dabar nėra
Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas Kęstutis Budrys teigė, kad saugumo vertinimas dramatiškai pasikeitė, tad dėl to reikalinga įvesti nepaprastąją padėtį ir šalies viduje.
„Ką duoda šis įstatymas šiandien – lengviau disponuoti valstybės rezervu, lengviau priiminėti sprendimus valstybės institucijoms. Antras dalykas – jis padidina mūsų sienų saugumą, aktyvuojant valstybės sienos priedangos planą ir imantis kitų numatytų veiksmų pasienio ruože“, – paaiškino K. Budrys.
Kitokių konstitucinių laisvių ar teisių suvaržymų, kurie liestų Lietuvos piliečius, pasak jo, nebus.
„Karinio saugumo prasme indikacijų, kad į Lietuvą būtų orientuota ši operacija, neturime“, – patikino K. Budrys, kartu pabrėžęs, kad visgi kitokio tipo grėsmės yra galimos.
Jis tvirtino, kad Vakarams yra vietos „pažiūrėti į veidrodį“.
„Tikrai padarėme ne viską, kad atgrasytume Rusiją nuo šio veiksmo. Taip, buvo paleistas didžiulis priemonių arsenalas, bet akivaizdu, kad viso to nepakako“, – konstatavo K. Budrys.
Kasčiūnas: Baltarusijos savarankiškos jau tikrai nėra
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas laidoje teigė, jog „šiandien išaušo diena, kai Baltarusijos savarankiškos jau tikrai nėra“.
„Faktas tai, kad ten Rusijos pajėgos lieka iš ten vykdo operaciją prieš Ukrainą. Tai yra labai svarbus pokytis ir mums. Tai reiškia, kad reagavimo laikas į galimas karines invazijas, nėra intencijų šiai minutei, sutrumpėja.
Ir natūralu, kad mes geopolitiškai tampame panašūs į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais. Todėl šiame kontekste mus svarbu kuo daugiau priešakinių pajėgų – NATO arba JAV“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis tikino, jog dabartinė Ukrainoje vykstanti invazija NATO privers į situaciją žvelgti visai kitaip.
„Mes turėsime visai kitą atgrasymo architektūrą“, – teigė Seimo narys.
NSGK pirmininkas atskleidė Kremliaus kortas: jei atsiras marionetinis režimas, Putinas judės toliau
L. Kasčiūnas specialioje laidoje „Delfi tema“ prognozavo ir galimus tolesnius Kremliaus veiksmus.
„Jeigu V. Putinui pavyks pastatyti marionetinį režimą Ukrainoje, pakeisti demokratiškai išrinktą valdžią, iš esmės paversti Ukrainą Rusijos interesų erdvės valstybe, tokiu atveju klausimas, kada bus bandymas testuoti NATO. Kaip ji veikia, kaip 5 straipsnis, kolektyvinės saugumo garantijos, bus tik laiko klausimas“, – teigė Seimo narys.
Politikas pabrėžė, jog šiandien Ukrainoje sprendžiasi ne tik šios šalies likimas.
„Ten sprendžiasi daug kas. Ir ateities konfliktai, ateities scenarijai. Ir mūsų saugumas kartu. Tą reikia suvokti. Jeigu mes norime, kad būtų daugiau apginamumo iš NATO pusės, saugumo garantijų, kad NATO Rytų flango atgrasymo architektūra perplanuota, mes kaip valstybė irgi turime padaryti namų darbus“, – tikino L. Kasčiūnas.
Jis teigė, jog gynybos finansavimo didinimas yra neišvengiamas šioje situacijoje.
„Mums reikia galvoti kaip visuomenei įtraukti į gynybos procesus“, – teigė L. Kasčiūnas.
Seimo narys dabartinio Rusijos vykdomo „Blitzkrieg“ sėkmingu vadinti nenorėjo.
„Viena vertus, yra kažką užimti, antra vertus yra kažką išlaikyti. Tikrai manau, kad Ukrainoje bus rezistencijoje, daug veiksmų, kurių gali nesitikėti Rusija, tikrai šioje vietoje nenurašyčiau ukrainiečių, jie kaunasi“, – teigė jis.
