„Deja, aš esu linkęs sutikti, kad gali būti, jog tuo Maskva neapsiribos. Ir tikėtina, kad gali būti ne plataus masto karinis puolimas, bet, siekiant išvengti akistatos su Vakarais, kai jau tikrai peržengta raudona linija, žengti mažesniais žingsneliais. Tačiau tai vis tiek būtų karinė agresija ir tebesitęsianti suverenios Ukrainos okupacija“, – Žinių radijo laidai „Dienos klausimas“ antradienį kalbėjo Vilnius universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius R. Vilpišauskas.

Tai, anot jo, galėtų būti daroma pamažu: apsimetant, kad Ukraina provokuoja ginti teritorijos, kurios jau faktiškai okupuotos ir taip stumiant ribas.

Politologas pabrėžė manantis, jog toks scenarijus labiau tikėtinas, nei plataus masto karinė agresija prieš Ukrainą.

Jis neabejojo, kad Rusija ir toliau bandys Vakarų vienybę bei ryžtą.

Dabar, R. Vilpišausko vertinimu, gerai bent jau tiek, kad Maskva nebežaidžia žaidimo su Minsko procesu, kur iš Rusijos pusės buvo daug apsimetinėjimo, imitacijos, laiko tempimo ir Vakarų tikrinimo.

„Dabar gal ir Prancūzijos bei Vokietijos politikai suprato, kad Maskva nelinkusi derybomis spręsti tų dalykų, kurių ji nori pasiekti“, – svarstė jis.

R. Vilpišausko teigimu, Rusija jau nebeapsimetinėja ir dėl to, kad separatistinių teritorijų viduje buvo kilę judėjimai, nukreipti prieš Ukrainą.

„Tiesiog dabar jau formalizuota Rytų Ukrainos dalies okupacija. Ir tuo pačiu, žinoma, Vakarams parodyta, kad Minsko procesas gali būti išmestas į šiukšlių dėžę“, – pabrėžė laidos pašnekovas.

Jis tęsė, kad Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyva, V. Putino akimis žiūrint, yra nieko neverta.

Persvara Maskvos, kamuolys – Vakarų

Paklaustas, kas, futbolo terminais kalbant, jo nuomone, dabar laimi – Rusija ar Vakarai, R. Vilpišauskas teigė, kad Rusijos persvara padidėjo.

„Bet, spėju, kad dar nė neįpusėjo pirmasis kėlinys. Svarbiausias yra ilgalaikis rezultatas. Rusija tokiu savo elgesiu keičia net ir jai tradiciškai palankiai nusiteikusių politikų požiūrį. Klausimas, kokios trukmės žaidimas tai yra ir kokie statymai. Kokie išskaičiavimai Maskvoje, o kokie – Pekine ar Vakarų sostinėse“, – kalbėjo laidos pašnekovas.

Ramūnas Vilpišauskas

Visa tai, ką daro V. Putinas, jis linkęs vertinti kaip Rusijos bandymą imtis Europos saugumo situacijos peržiūros.

Tai, anot jo, vyksta turint omenyje susiskaldymą JAV, o Amerikos pasitraukimas iš Afganistano rodo, kad nei demokratai, nei respublikonai nebenori užsiimti aktyviu tarptautinių aljansų išsaugojimu, JAV interesų įgyvendinimu pasauliniu lygiu.

„Manoma, kad tai yra tinkama proga, ypač įvertinant energetinių išteklių kainas, Rusijai strategiškai pakeisti geopolitinę situaciją Europoje (…) Tad, dabar klausimas, kiek toks V. Putino išskaičiavimas yra teisingas. Nors persvara Rusijos pusėje, bet kamuolys – Vakarų pusėje“, – apibendrino jis.

Mano, kad sankcijos kol kas bus švelnios

R. Vilpišauskas spėjo, kad artimiausiu metu Vakarai reaguos labai riboto masto sankcijomis, kurios bus nukreiptos į separatistines teritorijas, kaip tai buvo po Krymo aneksijos 2014 metais.

„Iš patirties žinome, kad Rusijos valdantieji gali gyventi su tokio pobūdžio sankcijomis – jos tiesiogiai jų pačių finansiškai nepaliečia, Rusijos biudžetui įtaka irgi nedidelė. Tai Maskvoje gali būti priimta kaip Vakarų silpnumo ženklas ir nenoras sau patiems kainuojančių sankcijų“, – pabrėžė jis.

