„Net jei tas teritorijas pripažins tik Rusija, tokios jai artimos valstybės arba režimai kaip Sirija, bet kuriuo atveju tai keičia geopolitinę kalkuliaciją ir apsunkina padėtį Ukrainai bei kitoms valstybėms. Mes matome, kad tai tęstiniai veiksmai“, – antradienį surengtoje vaizdo transliacijoje sakė L. Kojala.
Politologas atkreipė dėmesį, kad Rusijos veiksmai apima platesnį ratą šalių, pavyzdžiui, Baltarusiją.
„Neturime praleisti ir kitos vakarykštės žinutės iš Rusijos pusės, kad esama Rusijos karių dislokacija Baltarusijoje taip pat tęsis neribotą laiką. Tai iš esmės reiškia, kad ir mūsų pasienyje šiandien atsiranda daugiau tiesioginės sąsajos, tiesioginio matymo Rusijos karinių dalinių, kurie ir iš Baltarusijos gali būti naudojami Ukrainos atžvilgiu“, – konstatavo RESC vadovas.
L. Kojala pakomentavo ir paskelbtas pirmąsias Vakarų sankcijas Kremliui.
„Jos pakankamai ribotos, ypatingai iš JAV, nutaikytos pirmiausia į vadinamąsias Donbaso Respublikas – Donecko ir Luhansko, sakant, kad su jomis neturi būti vystomi ekonominiai, prekybiniai ir kitokie ryšiai. Aš manau, kad tai yra tik pirmas žingsnis. Netrukus mes matysime išplėstas sankcijas tiek iš JAV, tiek iš ES“, – sakė ekspertas.
Visgi, kaip akcentavo L. Kojala, savaime sankcijos negali sustabdyti agresijos – tai nėra panacėja.
„Jos yra be galo svarbu, reikia tikėtis ir mes, manau, kad esame Vakaruose pasiruošę, jog jos bus pritaikytos pakankamai greitai, nes apie esamą situaciją ir jos sudėtingumą kalbama jau ilgą laiko tarpą, bet jos savaime negali vienos pačios sustabdyti agresyvaus elgesio, ypatingai tokių valstybių kaip Rusijos.
Netgi ir kitais atvejais – Iranas, Šiaurės Korėja ar Kuba – patiria sankcijų spaudimą pakankamai ilgą laiko tarpą, bet tai nebūtinai sąlygoja jų režimo funkcionavimą arba geopolitinę pasaulėžiūrą, bet bet kuriuo atveju sankcijos yra labai reikšmingos ir jos jau yra taikomos Rusijai nuo 2014 metų“, – priminė jis.
Sankcijos, pasak politologo, stabdo Rusijos ekonomikos augimą.
„Net jei nepakeičia Rusijos elgesio savaime, bet kuriuo atveju tai yra papildomos spaudimo priemonė. Greta to mes matome ir kitas spaudimo priemones, pavyzdžiui, yra iš ES ir JAV politinė vienybė dėl to, kas vyksta“, – pastebėjo L. Kojala.
Jo teigimu, situacija suvienijo Vakarų lyderius – yra griežtai vieningai kritikuojami Rusijos veiksmai, komunikuojama apie galimus scenarijus.
„Tai gali atrodyti kaip tušti žodžiai, bet bendras supratimas dėl to, kas vyksta, yra labai reikšmingas tam, kad būtų pasiektas atsakymas, kaip reikėtų situaciją spręsti“, – sakė ekspertas.
Be to, kaip atkreipė dėmesį L. Kojala, pagrindinė sankcija Rusija yra tai, kad ji patiria tų valstybių, kurios kažkada buvo jos įtakos zonoje, norą integruotis į Vakarus.
Ekspertas pakomentavo ir dujotiekio „Nord stream 2“ perspektyvą. Projektas kol kas nėra paleistas veikti, o jo reglamentavimo procedūros yra nukeltos.
