Ankstyvą rytą pasirodė informacija apie mūšius palei visą fronto liniją – ne tik Donbase, bet ir palei visą Ukrainos sieną apšaudymą iš salvinių ugnies sistemų „Grad“. Apie sprogimus skelbiama nuo Charkovo iki pat sostinės Kijevo ir Odesos šalies pietuose. Pastarajame strateginiame uostamiestyje skelbiama apie raketinius smūgius bei rusų desantininkų išsilaipinimą.

Ukrainos Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmasis oficialiai iš Ukrainos pareigūnų pripažino, kad jo šalis yra užpulta ir pridūrė, kad Ukraina priešinsis bei nugalės.

Tuo metu JAV prezidentas Joe Bideas savo socialinių tinklų paskyrose išplatino pranešimą, kuriuo pabrėžė, jog V. Putinas pasirinko iš anksto suplanuoto karo kelią, atnešianti katastrofišką aukų skaičių. „Šią naktį pasaulio maldos yra su Ukrainos žmonėmis, kurie tapo neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinių pajėgų atakos aukomis“, – skelbė J. Bidenas.


Nausėda: šiandien mes tapome nusikalstamų Rusijos veiksmų prieš Ukrainą liudininkais

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienio rytą kreipėsi į tautą.

Visą kreipimosi tekstą pateikiame čia:

šiandien mes tapome nusikalstamų Rusijos veiksmų prieš Ukrainą liudininkais. Negalime likti abejingi šiai neišprovokuotai karinei agresijai, kuri stumia į pavojų milijonus nekaltų žmonių ir griauna tarptautinės tvarkos pamatus.

Šią nerimo valandą mano ir, tikiu, kiekvieno iš Jūsų mintys yra su broliška ukrainiečių tauta. Siautėjančio blogio akivaizdoje privalome būti vieningi, solidarūs ir pasirengę duoti atkirtį.

Ukraina neliks nei viena, nei vieniša. Ji gali ir toliau kliautis visokeriopa Lietuvos parama. Agresijos Ukrainoje akivaizdoje didiname ir savo kovinį pasirengimą. Kaip tai užtikrinti, spręs mano sušaukta Valstybės gynimo taryba.

Sustabdyti Rusiją gali tik vieninga ir griežta demokratinių Vakarų reakcija. Todėl jau pradėjau aktyvias konsultacijas dėl tolesnių veiksmų su NATO sąjungininkais ir Europos Sąjungos partneriais. Veiksmai turės apimti tiek aktyvią paramą Ukrainai, tiek ir sunkias sankcijas Rusijai.

Nuo to, kaip reaguosime artimiausiomis valandomis ir dienomis, gali priklausyti visos Europos ateitis. Todėl kviečiu Lietuvos žmones laikytis rimties, o valstybės institucijas – būti ypač budrias ir užtikrinti aukščiausią parengtį. Nors tiesioginės grėsmės Lietuvos valstybės stabilumui nėra, privalome tinkamai vertinti susiklosčiusią situaciją ir veikti atsakingai bei solidariai.

Niekada anksčiau nebuvome tokie stiprūs ir taip gerai pasirengę kartu su sąjungininkais atremti išorės iššūkius.

Atėjo metas parodyti, kas mes esame – ir ko mes esame verti.

Taip pat skelbiama, kad G. Nausėda ketvirtadienio rytą šauks Valstybės gynimo tarybą.

Šimonytė: tikriausiai Lietuvoje bus įvedama nepaprastoji padėtis

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė LRT televizijai teigė, jog šiuos veiksmus galima vadinti karu.

„Tačiau, tai, kas vyksta gali būti vadinama pilno masto karine operacija, karine invazija. Girdime apie sprogimus, kurių šaltinių gal dar nežinome, miestuose, kurie yra toli nuo Donbaso“, – sakė I. Šimonytė.

I. Šimonytė sakė, jog šį rytą jau kalbėjosi su Estijos ir Latvijos premjerais.

„Mes turime raštu kreiptis į NATO. Manau, kad šiandien bus daug diskusijų, tiek gyvų, tiek telefonu, kitomis ryšio priemonėmis“, – sakė premjerė.

