„Grėsmės, kurias kelia Kinija, yra iš esmės tapačios toms grėsmėms, kurias kelia Rusija. Tik problema, kad mes įsivaizduojame, kad Rusijos keliamas grėsmes mes suprantame ir netgi bandome atverti akis pasauliui, tuo tarpu dėl Kinijos grėsmių, ko gero, mums patiems reikia mokytis bent jau iš JAV, kurios tas grėsmes supranta“, – trečiadienį renginyje „Lietuvos verslo forumas“ sakė M. Laurinavičius.
Taip sakydamas jis rėmėsi JAV Federalinio tyrimų biuro vadovo Christopherio Wray pranešimais.
„Jis šneka apie dalykus, kad šiuo metu Kinijos grėsmė iš vienos pusės yra tokia pati, iš kitos pusės smarkiai skiriasi, bet tokia pati kaip Sovietų Sąjungos, todėl, kad savo mastu ji yra tokia pati. Visiškai skirtinga dėl to, kad su Sovietų Sąjunga Vakarai turėjo geležinę uždangą Šaltojo karo metais, o su Kinija, deja, turi, čia pačių Vakarų kaltė, visišką priklausomybę iš dalies nuo Kinijos“, – paaiškino M. Laurinavičius.
Jo teigimu, JAV žvalgybos vadovas gerai sudėlioja ir paaiškinimus.
„Ką ši valstybė daro, tai yra daugybė kompleksinių grėsmių išdėstyta, bet labiausiai jis kreipia dėmesį į paprastą dalyką – vagystes. Ši milžiniška valstybė yra milžiniška vagių korporacija, kuri kiekvieną dieną tiesiog vagia Vakarų technologijas ir taip didina savo pranašumą. Tai reiškia, kad JAV žmonės šiuo atveju, bet iš esmės mes tai galime pritaikyti ir Lietuvai, nuo to kasdien gyvena blogiau“, – cituodamas Ch. Wray pranešimą sakė apžvalgininkas.
M. Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad Ch. Wray įvertino, jog Sovietų Sąjungos grėsmė buvo mažesnė nei šiuo metu yra Kinijos.
„Kalbant apie tai, kas yra bendradarbiavimas arba priklausomybė nuo Kinijos, tai aš dažnai susiduriu, kad šito dalyko nežino net ekspertai, kurie tuo užsiima. Australijos vieno iš strateginių tyrimų instituto duomenys, paskelbti 2020-ųjų vasarą, rodo, kad Kinija per dešimtmetį vadinamąsias priemones arba prievartos diplomatiją, kuri taikoma ir Lietuvai, (…) taikė 152 kartus. Tie 152 kartai ir pasako, su kuo mes susiduriame, kalbėdami apie Kiniją“, – teigė ekspertas.
Jo teigimu, tai itin svarbu ir verslui, nes prievartos diplomatija taikoma ir prieš valstybes bendrai, ir prieš verslą.
„Didžiausios pasaulio korporacijos, vaizdžiai pasakysiu, buvo priverstos šokti pagal Kinijos dūdelę, nes kitaip daryti verslo su Kinija, Kinijoje iš esmės neįmanoma“, – konstatavo M. Laurinavičius.
Dėl to, pasak jo, reikia pripažinti, kad Kinija nori primesti savitą pasaulį. Savo žodžius M. Laurinavičius iliustravo keliais pavyzdžiais, susijusiais su sportu ir Taivanu.
Ekspertas pasakojo, kad Lietuva nemažai metų dėjo visas pastangas, kad turėtų prekybą su Kinija.
„Kas iš to gavosi, kaip mes priėjome prie dabartinės situacijos? Galima kiek nori kaltinti dabartinę Vyriausybę, faktas yra labai paprastas: mūsų santykiai su Kinija nesusiklostė visiškai dėl vienos paprastos priežasties, – kad Lietuva nesutiko atiduoti Kinijos kontrolei pirmiausia Klaipėdos uosto, o antra – visos infrastruktūros, pradedant nuo geležinkelių“, – argumentavo M. Laurinavičius.
„Įsivaizduokite, kas būtų, jei mes atiduotume Klaipėdos uostą ir turėtume kad ir Rusijos ataką prieš mus Lietuvoje. Jokios sąjungininkų pagalbos jūra mes galėtume nebesitikėti. Tokie strateginiai Kinijos tikslai – kai mes nenorime paklūsti Kinijos diktatui keliančiam grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui, esame tokioje situacijoje, kokioje esame“, – tęsė ekspertas.
Jo teigimu, įmonės, kurios sėkmingai veikia Kinijoje, vis labiau susidurs su problemomis kitur. Tai M. Laurinavičius akcentavo pateikdamas pavyzdį iš Olimpinių žaidynių.
„Esu daug kalbėjęs apie tai, kad Rusija yra mafijos valstybė, bet jei mes pažiūrėtume šiek tiek giliau, ne tik paviršutiniškai, kiek mes žinome Kiniją, matytume, kad ji lygiai tokia pati mafijos valstybė“, – konstatavo forumo dalyvis.
