„Šiandien Briuselyje renkasi ambasadoriai ES, kurie turėtų galutinai sutarti dėl sankcijų ir, žinoma, kad už tą „respublikų“ pripažinimą turėtų būti įvestos sankcijos Rusijai“, – Žinių radijui antradienį teigė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.
Ji teigė konkrečių sankcijų dar negalinti įvardinti, „kol neįvyko posėdis“, tačiau jos turėtų būti „ekonominės, energetinės ir finansinės“.
„Bus greičiausiai šitas paketas ir sankcijos tam tikriems asmenims“, – nurodė šalies vadovo patarėja.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienio vakarą pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo bei rusų karių įvedimo.
Reaguodamas į besikeičiančią situaciją, JAV prezidentas Joe Bidenas tą pačią dieną pasirašė įsaką, „JAV piliečiams uždraudžiantį naujas investicijas, prekybą ir finansavimą į vadinamuosius DLR ir LLR regionus Ukrainoje, iš jų arba juose“.
Antradienį Vašingtonas planuoja įvesti sankcijas ir Maskvai.
A. Skaisgirytės teigimu, JAV ir ES ketina koordinuoti atitinkamas sankcijas Rusijai.
„Jos ne būtinai yra veidrodinės, bet eina į tą pačią krypti. Norima maksimaliai jas suvienodinti“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja.
Pasak patarėjos, sankcijomis siekiama „padaryti taip, kad Rusijai neapsimokėtų pulti Kijevo“.
Ji sakė, kad pastarieji Rusijos veiksmai kelia grėsmę visam regionui, ne tik Ukrainai.
„Kyla daug klausimų, ar Putinas sustos prie Ukrainos. Turime padaryti viską, kad galimybių eiti būtų kuo mažiau. Užkardyti galime atgrasymo priemonėmis, kurios yra ir karinės“, – sakė A. Skaisgirytė.
Patarėja pabrėžė, kad dėl papildomų pajėgumų regione šalies vadovas nuolat kalbasi tiek su NATO, tiek su JAV atstovais.