Premjerės teigimu, šiandien G. Nausėdos šaukiamame Valstybės gynimo taryboje vyks svarbūs pasitarimai.

„Manau, kad pati situacija reikalauja aptarimo. Veikiausiai prezidentas priims sprendimą dėl nepaprastosios padėties sušaukimo, dėl to reikėtų Seimo susirinkimo (...) ir aptarti pačią situaciją bei veiksmus, kurių papildomai čia turėtume imtis, viena vertus, kad Lietuvos visuomenė būtų saugi. Kita vertus, kad galėtume maksimaliai padėti savo broliams Ukrainoje“, – sakė I. Šimonytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad lietuviai palikti Ukrainą gali tik sausumos keliu.

„Oro erdvė uždaryta, todėl žmonėms, kurie galvojo pasitraukti, bet nesuskubo to padaryti, lieka sausumos kelias“, – paaiškino premjerė.

Kariuomenės vadas Rupšys: kariuomenė yra pasirengusi

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas prieš VGT posėdį žurnalistams teigė, jog matoma, kad peržengiamos „ir Ukrainos sienos“.

„Jų suvokimu speciali karinė operacija nėra karas prieš kitą valstybę. Bet visi požymiai rodo, kad tai yra pilno masto Ukrainos puolimas, iš visų pusių. Kol kas vyksta bombardavimai raketiniais smūgiais. Bet pagal visus požymius matosi, kad peržengiamos ir sienos“, – sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys LRT prieš Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį LRT žurnalistams teigė, jog palaikys nepaprastosios padėties įvedimą Lietuvoje

„Dabar kalbėsimės, tarsimės, turbūt siūlymas kils ne iš kariuomenės, iš Vyriausybės. Bet tikrai bus kalba apie tai. (…) Dabar negaliu pasakyti, kokia tai bus forma, kokia apimtis. Bet tikrai pritarsiu, kad reikia. Ypač pasienio zonai reikia, bet bus matyti, prie kokio bendro sprendimo prieisime“, – sakė V. Rupšys.

Jis pabrėžė, jog Lietuva yra saugi.

„Taip, Lietuva saugi, mes esame NATO 5 straipsnio valstybė. Tikrai yra sąjungininkai, mūsų kariuomenė yra pasirengusi, yra tinkamoje karinėje parengtyje. Reikia suprasti, kad karas vyksta Ukrainoje“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

URM ragina Lietuvos piliečius nedelsiant išvykti iš Ukrainos sausumos keliais

Dėl prasidėjusios plataus masto Rusijos karinės agresijos Ukrainoje, Užsienio reikalų ministerija (URM) ragina šiuo metu Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius nedelsiant išvykti iš šalies sausumos keliais.

Ukrainos oro erdvė yra uždaryta, todėl piliečiai primygtinai raginami nevykti į oro uostus.

URM primena, kad galioja rekomendacija nevykti ir į Baltarusiją, o šalyje esantiems Lietuvos piliečiams rekomenduojama išvykti.

Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius, kurie dėl kokių nors priežasčių negali išvykti, prašome nedelsiant užsiregistruoti adresu https://keliauk.urm.lt/keliones-registracijos-forma, kad prireikus galėtume su jumis susisiekti dėl konsulinės pagalbos.

Taip pat primename, kad Lietuvos piliečiai dėl konsulinės pagalbos gali kreiptis visą parą veikiančiu Užsienio reikalų ministerijos telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt.

Skaisgirytė: karas prasidėjo šįryt

Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė LRT radijui teigė, jog dar vakar buvo tariamasi dėl artimiausių veiksmų, bet karas prasidėjo šįryt.

„Karas prasidėjo šįryt. Tai nebuvo labai netikėta, bet kai įvyksta, yra tam tikras atskaitos taškas. Vakar vėlai vakare prezidentas G. Nausėda grįžo iš Kijevo, dar aptarinėjo situaciją ir galimus veiksmus. O šįryt prezidentas šaukia Valstybės gynimo tarybą, kiek vėliau vyks į Briuselį“, – sakė A. Skaisgirytė.

Ji teigė, jos Briuselyje bus aptarta atsakas Rusijai, kokios sankcijos gali būti įvestos. Be to, bus kalbamasi kaip padėti Ukrainai.

A. Skaisgirytė patvirtino LRT radijui, kad Lietuvos ambasada keliasi į Lvovą.

„Dalis ambasados jau buvo išvykusi dirbti į Lvovą. Vakar ambasados dar funkcionavo. Instrukcija yra – kai tik grėsmė žmonių gyvybei, evakuotis į saugią vietą vakarų Ukrainoje. O jei situacija blogės toliau, tada galimas grįžimas į Lietuvą“, – apie ambasados Kijeve darbą sakė šalies vadovo patarėja.

Anot A. Skaisgirytės, Briuselyje bus kalbama apie galimą paramą Ukrainai.

„FaES nėra karinis blokas, apie karinę paramą šnekėti turbūt šiame formate nelabai gaunasi. Lietuvos prezidentas jau yra siūlęs, kad Ukrainai būtų suteiktos kandidatės į ES statusas, dėl to turi sutarti visi vadovai. Dar kalbama apie finansinį paketą Ukrainai“, – teigė ji.

Prezidento patarėja pritarė, kad sankcijos Rusijai nebuvo pakankamos sulaikyti nuo karinių veiksmų.

Paklausta, ar jau vakar, lankantis Kijeve, buvo aišku, kad karas gali prasidėti, ji pripažino, kad žvalgybinė informacija tai nurodė.

„Buvo sakoma, kad situacija kaista valandomis ir ji gali keistis. Taip pat buvo aišku, kad Ukraina ginsis, buvo labai aiškiai pasakyta, kuo šiandien įsitikinome jo kreipimesi į tautą“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Ukrainoje esantis Audickas negalėjo išskristi iš Kijevo: panikos mieste nėra

Buvęs Ukrainos prezidento administracijos vadovo ir šalies premjero patarėjas Adomas Audickas, turėjęs ryte išskristi iš Kijevo į Vilnių, to padaryti negalėjo, nes oro uostas yra uždarytas.

„Panikos jokios nėra, žmonės gatvėse ramiai vaikšto, automobiliai seka kelių eismo taisykles, nėra panikos. Tiek tiek, kiek žinau, iš Kijevo išvažiuoti labai sunku, bet pačiame centre ramu ir kamščių nėra“, – LRT pasakojo A. Audickas.

Jis sakė pats stovintis jau keliasdešimt minučių prie degalinės, nes yra tokia eilė.

„Parduotuvės veikia, nemačiau, kad ten būtų labai daug žmonių“, – sakė lietuvis.

„Putinas tą, ką pasakė, tą ir daro. Galbūt ukrainiečiai nepakankamai reagavo, nes buvo daug vilties ir ta viltis iki šiol yra – kita vertus, nelabai jie ką ir galėjo daryti“, – kalbėjo A. Audickas.

Jo teigimu, kiek teko kalbėti su vietiniais, visi jam sakė neketinantys palikti šalies ir yra pasiruošę gintis.

Buvęs Ukrainos Prezidento administracijos vadovo patarėjas bei Ukrainos ministro pirmininko patarėjas Adomas Audickas

„Putinas parodė, kad tos sankcijos, kurios yra, jam visai nebaisios. Pačiai Rusijos ekonomikai rimtas atsakas būtų blogai, bet manau, kad dabar Putinas blefuos iki galo, sakys, kad bet kokios sankcijos vienodai – nesvarbu, kokios jos bus, bet jis tęs iki galo, nes turi užsibrėžęs kažkokį tikslą“, – konstatavo A. Audickas.

V. Putino nuomonę, ekonomisto vertinimu, pakeistų tik labai stiprus Ukrainos atsakas.

Landsbergis: kalbėdami kaip nubausti Rusiją už nusikaltimą prieš taiką, turime Ukrainai teikti visą pagalbą

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienio rytą feisbuke rašė Rusijos agresija ir invazija prasidėjo.

„Kartu didžiausias išbandymas ir mums, Vakaruose ir visame laisvajame, demokratiniame pasaulyje. Tik kalbėdami apie tai, kaip nubausti Rusiją už nusikaltimą prieš taiką, turime pasirūpinti, kad Ukraina gautų visą pagalbą, kurios jai dabar reikia ir reikės toliau. Mes padarysime viską, kas mūsų jėgomis padaroma, kad taip ir būtų“, – rašė jis.

Juknevičienė: tai Putino pabaigos pradžia

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė teigė, kad tai – V. Putino pabaigos pradžia.

„Kiek ta pabaiga truks, bet aš nežinau, bet mano gyvenime ji dar įvyks“, – sakė politikė, akcentavusi, kad karas vyksta prieš visą demokratinį pasaulį.

R. Juknevičienė taip pat tvirtino, kad dabar Europa turi dėti visišką embargą rusiškiems energetiniams ištekliams.

Kojala: Putinas paskelbė juodą dieną Europai ir pasauliui

Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala feisbuke ketvirtadienio rytą rašė, jog V. Putinas paskelbė juodą dienai Europai ir pasauliui.

„V. Putinas – juodą dieną Europai ir pasauliui – paskelbė specialią karinę operaciją prieš Ukrainą, reikalaudamas šios šalies „demilitarizacijos ir denacifikacijos“. Ukrainos vyriausybė patvirtina, kad karinė invazija prasidėjo, šalis – apšaudoma“, – rašė RESC vadovas.

Anot jo, agresijos scenarijus klostosi pagal tai, ką JAV ir kitos vakarų šalys pradėjo viešinti dar praėjusių metų pabaigoje.

„Trečiadienį vakare situacija dramatiškai komplikavosi, o agresija tapo beveik neišvengiama DNR/LNR pseudorespublikoms paprašius Kremliaus karinės pagalbos“, – rašė L. Kojala.

RESC vadovas L. Kojala LRT televizijai teigė, jog karinė eskalacija prasidėjo.

„Tuo pačiu visą tą laiką buvo tikimasi, kad galbūt sveikas protas nugalės ir pavyks to išvengti. Deja, tai, kas dabar yra vykdoma, mes galėjome skaityti viešai JAV, kitų NATO valstybių pareigūnų dokumentuose“, – sakė L. Kojala.

Jis pažymėjo, kad kadangi yra apšaudomi ir labai nuo Donecko esantys miestai.

„Vadinasi, ir tas scenarijus, kad gali būti taikomasi į visą Ukrainos teritoriją ir sostinę Kijevą“, – teigė RESC vadovas.

L. Kojala pažymėjo, jog po šio ryto veiksmų bus pritaikyti pilni sankcijų paketai.

„Tai, ką mes matome šiandien yra atviras karinis konfliktas, šiek tiek besiskirianti situacija nuo 2014 metų, kai Rusija bent jau bandė žaisti žaidimą ir savo veiksmus pagrįsti tuo, kad tai vietos gyventojų, referendumas. (...) Tada Rusija bent jau bandė neigti savo tiesioginį dalyvavimą. Dabar tai yra atvira agresija. Ir tai Europos istorijos puslapiuose bus kaip juoda diena“, – LRT televizijai sakė L. Kojala.

Ukraina

Anušauskas: Rusijos karas prieš Ukrainą yra pradėtas

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ankstyvą ketvirtadienio rytą feisbuke rašė, jog kara pradedami banaliu melu.

„Kaip pradedami karai? Ogi banaliu melu (žinoma prieš tai sutelkus visą kariuomenę ir įvykdžius kibernetines atakas). Putinas ką tik pareiškė, kad pradeda specialią karinę operaciją prieš Ukrainą, kad ją „demilitarizuota ir denacifikuoti“. Ir Jungtinių Tautų statutu pamojavo ir tariamu „genocidu“, nors net pačios Jungtinės Tautos nuo tokio akivaizdaus melo atsiribojo.

