Jo nuomone, Antrojo pasaulinio karo tonu kalbantį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo kariuomenę sustabdyti ukrainiečiams bus sunku, o viskas priklauso nuo Vakarų paramos ir pačių ukrainiečių jėgų.
„Šiuo metu Ukrainos pajėgos yra labai smarkiai pažengusios į priekį ir kalbėti, kad tai bus dar vienas „Blitzkrieg“, kurį V. Putinas daro prieš Ukrainą, yra sudėtinga. Aišku, jo strateginis tikslas greičiausiai yra turėti sausumos kelią į Krymą, tuo metu sugriauti Ukrainos ekonomiką ir pastatyti marionetinę Vyriausybę su koloborantais.
Manau, šitas karas rusams nebus lengvas. Rusams nebuvo lengvas karas Čečėnijoje, nebuvo lengvas karas Sakartvele, Sirijoje. Dabar klausimas, kiek ilgai ukrainiečiai turės jėgų kovoti prieš rusų okupaciją“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ ketvirtadienio rytą kalbėjo D. Antanaitis.
Socialiniuose tinkluose jau plinta vaizdo įrašai iš skirtingų Ukrainos miestų, kurie buvo atakuoti.
„Matome, kad yra naudojamos kruizinės arba sparnuotosios raketos „Kalibr“. Panašios buvo naudojamos civiliniame kare Sirijoje. Tai yra ilgo nuotolio raketos, kurios, palyginus, skrenda žemai. (…) Toks apšaudymas labai panašus kaip per Antrąjį pasaulinį karą, kai naciai apšaudydavo Londoną su savo raketomis.
Tai, kad pasirinktas apšaudymas iš Baltarusijos, irgi turi karinės logikos, kadangi tai yra artimiausias arba trumpiausias kelias iki Kijevo. Taip galima padaryti tiesioginį nuostolį Kijevui ir pasėti paniką tarp Kijevo žmonių“, – aiškino ginkluotės ekspertas.
Visgi, Ukraina pajėgi gintis sausumoje, bet oro gynyba „šlubuoja“.
„Oro gynyba šlubuoja, yra senos sovietinės oro gynybos sistemos. Kaip rašo ukrainiečių blogeriai, kelias kruizines arba sparnuotąsias raketas pavyko numušti Ukrainos oro pajėgoms, o sausumoje viskas priklauso nuo to, kaip dabar ukrainiečiai atsilaikys. Pasakyti, kaip kas bus, manau, dabar ir aikškiaregiai negalėtų“, – pripažino jis.
D. Antanaitis LRT radijui teigė, jog Ukrainos atsilaikymo prieš rusų puolimą sėkmė priklausys ir nuo vakarų paramos.
„Kiek Vakarai išdrįs nepaklusti V. Putino reikalavimams nepadėti Ukrainai, nes jis panaudos branduolinį ginklą – t.y. kiek Vakarai, demokratinis pasaulis išdrįs tiekti Ukrainai paramą, kaip karinę paramą – ginkluotę, techniką, taip pat ir finansinę paramą“, – tvirtino ginkluotės ekspertas.
Šis karas, ginkluotės eksperto D. Antanaičio nuomone, turi visas tendencijas peraugti į pasaulinį.
„Karas nėra lengvas dalykas ir karo metu nieko lengvo nebūna. Bet yra visokios išeitys. Ukraina turi pakankamai ilgą sieną su normaliomis demokratinėmis valstybėmis ir tikrai galima tai padaryti. O šiuo metu, kai prasidėjo karas, kuris turi visas tendencijas peraugti į pasaulinį karą, manau, tie posėdžiai bus gerokai sutrumpinti“, – kalbėjo gynybos eksperas D. Antanaitis.
Anot D. Antanaičio, pagrindinis Rusijos siekis yra turėti sausumos kelią į Krymą.
„Reikia pagalvoti, kodėl apskritai tas karas prasidėjo ir kodėl apie sprendimus V. Putinas pradėjo kalbėti Antrojo pasaulinio karo tonu. Rusams reikia sausumos kelio į Krymą. Krymas yra esminis viso karo atsakymas. Kas valdo Krymą, tas praktiškai kontroliuoja Juodąją jūrą. (…) Kad apsaugotų tą kelią į Krymą, jiems reikia nuversti dabartinę Ukrainos valdžią ir sustabdyti Ukrainos judėjimą link Europos Sąjungos ir NATO. Tam, kad tai padarytų, jie turi sugriauti Ukrainą ir pastatyti marionetinę Vyriausybę“, – LRT radijo eteryje ketvirtadienį sakė D. Antanaitis.