Jei visa tai virstų į didelę karinę operaciją, anot profesoriaus, kalbas Vašingtonui, Briuseliui, Londonui jau reikėtų paversti konkrečiais sprendimais dėl rimtų ekonominių sankcijų.

Paklaustas, kokios sankcijos V. Putinui būtų skausmingiausios, R. Vilpišauskas pabrėžė, kad tos, kurios susijusios su finansinėmis įplaukomis.

„Man atrodo, kad čia svarbiausias finansinis sankcijų poveikis, tiek tiesiogiai asmenims, tiek šalies biudžetui (...) Nuo įplaukų už gamtines dujas, naftą, kitus išteklius, Rusijos valdantieji savo dalį pasiima – tą rodo ir siužetai apie V. Putino vilą, opozicijos anksčiau pateikti faktai apie jachtą“, – teigė R. Vilpišauskas.

Tokie režimai, anot jo, laikosi esant pakankamai pinigų, nes tada valdančiųjų ratas turi ką dalintis, dar kažkiek skiriama socialinėms išmokoms, kad visuomenė nebūtų ties visiško skurdo riba.

„Sankcijos, kurios labiausiai paveiktų Maskvą, jau būtų skausmingos ir ES šalims, ypač toms, kurios turi daugiausiai ekonominių ryšių su Rusija. Manau, čia ir yra esminis klausimas“, - kalbėjo laidos pašnekovas.

R. Vilpišauskas pabrėžė, kad Europos Sąjungoje (ES) kad švelnaus tono Rusijos atžvilgiu šiuo metu yra daugiau, tačiau jo yra mažiau, nei buvo prieš dešimtmetį.

Kad ES šalių pozicijos ir toliau skiriasi, profesoriaus teigimu, matosi ir tai sietina su ekonominiais šalių interesais, be to, politikai galvoja apie artėjančius rinkimus.

Bet tai, ką pastaruoju metu daro Rusija, konsensusą stumia link griežtesnės pozicijos.

„Klausimas, kaip tolesnis Rusijos elgesys stums jį toliau. Nes ilgalaike prasme Rusija čia kenkia sau. Trumpalaike prasme, ji yra sukaupusi nemažą fondą, todėl gali gyventi ir su skausmingesnėmis sankcijomis, nei dabar svarstomos Vakaruose“, – kalbėjo jis.

Ilgalaike prasme, politologo teigimu, vienoje svarstyklių pusėje – išplėstos įtakos teritorijos, kitoje – ekonominių santykių su Vakarais perspektyva.

V. Putino kalbėjimas, kad jam nerūpi sankcijos, politologo teigimu, yra įprastas ir visų pirma skirtas vidaus auditorijai.

Vladimiras Putinas

R. Vilpišauskas sako, jog įtampa bandoma testuoti Vakarų vienybę, ir kuo ilgiau trunka įtempta situacija, tuo daugiau šansų, kad vienybė pradės irti, o kažkieno kantrybė Vakaruose neatlaikys.

„Politikų kantrybė paprastai yra trumpa, ir kažkas pagalvos, kad galbūt man pavyks imtis iniciatyvos įtikinti Maskvą kažkaip keisti tą savo agresyvų elgesį, ką mes šiek tiek ir matėme Prancūzijos prezidento elgesyje“, – kalbėjo pašnekovas.

„Iš kitų Rusijos prezidento veiksmų matyti, kad jis rūpinasi ir savo saugumu, savo turto saugumu – jis labai atsargus atrodo, kai tai susiję su jo paties interesais“, – teigė jis.

Kainą žino ir jos nesureikšmina

Kokia viso to ekonominė kaina – ar užimami regionai Rusijai netaptų kilpa po kaklu?

„Manoma, kad ta kaina nėra atgrasanti nuo veiksmų, kad Rusija gali tai sau leisti vardan savo geopolitinės galios stiprinimo“, – sakė jis.

Profesorius pabrėžė, kad Rusijos gyventojai nesidomi, kiek kainuoja okupuotų teritorijų išlaikymas ir kol nėra plataus masto pasipiktinimo Rusijos viduje – o jo ženklų nematyti, Rusijos vadovybei kaina nėra per didelė.

Visą Žinių radijo laidą klausykite čia: