„Nerimas yra, ypač po vakar dienos įvykių. Nerimas jaučiasi, tačiau panikos nėra. Žmonės jau turi įsivaizdavimą, ką darytų, jeigu vyktų didelio masto ataka. Didžioji dalis žmonių, su kuriais aš bendrauju, neturi planų iš šalies išvykti“, – sakė šiuo metu Kijeve esantis ekonomistas, buvęs Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas, buvęs šalies premjero patarėjas Adomas Audickas.
Pasak pašnekovo, verslas dirba kaip dirbęs, stengiasi per daug nereaguoti į tą situaciją.
„Supranta, jeigu įmonių vadovai pradės panikuoti, tai pradės panikuoti ir įmonių darbuotojai. Situacija įtempta, žmonės ją stebi, tačiau bando fokusuotis į darbus, kuriuos reikia dirbti, ir kol kas dirba“, – sakė A. Audickas.
Pasak ekonomisto, Ukrainoje supratimas apie tai, kad karas yra, jau yra nuo 2014 metų.
„Niekur jis nebuvo dingęs. Žmonės jau, tiesą sakant, ir pavargo galvoti, ir jau dabar ir mums aišku, kad gero scenarijaus nelabai yra, jeigu nebus tinkamos reakcijos. Tai yra arba gali būti didelio masto ataka ir greitai, arba gali būti atakos po truputėlį, ir vis tiek šalis bus griaužiama.
Nes iš vakarykščio Putino pasisakymo, kaip jis su agresija žiūri į Ukrainą. Matosi, kaip jis žiūri į šios šalies istoriją, ir kas Ukraina yra jam“, – kalbėjo A. Audickas.
Perspėja, kad jau reikia realių veiksmų
Pašnekovas yra įsitikinęs, kad Vakarai niekada nesutiks su V. Putino ultimatumu.
„Kitas variantas yra labai griežtos sankcijos. Karinis atsakas yra nerealus, bet, jeigu labai griežtas atsakas, tai turbūt yra vienintelis būdas, kuris sulaikytų Putiną, ypač jo aplinką“, – sakė A. Audickas.
Ekonomistas apgailestavo, kad iš Vakarų kol kas nematyti realių veiksmų.
„Čia yra didžiulis nerimas man ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Lietuvos. Matome, kad Vakarai nėra vieningi, kad toliau sakoma, kad rizika yra didelė. Niekam tas nėra naujiena, visi tą supranta. Nereikia to Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui iš tribūnos šaukti, geriau reikia pasakyti: ką Jūs darysite? Tiesą sakant, dabar jau laiko nėra, dabar jau reikia atsakinėti labai griežtomis reakcijomis“, – teigė A. Audickas.
Pasak ekonomisto, jau dabar yra aišku, kad sankcijų kaina Europai bus didelė, ir reikia su tuo susitaikyti.
„Jeigu nebus su tuo susitaikyta, jeigu bus bandoma išeiti iš situacijos sausiems, man atrodo, kad čia labai svarbus signalas ir Lietuvai, kad panašios situacijos gali būti ir kylant neramumams santykiuose ir tarp Lietuvos ir Rusijos“, – sakė A. Audickas.
Nereikia puoselėti iliuzijų dėl Putino
Ekonomisto nuomone, paveikiausias atsakas į Rusijos agresiją būtų energetinio bendradarbiavimo nutraukimas.
„Jeigu aš galėčiau tokius sprendimus priimti, tai atsakas būtų pirmiausia energetinio bendradarbiavimo nutraukimas. Tai kainuotų Europai labai daug. Pramonė turėtų didelių bėdų. Bet mes jų ar taip, ar taip turėsime, jeigu mes nereaguosime į veiksmus, kurie dabar vyksta. Mes tik atidėsime problemas, bet vis tiek jos išliks“, – teigė A. Audickas.
Pašnekovas atvirai kalbėjo, kad iš V. Putino veiksmų akivaizdžiai matosi, kokio tipo tai yra žmogus.
„Tai yra kriminalas, kuris, matydamas silpnybę, jis tuo naudojasi. Vienintelis būdas kovoti su kriminalu yra parodyti jam jėgą. Nėra kitų galimybių, ir mes jų nesugalvosime“, – sakė A. Audickas.