„Tie teisiniai procesai gali pakankamai ilgą laiką dar trukti ir Rusijai tai savaime atneša nuostolius, kuri į šį projektą investavo labai daug politinių ir kitokio kapitalo išteklių. Kita vertus, akivaizdu, kad Vokietijoje šimtaprocentinio sutarimo, kad reikėtų nutraukti „Nord stream 2“ net ir agresijos atveju, nėra. Tad, jei tikrai vyktų eskalacija, aš manau, kad Vokietijai būtų sunku šį projektą paleisti į gyvenimą, (...) bet tokie griežti sprendimai nebūtų lengvi“, – sakė L. Kojala.
Vis dėlto, jo vertinimu, griežčiausioms sankcijoms pirmadienio Rusijos veiksmai vis dar nėra pakankami.
„Dabartinė situacija tam, ko gero, nėra pakankama. Aš manau, kad nebuvo tikėtasi, kad Rusija žengs tokį žingsnį – pripažins Donecko ir Luhansko pseudorespublikas, iš dalies todėl, kad pati Rusija visuomet kartojo, kad tai Ukraina, tos teritorijos grįš kada nors į Ukraina, Rusija neturi ambicijų jų aneksuoti ar netgi pripažinti, ką mes matėme nuo 2014-ųjų kaip nuoseklią politiką, nes Rusija tikėjosi, kad per Minsko susitarimus ir Donbaso reintegraciją į Ukrainą Kremliui palankiomis sąlygomis, ji įgytų svertą Kijevo, visos Ukrainos atžvilgiu“, – komentavo RESC vadovas.
„Matyt, kad tas pripažinimas išauks sankcijas, (...) bet tai, turbūt, nebus dar pačios griežčiausios sankcijos, nes nėra aišku, ar šis žingsnis yra paskutinis iš Rusijos pusės“, – poziciją argumentavo jis.
L. Kojala akcentavo, kad sankcijas reikėtų vertinti kompleksiškai – žiūrėti ne tik į jas, bet ir kitus veiksmus, kurių imasi Vakarai.
„Tai, kad kalbėjimas vieningas, kad yra viešai publikuojami Kremliaus galimi pritaikyti scenarijai, (...) kuria foną bendrai Vakarų pozicijai“, – pastebėjo politologas.
Greta sankcijų, pasak jo, labai svarbus aspektas yra ir atgrasymo priemonės regione.
„Mes turime kalbėti ne tik apie sankcijas, bet ir apie tai, kad būtina stiprinti atgrasymą mūsų regione“, – akcentavo L. Kojala.
Jo vertinimu, Luhanskas ir Doneckas gali būti naudojami kaip placdarmai tolesniems kariniams veiksmams.
„Tai reiškia, kad karines pajėgas Rusija gali naudoti įvairiais būdais: nuo gana didelės eskalacijos iki ribotos eskalacijos atskiruose regionuose. Vienas iš kelių yra tolesnė agresija, bet nebūtinai tai gali vykti iškart, todėl mums yra svarbu nepamesti Ukrainos temos“, – pabrėžė ekspertas.
L. Kojala taip pat sakė, kad kol kas mažai tikėtina, jog Vakarai nuspręstų sankcionuoti naftos ir dujų importą iš Rusijos, nes Europa vis dar pakankamai priklausoma nuo rusiškų dujų – apie 40 proc. importuojamų į ES dujų yra iš Rusijos.
„Ta dalis, deja, nemažėja dėl tokių projektų kaip „Nord Stream 2“. Su nafta yra panašiai. Kai kurios šalys atvirai, pavyzdžiui Italija, sako, kad apskritai energetika neturėtų būti sankcijų paketo dalis. (…) Tikimybė, kad tai bus bent jau pirmajame sankcijų pakete, atrodo gana nedidelė, bet, aišku, jei vystysis karinė eskalacija, prie to bus sugrįžta“, – sakė ekspertas.
