„Būkim atviri – Lukašenka, paskutinis Europos diktatorius, bijo. Bijo savo žmonių ir ta baimė tapo realybe, kai žmonės išėjo į gatves protestuoti po prezidento rinkimų“, – trečiadienį žurnalistams sakė senatorius Dickas Durbinas.
„Lukašenkos dienos suskaičiuotos. Manau, kad ne jis šiuo metu priima galutinius sprendimus“, – teigė jis.
Jo kolega Chrisas Coonsas pridūrė esantis susirūpinęs nepriklausomos Baltarusijos ateitimi.
„Esu rimtai susirūpinęs laisvos ir nepriklausomos Baltarusijos ateitimi. Tai yra reikšmingas pasikeitimas ir manau, kad tai kelia grėsmę NATO, ypač Lietuvai“, – kalbėjo JAV senatorius.
Anot jo, dėl to JAV turėtų investuoti daugiau į regiono saugumą.
„Tikiuosi, kad mes didinsime savo indėlį pratybose. Lietuva strategiškai yra gyvybiškai svarbi. Lenkijai ir Baltijos šalims po Putino veiksmų Baltarusijoje kilo didesnė grėsmė, todėl mums reikės dar daugiau pratybų, dar didesnio indėlio“, – sakė Ch. Coonsas.
Senatoriai pabrėžė, kad kelios dešimtys tūkstančių Rusijos karių Baltarusijoje kelia didelę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims.
JAV duomenimis, Baltarusijoje sutelkta apie 30 tūkst. Rusijos karių ir karinės technikos. Šiuos karius žadėta išvesti iš Baltarusijos pasibaigus ten vykusioms pratyboms, tačiau pajėgos buvo paliktos nenumatytam laikui.
JAV gins kiekvieną NATO centimetrą
JAV prezidento Joe Bideno sprendimas siųsti daugiau karių į Baltijos šalis rodo, kad Amerika gins kiekvieną NATO centimetrą, sako Lietuvoje viešintys JAV senatoriai.
„Prezidentas Bidenas ne kartą pareiškė, kad ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, ir tai yra esminė papildomų karių, geriausių amerikiečių karių, siuntimo žinia“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė JAV senatorius Chrisas Coonsas.
„Ypač koncentruojantis į Baltijos šalių sustiprinimą“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, „tik mes galime sustabdyti“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o šiuo metu susiklosčiusi situacija regione – NATO „vienybės momentas ir didelis iššūkis“.
Senatorius Dickas Durbinas taip pat tvirtino, kad JAV į Baltijos šalis siunčia geriausius savo karius.
„Siunčiame geriausius ir labiausiai gerbiamus karius, kurie pasiruošę būti su jumis“, – kalbėjo JAV politikas.
Jis taip pat pabrėžė vienybės svarbą.
„Manau, kad žinutė labai paprasta. Tai – istorinė žinutė, kuri labai gerai pažįstama Lietuvoje. Tam, kad galėtume pasipriešinti Sovietų sąjungai ar Rusijos agresijai, turime būti tvirti ir vieningi. Lietuva prieš daugiau nei 30 metų išmoko labai vertingą pamoką“, – teigė D. Durbinas.
„Šiuo metu susiduriame su tokiu pačiu iššūkiu. Tik dabar tai ne Sovietų sąjunga, o Rusija ir jos ambicijos prasideda su Ukraina“, – pridūrė jis.
Pasak su senatoriais trečiadienio pavakare susitikusios premjerės Ingridos Šimonytės, Lietuvos ir JAV požiūriai į augančias geopolitines grėsmes sutampa, o užsienio politikoje šalys laikosi vertybiškai bendros pozicijos.
„Esame Rusijos bandymo ardyti taisyklėmis ir susitarimais grįstą pasaulio tvarką liudininkai, todėl tikimės, kad JAV balsas ir vaidmuo regione tik stiprės“, – po susitikimo su JAV senatoriais paskelbtame pranešime sakė I. Šimonytė.
Pasak senatoriaus D. Durbino, jo ir Ch. Coonso vizitu dar kartą patvirtinamas JAV įsipareigojimas ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims bei Lenkijai, kurios šiuo metu susiduria su V. Putino agresija.
Vis dėlto, senatoriai teigė nežinantys, kur tiksliai JAV kariai turėtų būti dislokuoti, tačiau, jų teigimu, prioritetas yra Lietuva.
JAV prezidentas J. Bidenas antradienį paskelbė, kad Baltijos šalyse bus dislokuota papildomų karių ir karinės technikos.
Tai paskelbta reaguojant į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienį priimtą sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įkurtų dviejų prokremliškų separatistinių „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir Maskvos ketinimus dislokuoti pajėgas tose teritorijose.
Į Lietuvą, Latviją ir Estiją bus pasiųsta apie 800 karių, iki aštuonių naikintuvų F-35 ir 20 „AH-64 Apache“ sraigtasparnių.
J. Bidenas pabrėžė, kad JAV veiksmai dislokuojant karius Baltijos šalyse yra gynybiniai.
Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.