Jis taip pat akcentavo didžiulį iššūkį Lietuvai saugoti savo šalį.
„Mes savo krašto apsauga, nors ir rūpinomės paskutiniais metais daug daugiau negu anksčiau, bet tai yra toli gražu nuo to, ką reikėtų Lietuvai daryti ateityje. Mes jau dabar suprantame, kad turime būstą, kuris yra teritorijoje, kur nebuvo daug kriminalų, ir mes neturėjome apsaugos tam būstui. Bet jau dabar pamatėme, kad kriminalas yra realus. Todėl reikia turėti apsaugą, ir tai kainuos didelius pinigus, bet tai normalu. Žmonės savo būstą saugo, ir moka pinigus, mes taip pat turime saugoti savo šalį“, – teigė A. Audickas.
Putinas kalbėjo ne tik apie Ukrainą
Buvęs užsienio reikalų ministras, buvęs Lietuvos ambasadorius NATO Linas Linkevičius ragino išgirsti V. Putino įvardintus perspėjimus.
„Vakar jis kalbėjo ne tik apie Ukrainą ir ne tiek apie Ukrainą, bet kalbėjo apskritai apie ambicijas ir viziją, kurio siekia Rusija, paminant bet kokias tarptautinės teisės normas. Jeigu kas nors turėjo kokių nors iliuzijų, o tokių matyt Vakaruose buvo, ko gero dar ir yra, kurie įsivaizduoja, kad galima kalbėtis, susikalbėti su V. Putinu ir su Kremliaus dabartine vadovybe, vakar tikrai turėjo išblaškyti visas tas iliuzijas. Kadangi ten buvo skandalingi pasisakymai, ir, aišku, turime į tai labai rimtai reaguoti“, – sakė L. Linkevičius.
Vis dėl to laidos pašnekovas pažymėjo, kad mes esame kitoje situacijoje.
„Tai visiškai nereiškia, kad turime atsipalaiduoti, ir nekreipti dėmesio į grėsmes. Aišku, kad ne. Bet ne mums dabar yra didžiausia grėsmė. Didžiausia grėsmė, pirmiausia, yra Ukrainai – ne tik Donbasui, ir ne tik Kijevui, bet ir visai Ukrainai.
Nes bus nuosekliai įgyvendinti viziją, kad Ukraina yra nepavykusi valstybė, kad jos ateitis įmanoma tik draugystėje su Rusija, o visa kitai, įskaitant jos euroatlantines ambicijas, yra nerealu, neįgyvendinama“, – teigė L. Linkevičius.
Pasak buvusio Lietuvos diplomatijos vadovo, jeigu mes rimtai visa tai vertiname, turime imtis veiksmų, kurie verstų Rusiją bent jau susimastyti.
„Arba bent jau, kad nustotų tyčiotis iš tų priemonių, kurių imasi Europas. Tie, kurie seka valstybės kontroliuojamas žiniasklaidos priemones, ten jau seniai yra šaipomasi iš Europos sankcijų“, – sakė L. Linkevičius.
Užtruko keturiolika metų išgirsti, ką kalba Putinas
Kartu jis priminė, kad ta V. Putino mintis, kad „Ukraina – net ne valstybė“, nėra nauja. Ji buvo nuskambėjusi dar keli metai iki Krymo aneksijos.
„Prisimenu 2008-uosius, NATO viršūnių susitikimas Bukarešte, kur Putinas kalbėjo NATO vadovams apie Ukrainą kaip apie dirbtinį darinį, kaip apskritai net apie nevalstybę. Tada visi žvilgčiojo, ir galvojo, „kodėl jis šitaip kalba“, ir labai mažai mūsų buvo tokių, kurie sakėme, kad jis taip kalba, nes jis taip galvoja“, – priminė L. Linkevičius.
Pasak jo, kai kam užtruko keturiolika metų pagaliau išgirsti, ką V. Putinas kalba.
„Mes per vėlai į tai reaguojame. Dabar – tiesos akimirka, ar sugebėsime paneigti Putino įsitikinimą, kad Vakarai nepajėgūs sugeneruoti tokių sankcijų, kurios priverstų koreguoti tai, ką jie vykdo dabar“, – sakė L. Linkevičius.