Pasirodo suvereniteto pagrindas yra „jėga ir kova“, o ne tarptautinė teisė ir Rusija „negali vystytis jausdama nuolatinę grėsmę iš Ukrainos pusės“. Tankai kirto sieną“, – rašė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Kiek vėliau A. Anušauskas sakė, kad reakcija į V. Putinos veiksmus dabar bus dar aštresnė.

„Be solidarumo su Ukraina, (...) mes turime pasakyti, kad artimiausiomis valandomis prasidės konsultacijos NATO pagal 4 straipsnį“, – teigė ministras.

„Karinių pajėgų telkimas Ukrainos pasienyje, tai nėra gąsdinimas, tai realus veiksmas. Bet visais būdais stengiamės sustabdyti tą karinę operaciją. (…) Nepavyko, tą reikia konstatuoti. Manau, kad reakcija į V. Putino veiksmus bus dar aštresnė“, – žadėjo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

„Rusijos karas prieš Ukrainą yra pradėtas“, – sakė A. Anušauskas.

Jis LRT televizijai teigė, jog apšaudoma 10 Ukrainos miestų.

Laurinavičius: dar buvo viltis, kad režimas iki galo neišprotėjo

Apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigė, jog kol kas sunku spręsti apie pačius karinius veiksmus.

„Bet turbūt pagrindinis faktas yra, kad šis režimas ėmėsi kruvinų veiksmų, kurių, aišku, jau kurį laiką galima buvo tikėtis. Buvo tokia viltis, kad režimas iki galo neišprotėjo. Na, panašu, kad išprotėjo iki galo. Dabar turime tokią situaciją, kuri dar labiau pakeitė saugumo situaciją apskritai Europoje, bet turime pasakyti, kad režimas žengė dar vieną – labai didelį žingsnį susinaikinimo link“, – LRT radijui ketvirtadienio rytą sakė M. Laurinavičius.

Kasčiūnas: Putino esminis tikslas – Ukrainoje pastatyti marionetinį režimą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas LRT patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat sušaukė šalies Saugumo tarybą.

„JAV, britų žvalgyba jau nuo spalio mėnesio perspėjo, kad yra planuojama tokio masto operacija, mes irgi kalbėjome visą laiką apie tai, jog visi reikalingi indikatoriai užsidegę, raudoni. Aišku, dar tas diplomatijos takelis išbuvo iliuzija, bet matome, kad diplomatinis takelis su Putinu yra tada, kai tu jam atiduodi, ko jis reikalauja“, – anksti ryte televizijai sakė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, jei Rusijos ultimatumai būtų buvę išpildyti, po metų V. Putinas būtų sugalvojęs naujas šantažo priemones.

„Esame tokioje situacijoje, kad viskas ukrainiečių tautos ir Dievo rankose, ir vis tik Vakarų – kaip kalbėjome, reikėjo stipresnių sankcijų, kad jis puikiai suprastų, jog Vakarai nejuokauja“, – tvirtino Seimo NSGK pirmininkas.

L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad pagal pirminės informacijos detales, kad raketos skrenda į tikslinius objektus, tačiau akcentavo, kad tikslesnį vaizdą bus galima suprasti po valandos ar kelių.

„Panašu, kad eina pilno masto operacija ir netgi Kijevo apylinkėse. Tai nereiškia, kad bus imamas Kijevas, bet mažų mažiausiai gali būti blokuojamas – apie tai irgi buvo kalbėta. Gal net bus bandymai jį paimti. Charkovas... Ne tik Donbase vyksta“, – sakė politikas.

Jo vertinimu, V. Putino pirminis tikslas visiškai pakeisti valdžią Kijeve, kelti chaosą ir atakas, aktyvuoti sau Ukrainoje esantį lojalų tinklą.

„Jis nori pastatyti marionetinį režimą – čia jo strateginis tikslas. Jei to nepavyks, tai (...) mažų mažiausiai išsiplėsti iki Luhansko ir Donecko, ir jas aneksuoti, o gal net įtraukti po to į Rusijos teritoriją, apie ką neoficialiai irgi kalbama. Tų scenarijų gali būti įvairių“, – teigė L. Kasčiūnas.

Visgi parlamentaras pabrėžė, kad Ukraina turi valią gintis, nors oro gynyba ir yra silpnoji šalies grandis. Jei bus karas sausuma, anot jo, aukų skaičius bus milžiniškas.

„Ilgalaikėje perspektyvoje, reikia visiems suprasti, kad jei jis šiandien sunaikins Ukrainą arba pastatys marionetinį režimą Kijeve, tai fakats, kad kitą kartą tai bus išbandymas visai Europai ir NATO“, – komentavo L. Kasčiūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Politiko teigimu, Kremliaus ultimatumų niekas nepildys.

„Visi iki galo eis“, – patikino jis, akcentavęs, kad dabar būtina ryžtis blokuoti Rusijos dujų tiekimą Europai.

Seimo pirmininkė: tikiuosi, kad vakaruose nebėra lyderių, kurie galvotų kalbėtis su Putinu

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen feisbuke rašė, jog dėl šios situacijos yra „skaudu, pikta ir gėda“.

„Skaudu dėl ukrainiečių, gėda dėl Vakarų, tiek metų nemačiusių Putino imperinių ketinimų ir po Gruzijos dalinės okupacijos leidusių toliau planuoti kaimyninių šalių okupacijas. Šiandien rusiški kerzai jau trypia ukrainiečių žemę“. – rašė ji

Koalicijos partneriams pritarus, bus šaukiama neeilinė Seimo sesija.

„Jau kalbėjau su koalicijos partneriais, šiandien valdyboje kalbėsime apie būtinybę šaukti neeilinę Seimo sesiją kuo anksčiau. Dėl sprendimų, kuo dabar galime padėti Ukrainai, dėl spaudimo Vakarams taikyti maksimaliai griežtas sankcijas, kokias galima taikyti“, – rašė Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen.

„Tikiuosi, Vakaruose nebeliko savęs gerbiančių lyderių, kurie vis dar galvotų apie galimybę „kalbėtis su Putinu“. Jis nesikalba, jis veikia, ir supras tik veiklos kalbą atgal“, – rašė V. Čmilytė–Nielsen.

Skvernelis ragina užtikrinti saugumą: dabar ne laikas politiniams žaidimams

Į prasidėjusį karą viešai sureagavo ir opozicijoje dirbantis Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, akcentavęs, kad Rusijos agresija negali likti nenubausta.

„Tai – nusikalstimas prieš Ukrainos žmones. Tai – nusikaltimas prieš visas pasaulio demokratijas. Raginu nieko nelaukiant priimti reikalingus sprendimus Lietuvos saugumo stiprinimui. Dabar ne laikas politiniams žaidimams ir pasistumdymams. Su kolegomis esame pasirengę dirbti konstruktyviai ir priimti būtinus sprendimus, kurie jau vėluoja“, – feisbuke rašė politikas.

S. Skvernelis taip pat atkreipė dėmesį į galimą dezinformacijos srautą, galimus kibernetinius išpuolius bei energetinius išbandymus Europai.

NATO vadovas smerkia „neapgalvotą ir neišprovokuotą“ Rusijos puolimą Ukrainoje

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pasmerkė „neapgalvotą ir neišprovokuotą“ Rusijos puolimą Ukrainoje ir perspėjo, kad dėl to kyla pavojus nesuskaičiuojamai daugybei žmonių gyvybių.

„Griežtai smerkiu neapgalvotą ir neišprovokuotą Rusijos puolimą prieš Ukrainą, sukeliantį pavojų nesuskaičiuojamos daugybės civilių gyvybėms. Rusija, nepaisydama mūsų pasikartojančių įspėjimų ir nenuilstamų pastangų imtis diplomatinių veiksmų, vėl pasirinko agresijos prieš suverenią ir nepriklausomą šalį kelią“, – pareiškime nurodė J. Stoltenbergas.

„NATO sąjungininkės susitiks spręsti Rusijos agresyvių veiksmų padarinių. Šiuo siaubingu metu esame kartu su Ukrainos žmonėmis. NATO padarys viską, ko reikia, kad apsaugotų ir apgintų visas sąjungininkes“, – pabrėžė Aljanso vadovas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (102)