Gyventojai turėtų apsirūpinti bent trims paroms
Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio tuometis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Arnoldas Piktžirnis teigė, kad agresorius gyvena paralelinėje visatoje ir Baltijos šalis suvokia kaip Rusijos imperijos dar vieną taikinį.
„Svarbu siųsti labai aiškią žinią. (…) Visuomenė bus atspari tada, kai kiekvienas pilietis bus pasiruošęs apsaugoti save netikėtumams ištikus bent jau pirmąsias tris paras. Tai padeda bendram pasirengimui“, – sakė A. Piktžirnis.
Jo teigimu, dabar itin svarbu, kad politikai dabar nesiveltų į politinius žaidimus ir veiktų vieningai.
„Ši situacija nekalba apie vienus ar kitus politinius taškus, ji kalba apie valstybės saugumą ir išlikimą“, – akcentavo pašnekovas.
Visgi A. Piktžirnis ragino nenuvertinti ukrainiečių.
„Ukrainiečių pasiryžimas ir motyvacija gintis yra daug didesnis nei Rusijos karių motyvacija paimti Ukrainą“, – akcentavo jis.
A. Piktžirnis taip pat išreiškė viltį, kad ES atsisakys iškastinio kuro importo iš Rusijos.
Prabilo apie Rusijos režimo skilimą: tarybos posėdis buvo surengtas „kriminaliniais sumetimais“.
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius laidoje teigė, jog Rusija net ir žinodama, kokių sankcijų sulauks, invaziją įvykdė.
„Rusija įsivarė į kampą. Ir viena iš priežasčių visos šios virtinės sprendimų, kad jie įsivarė į kampą ir neberanda kitos išeities, būtent kalbant apie režimo išlaikymą. Trumpalaikėje perspektyvoje jiems turbūt atrodo, kad tokiu būdu bando išlaikyti tą režimą, bet realiai jie jį jau pradėjo griauti. Ir tai yra pakankamai akivaizdu“, – sakė apžvalgininkas.
Jis laidoje kalbėjo, jog Rusijos režimas yra nevienalytis, trūkinėjantis. O pirmadienį surengtas saugumo tarybos posėdis buvo skirtas net ne vidaus rinkai, o „kriminaliniais sumetimais“.
„Kad prieš televizijos kameras visi būtų atsakingi už tą nusikaltimą, kurį jie jau tada planavo padaryti. Kad nei vienas negalėtų pasakyti, kad nėra už tai atsakingas. Tai, kad to prireikė rodo, kad įtampos ir įtrūkimai viduje tokie, kad jiems tokių dalykų reikia“, – įžvalgomis dalijosi M. Laurinavičius.
Apžvalgininkas teigė, jog Kremlius padarė klaidą, vertindamas įsivaizduojamą „vakarų silpnumą“.
„Jie įsivaizdavo, kad jiems užteks sutelkti tas pajėgas, grasinti, šantažuoti ir jie jau kažką laimės. Ir tada jau pasirodė tas ultimatumas, kuris iš anksto nebuvo įgyvendintas. Dabar imamasi veiksmų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip Rusijos jėgos, režimo demonstravimas. Bet tai rodo režimo silpnumą. Ir anksčiau ar vėliau jie sumokės kainą, kuri bus tiesiog režimo žlugimo“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Jis teigė, jog net jei Rusijai pavyktų užimti Kijevą, tai toli gražu ne karo pabaiga.
M. Laurinavičius teigė, jog V. Putiną šiuo metu gali sustabdyti ne tik griežtos sanckijos, bet ginklas.
„Visiškai esu įsitikinęs, kad šiuo metu V. Putino sustabdyti negali niekas. Absoliučiai, jokios sankcijos. Jį gali sustabdyti tik ginklas – ukrainiečių ginklas. Todėl reikėtų mums ginti patiems Ukrainos teritorijoje visomis įmanomomis priemonėmis. Sankcijos yra reikalingos ne tam, kad sustabdytų V. Putino režimą, jos reikalingos kaip viena iš priemonių ir tikrai ne vienintelė, kad šis režimas būtų sunaikintas. Tai neįvyks per mėnesį, neįvyks per metus, bet mūsų tikslas visiškai akivaizdus – mes turime sunaikinti šį režimą“, – sakė apžvalgininkas M. Laurinavičius.
