Tačiau tokiai pataisos namų komisijos pozicijai kategoriškai pasipriešino prokuratūra – nutarimą teismui apskundęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Armandas Vainauskas pažymėjo, kad dėl nužudymo bausmę atliekantis V. Trakanavičius net neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, be to, jis bausmės atlikimo metu nedirba, dėl įdarbinimo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, net du kartus buvo užkluptas dėl alkoholio vartojimo.
„Lygtinai paleidus nuteistąjį V. Trakanavičių būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis“, – pabrėžė prokuroras.
Tokiai valstybinio kaltintojo pozicijai pritarė ir teisėjai.
„Teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad V. Trakanavičius kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai yra pasiekti“, – nurodė prokuroro pozicijai pritaręs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius.
Pasak jo, toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje: „Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo maksimalią motyvaciją keisti savo elgesį bei įrodyti, kad jis pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.“
Vos 5 metus už grotų praleidęs V. Trakanavičius nesutiko su tokia teisėjo pozicija ir lygtinio paleidimo bylose galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimančiam teismui įteikė apeliacinį skundą, kuriame teigė, jog teisėjo nutartis esą yra neobjektyvi, jis visapusiškai neatsižvelgė į Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes.
Be to, jo teigimu, šia nutartimi esą yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis precedentas, todėl ji privalo būti panaikinta.
„Pirmosios instancijos teismas turėjo siekti priimti objektyvų, visapusišką ir teisingą sprendimą, tačiau to, pažeisdamas savo funkcijas, aiškiai nepadarė, buvo šališkas, palaikė Vilniaus prokuratūros skundą ir kategoriškai atmetė mano pateiktus argumentus dėl jų jokiu būdu nepasisakydamas, – nurodė jis. – Teismo tuščiažodžiavimas apie nusikalstamų veikų pobūdį ir panašūs absurdiški teiginiai yra gryna demagogija, o ne teisinis argumentavimas ir vertinimas. Prokuroras savo skundą grindė ne teisiniais, o psichologiniais motyvais apie nepakankamai atliktą dalį bausmės, kas prieštarauja teisingumo sampratai ir įstatymo leidėjo valiai, kadangi baudžiamasis įstatymas nustato tokio dydžio bausmės dalį, kuri yra pakankama paveikti nuteistąjį.“
Policininko žudiką papiktino ir tai, kad teismas savo nutartyje pažymėjo, jog jis yra anksčiau teistas dėl vagystės ir finansinių nusikaltimų – esą tokie teiginiai negali būti vartojami oficialiuose dokumentuose, o „buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti turėjo būti pasirinktas įstatymo nuostatoms neprieštaraujantis išsireiškimas“.
„Lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi, todėl atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą turi būti aiškiai argumentuotas, tačiau teismas laikosi priešingos pozicijos“, – pažymėjo žudikas.
Bet išeiti į laisvę anksčiau laiko V. Trakanavičiui taip ir nepavyko – atverti įkalinimo įstaigos vartus jam nesutiko ir Vilniaus apygardos teismas, pažymėjęs, kad ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija, priimdama nutarimą dėl paleidimo, taip pat nebuvo vieninga – du iš penkių komisijos narių buvo prieš.
„Apygardos teismas negali daryti išvados, kad V. Trakanavičius yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu, – nurodė teisėjas Arūnas Budrys. – Juolab, kai jo atžvilgiu jau buvo du kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias taisykles. Taigi, V. Trakanavičiui jau buvo suteikta ne viena galimybė pasitaisyti, ne kartą parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos integruotis į visuomenę, gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nepaisydamas to, jis pakartotinai nusikalto, padarydamas labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.“
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad bausmės atlikimo metu V. Trakanavičius net du kartus buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje.
„Nors nuobaudos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus jam buvo skirtos bausmės atlikimo pradžioje ir šiuo metu nebegalioja, be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse priemonėse, nukreiptose į alkoholio vartojimo prevenciją ir šiuo metu vartojimo patirtį pataisos įstaigoje vertina neigiamai bei deda pastangas laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad bausmės atlikimo metu padaryti šiurkštūs drausmės pažeidimai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog bausmės atlikimo metu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas, net ir kontrolės sąlygomis jam buvo sunku laikytis nustatytų elgesio taisyklių“, – teisėjas pabrėžė, kad piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys.
Be to, teisėjo teigimu, policijos pareigūną jis nužudė būdamas neblaivus, jo artimiesiems iki šiol nėra atlyginęs teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos.
Incidento metu lošimo namuose buvo apie dešimt žmonių. Policininkas buvo nušautas ne tarnybos metu ir iš savigynai išduoto ginklo. V. Trakanavičius kaltinimus dėl nužudymo pripažino iš dalies ir teigė, kad policininką nušovė netyčia – esą jis A. Jurašiui tik norėjo parodyti ginklą, bet šis staiga iššovė.
„Tai buvo nelaimingas atsitikimas arba neatsargus nusikaltimas“, – aiškino jis.
Tuo metu policininko artimieji siekė, kad V. Trakanavičius būtų nuteistas dėl nužudymo iš chuliganiškų paskatų, tačiau tokios jų pozicijos nepalaikė teismas.
„V. Trakanavičius įvykio metu veikė neturėdamas tiesioginės tyčios, – yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas. – Bylos duomenys, t. y. nuteistojo V. Trakanavičiaus, liudytojų parodymai, įvykio vietos vaizdo įrašai patvirtina, kad tarp A. Jurašiaus ir V. Trakanavičiaus jokio konflikto nebuvo kilę. Priešingai, visi įvykio vietoje buvę asmenys kartu gėrė, bendravo, vaikščiojo apsikabinę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. Trakanavičius būtų turėjęs tikslą nužudyti A. Jurašių ir siekęs jo mirties.“
Anot teisėjų, V. Trakanavičius ir A. Jurašius buvo pažįstami, viso vakaro metu nekonfliktavo, bendravo draugiškai.
„Taigi galima daryti išvadą, kad pagrindinis nusikalstamos veikos motyvas nebuvo nei konfliktas, nei kitokie nesutarimai; kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, V. Trakanavičiaus veiksmai su ginklu buvo trumpalaikiai ir neintensyvūs, jų nesekė kitokie smurtiniai ar agresyvūs veiksmai, lošimo automatų salono darbas ir veikla sutrikdyti nebuvo, nuteistasis savo veiksmais nesiekė sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, ir tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo veiksmai buvo atlikti ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų, todėl nuteistojo veiksmai kvalifikuojami tik pagal kilusias pasekmes – kito asmens nužudymą“, – teismas pažymėjo, kad V. Trakanavičius su policijos pareigūnu A. Jurašiumi susipažino įvykio vakarą, tarp jų konfliktas nebuvo kilęs, todėl tiesioginės tyčios, priešingai nei teigė nužudytojo artimieji, nužudyti A. Jurašių nebuvo.