Juknevičienė: viskas nesibaigs tik Ukrainos ar jos dalies paėmimu
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė sako, kad Ukrainos puolimą pradėjęs Vladimiras Putinas neapsiribos Ukrainos ar jos dalies užgrobimu. Anot jos, neturėtų būti ramu net ir Lietuvai, nes mes esame priemonė Kremliui pašantažuoti NATO. „Jis tą NATO testavimą sugalvojo ne šiandien“, – kalbėjo ji.
„Beprotis su branduoliniu ginklu rankoje pradėjo kruviną karą prieš Europos suverenią valstybę ir Jungtinių Tautų narę. Tolimoje perspektyvoje esu tikra, kad tai yra V. Putino režimo pabaigos pradžia – neišvengiamai. Tačiau sunkiau dabar įžiūrėti, kiek tai kainuos kraujo ir kiek tai truks“, – Delfi ketvirtadienį kalbėjo politikė.
R.Juknevičienės teigimu, akivaizdu, kad viskas nesibaigs tik Ukrainos ar jos dalies paėmimu.
„Gali būti etapais, grėsmė yra visiems, kas yra ir toliau į Rytus, ir Moldovai, Pietų Kaukazo valstybėms, netgi Vidurinės Azijos valstybėms, kiek jos ten būtų savarankiškos. Ir mums, iš dalies, ta prasme, kad mes šiandien esame, žinoma, žymiai labiau pasiruošę, bet turime suprasti, kad esame labai svarbi priemonė V. Putinui pašantažuoti NATO. Ir dabar vyksta NATO testavimas, jis tą NATO testavimą sugalvojo ne šiandien“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad V. Putinas jau pasakė: Nesikiškit, nes bus pasekmės.
„Jis jau dabar šantažuoja NATO. Aš jau minėjau, tikslas yra atkurti teritorijas, kurios buvo bent jau Sovietų Sąjungoje. Anksčiau buvo minima, kad net ir carinės Rusijos teritorijas atkurti yra tikslas. Bet tai yra beprotybė – neįmanoma to padaryti ir išlaikyti, vis tiek anksčiau ar vėliau tai žlugs“, – kalbėjo ji.
Ji patikino, kad šiuo metu nesame tiesioginis taikinys.
„Šiuo metu. Bet tam ir esame NATO nariai, kad susitelktume. Pirmiausia, ką reikia padaryti Lietuvai, tai priimti sprendimą dėl papildomų pinigų gynybai, nes NATO pajėgas reikės priimti didesnes, tam reikia infrastruktūros, reikia labai greitai tą padaryti“, – teigė konservatorė.
R. Juknevičienės teigimu, 2009 metais, iškart po atakos prieš Sakartvelą, buvo stebima didžiulio masto Rusijos militarizacija.
Anot jos, tuomet per visą perimetrą su NATO Rusija telkė galingą ginkluotę.
„Bet mus išgelbėjo ukrainiečiai – 2014 metais Ukrainoje prasidėjo revoliucija ir V. Putinas turėjo pakeisti planus. Tuo metu mes buvome labai blogoje situacijoje, dabar mes esame žymiai geresnėje situacijoje. Todėl, kad kol mes kalbame, aš tikiu, kad yra paruošiamieji darbai ir turėtų būti NATO pajėgos dislokuojamos per visą perimetrą nuo pat Norvegijos iki pat Turkijos“, – kalbėjo ji.
Ragina nepanikuoti
R. Juknevičienės teigimu, dabar labai svarbu sustiprinti NATO pasiruošimą taip, kad V. Putinas nedrįstų mus laikyti šantažo priemone kaip neapginamus ir paralyžiuoti NATO.
Ar Baltijos šalims reikėtų bijoti? Anot R. Juknevičienės, pats žodis „bijoti“ yra blogas.
„Turime į situaciją žiūrėti atmerktomis akimis, bet jokiu būdu nepanikuoti. Šiandien mes esame nepalyginamai geresnėje padėtyje, nei galėjome būti 2009 metais. Supraskite, tada visas frontas persikėlė į Rytų Ukrainą ir V. Putinas turėjo pergrupuoti savo veiksmus. Ukraina prie Janukovyčiaus turėjo būti prijungta prie Rusijos be karo. Matydami, kas vyksta Ukrainoje, galime įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei NATO nebūtų nubudęs po 2014 metų“, – kalbėjo europarlamentarė.
Kalbėdama apie tai, kokia turėtų būti pasaulio reakcija, R. Juknevičienė sakė, kad dabar yra svarbiausia sustabdyti nusikaltėlį.
„Visomis priemonėmis, kokios tik yra. Derybos jau baigėsi, neįmanoma“, – pabrėžė politikė.
Ji pridūrė, kad vienas didžiausių klausimų, kylančių dabar, yra Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų.