Vadina Lietuvą transatlantine sąžine
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Jonas Survila pažymėjo, kad, kalbant apie ES sankcijas, reikalingas konsensusas.
„Neretai jis gal yra netenkinantis mūsų. Lietuva nuosekliai visada pasisakė už kuo stipresnes ir griežtesnes sankcijas – ne tik personalines, bet ir sektorines. Su tokiomis pozicijomis, neabejoju, Lietuvos diplomatai sieks maksimumo“, – sakė J. Survila.
Pasak premjerės patarėjo, neretai vakariečiai apsigauna, kai Rusija pagrasina didesniu dalyku, o po to visi tarsi apsidžiaugia, kad įvyko mažiau ir ne taip blogai, kaip visi tikėjosi.
„Tačiau iš tiesų tai yra tokia saliami taktika, kai tu eini po truputį, gabalais pjaustai, iš esmės paneigi bet kokius tarptautinės teisės principus. Tai, ką ir vakar girdėjome, – taip atvirai viešai ir ciniškai dėstyti, kad tu nepripažįsti kitos šalies subjektiškumo, valstybingumo, nekalbant iš esmės apie ukrainiečius, kad jų yra valia, kad žmonės patys pasirenka, tai čia iš esmės yra spjūvis į bet kokią Europos saugumo ir tarptautinę architektūrą. Taip pat – į pamatinius principus: tautų laisvo apsisprendimo, tarptautinės teisės, kuriais remiasi visas šiuolaikinis saugumo pasaulis“, – kalbėjo J. Survila.
Premjerės patarėjo įsitikinimu, jeigu į tokią atvirą ir cinišką agresiją Vakarai neatsakys stipriai, tai ir toliau ta saliami taktika bus naudojama, ir einama toliau.
„Lietuva yra girdima. Lietuva garsiai kalba. Šiandien buvo premjerės susitikimas su JAV kongresmenais, ir vakar per CNN buvo cituojami premjerės pasisakymai. Tikrai Lietuva nebijo drąsiai įvardinti ir vadinti daiktus tikraisiais savo vardais. Galėčiau sakyti, kad yra tokia lyg Europos ir transatlantinė sąžinė, ir skambina tą varpą, ir apeliuoja į Vakarų valstybes ir sostines, kad tas atsakas būtų griežtas“, – teigė J. Survila.
Pasak jo, šitoje situacijoje bus labai svarbus vaidmuo ir pilietinės visuomenės Vakaruose, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų.
„Poryt, kiek žinau, pilietinė visuomenė Lietuvoje organizuoja akcijas. Tikimės, kad tai galėtų būti pradžia ir pavyzdys ir kitose Vakarų sostinėse pilietinei visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms, diasporai irgi žadinti politikus, ir drąsinti juos tą atsaką suteikti kuo stipresnį“, – sakė J. Survila.
Putino teiginiai nenustebino
Premjerės patarėjas atkreipė dėmesį, kad V. Putino kalboje nuskambėję teiginiai nėra kažkas ypatingai naujo.
„Tai nėra tik V. Putino mastymas. Prieš savaitę vienas jų ideologų V. Surkovas irgi paskelbė programinį straipsnį apie tai, kad iš esmės dabartinės sienos ir dabartinis „status quo“ Rusijos netenkina, kad jie pereina prie taip vadinamos kontaktinės geopolitikos.
Kitaip tariant, kiek jėga gali stumtis, tiek greičiausiai ir stumsiesi. Čia greičiausiai atspindi dabartinį Kremliuje vyraujantį mastymą“, – teigė J. Survila.
Pasak jo, iš dalies tai turbūt lemia tai, kad nėra likę stabdžių ir atsvarų sistemų Kremliaus viduje, ir tai, kad ankstesnės jų agresijos irgi nesulaukė pakankamai tvirto atsako.
„Kai ekonominis modelis yra gana išsikvėpęs, technologiškai valstybė irgi iš esmės neprogresuoja, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu tikėtinas nuosmukis ir galios praradimas, tai belieka tai, kas belieka, – energetinis šantažas prieš Europą ir karinė agresija, ir karinės galios demonstravimas prieš kaimynus“, – kalbėjo J. Survila.
Vokietija stabdys „Nord Stream2 “
Sprendimo dėl europinio sankcijų laukiama antradienio vakarą. Paryžiuje po pietų į neeilinį posėdį renkasi ES užsienio reikalų ministrai.
Jau po laidos paskelbta, kad Vokietijos valdžia sustabdys „Nord Stream 2“ sertifikavimo procedūrą. Apie tai pranešė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Dujotiekio kol kas neįmanoma sertifikuoti dėl Rusijos „naujausių veiksmų“, pareiškė Vokietijos kancleris. Jo teigimu, Rusijai pripažinus „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) ir „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) nepriklausomybę, situaciją reikia įvertinti iš naujo, įskaitant „Nord Stream 2“, praneša rbc.ru.
„Kalbant technine kalba, tai yra būtinas administracinis žingsnis, kad dujotiekis nebūtų sertifikuojamas, o be šio sertifikavimo „Nord Stream 2“ negali pradėti veikti“, – sakė jis.
Vokietija sankcijas prieš Rusija priims dar šiandien, patikslino O. Scholzas.
„Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas atsisakė pakomentuoti O. Scholzo pareiškimą. Rbc.ru nusiuntė užklausą „Nord Stream 2“ spaudos tarnybai.
Landsbergis: sprendimas stabdyti „Nord Stream 2“ – stiprus atsakas Rusijai
Vokietijos sprendimas stabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą yra stiprus atsakas Rusijai, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Vokietijos sprendimas stabdyti „Nord Stream 2“ sertifikavimą yra stiprus ir laiku priimtas atsakas į Rusijos karinę eskalaciją Ukrainoje. Kiekvienas Putino žingsnis Ukrainoje turi turėti kainą“, – tviteryje antradienį parašė ministras.
Gabrielius Landsbergis socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad užsienio reikalų ministrų sutikimo metu pritarimo dėl sankcijų bus daug daugiau.
„Ketvirtą valandą šiandien Paryžiuje renkamės į neeilinę UR ministrų tarybą, dėl Rusijos vakarykščio LNR/DNR pripažinimo ir kariuomenės įvedimo. Iš preliminarių pokalbių su ministrais aišku, kad vakar išsakytai Lietuvos pozicijai dėl sankcijų pritarimo kur kas daugiau.
Vokietijos vyriausybė tik ką žengė savarankišką žingsnį teisinga kryptimi – Kancleris Scholz tik ką paskelbė, kad Nord Stream 2 nebebus naudojamas.
Nėra jokių indikacijų, kad pripažinimu Rusija apsiribos, kariuomenė juda pirmyn į okupuotas teritorijas, o iš paskelbtų dokumentų susidaro įspūdis, kad pripažinimas galioja ne tik okupuotose teritorijose, bet ir visuose Luhansko ir Donecko Ukrainos regionuose. Tai galima suprasti tik kaip atakos krypties atskleidimą.
Ukraina yra užpulta, reikalingas vieningas ir stiprus Vakarų atsakas“, – rašo jis.
Kaip jau anksčiau rašė BNS Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareikalavo nedelsiant sustabdyti dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti.
Pasak V. Zelenskio, Rusiją privalu nubausti už separatistų kontroliuojamų Ukrainos regionų pripažinimą nedelsiant paskelbiant sankcijas, apimančias ir „visišką „Nord Stream 2“ sustabdymą“.
„Europa ir pasaulis negali leisti, kad pasikartotų 2008 metų... tragiškos klaidos Sakartvele. Sutarėme, jog būtina nedelsiant skelbti sankcijas už eilinį agresijos prieš Ukrainą aktą. Šios sankcijos privalo apimti visišką „Nord Stream 2“ sustabdymą“, – sakė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Kijeve viešinčiu Estijos prezidentu Alaru Kariu.
V. Zelenskis taip pat sakė, jog svarstys galimybę nutraukti diplomatinius santykius su Rusija.
„Užsienio reikalų ministerija pasiūlė, kad apsvarstyčiau galimybę nutraukti Ukrainos ir Rusijos diplomatinius santykius. Iškart po šios spaudos konferencijos išnagrinėsiu šią galimybę, drauge su mūsų veiksmingu atsaku į Rusijos eskalaciją“, – sakė jis.
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.
