„Plonais griežinėliais siekia savo tikslo“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Laurynas Jonavičius antradienio rytą LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ teigė, jog karas dar nevyksta, bet Rusija padėjo pamatą jam prasidėti.
„Kol kas (karas, aut. p.) dar neprasidėjo, nors vakar V. Putinas padėjo visus pamatus jam prasidėti, nes jeigu rusų kariai tiesiogiai bus oficialiai įvesti į Donecko ir Luhansko sritis taikai palaikyti, tai jau bus Rusijos kariuomenės atsiradimas Ukrainos teritorijoje. Ir tas karas labai neapibrėžtai, bet jis vyksta“, – sakė L. Jonavičius.
Jo teigimus, šiuo metu Rusija naudoja „saliami taktiką“ – plonais griežinėliais siekti savo tikslo.
„Tai, ką rusai daro dabar – tai jie lyg ir eina į priekį, bet tai daro labai smulkiais žingsniukais ir per aplinkui. Ir vakarai vis dar mėtosi“, – sakė VU TSPMI docentas.
L. Jonavičius kalbėjo, jog visa vakarykštė Rusijos vadovo Vladimiro Putino kalba skirta išprovokuoti vakarus ir Ukrainą.
„Turbūt teisūs sakantys, kad kartojamas ar bandomas atkartoti Gruzijos Abchazijos ir Osetijos scenarijus“, – kalbėjo jis.
VU TSPMI politologas teigė, jog „Rusija nusprendė aktyvuoti naują Šaltąjį karą mažų mažiausiai“.
„Visiškai nutraukti bet kokias konstruktyvias galimybes bendradarbiauti su vakarais. Liko tik ultimatumai, reikalavimai ir grasinimai. Aš tikėčiausi, kad artimiausiu metu situacija stabilizuosis, kad abi pusės užsikas apkasuose iš abiejų pusių. Ir mes turėsime kokybiškai naują saugumo situaciją regione“, – LRT televizijos eteryje antradienio rytą teigė L. Jonavičius.
Lokalios eskalacijos tikimybė išlieka aukšta
Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Serapinas LRT radijui antradienio rytą teigė, jog situacija rutuliojasi nepaprastai greitai.
„2 valandą nakties Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į tautą, ukrainiečius, pabrėždamas, kad tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos sienos išliks tokios pačios, nepaisant bet kokių Rusijos veiksmų. Ramino, kad Ukrainos sienos bus apsaugotos, partneriai palaiko Ukrainą. Ir jei valdžia matys rizikos, pavojaus didėjimą, iš karto apie tai informuos.
Oficialiai konstatuojama, kad Ukraina kvalifikuoja Rusijos veiksmus kaip suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimą. Ne tik Ukraina, bet ir kitos pasaulio šalys tą daro“, – sakė V. Serapinas.
Jis pabrėžė, jog Ukraina nori taikos. Išlieka galimybė dėl lokalinių užpuolimų.
„Ir dabar teigiama, kad totalinės invazijos tikimybė tikrai labai nedidelė, bet lokalinių, dalinių užpuolimų tikimybė dar labiau didėja. Visų pirma grėsmė ir likusiai Donbaso daliai, likusioms Luhansko ir Donecko srityse. Tai lokalios eskalacijos tikimybė yra tikrai labai aukšta“, – kalbėjo V. Separinas.
Putinas turi du bendrinius kelius
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala teigė, jog tolesnės eskalacijos rizika išlieka.
„Išlieka eskalacijos rizika, juo labiau, kad mes nežinome, kaip V. Putinas supranta Luhansko ir Donecko ribas, jos nebūtinai turi persidengti su esama separatistų kontroliuojama teritorija, gali būti intencijų jas plėsti. Juo labiau, kad pastarosiomis dienomis matėme tikrai ne vieną įvykį, kuris leistų tai vadinti preteksto kūrimu. (…) Ant V. Putino stalo guli daugybė įvairių manevrų galimybių. Kadangi dabar jis atskleidė visas savo kortas susietas su Donecku ir Luhansku, telieka svarstyti, kuriuo vienu iš dviejų bendrinių kelių jis pasirengs žengti.
Vienas kelias galėtų būti čia ir sustoti, pasiekti tokią Pyro pergalę, tai tikrai neatitiktų Kremliaus keltų geopolitinių intencijų, bet tuo pačiu nebeeskaluotų situacijos, nes galbūt kaštai pačiai Rusijai yra pernelyg dideli. Arba matyti „naujai pripažintas teritorijas ir respublikas“ kaip placdarmą tolesniems veiksmams ir provokacijoms“, – LRT radijo eteryje antradienį svarstė RESC vadovas L. Kojala.
Nurodė Rusijos kariuomenei palaikyti taiką
Rusijos prezidentas V. Putinas pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei „palaikyti taiką“ Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pripažino jų nepriklausomybę.
Dviem oficialiais dekretais V. Putinas nurodė Gynybos ministerijai prisiimti „taikos palaikymo funkciją“ Donecko ir Luhansko srityse.
Maskva nepateikė daugiau detalių ar karių dislokavimo Rytų Ukrainoje datos. Dekretuose tik nurodoma, kad jie „įsigalioja nuo pasirašymo dienos“.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija permetė dešimtis tūkstančius karių prie Ukrainos sienų. Vakarai sako, kad Maskva planuoja juos išnaudoti invazijai į Ukrainą bet kuriuo metu.
V. Putino sprendimas pripažinti „Donecko Liaudies Respublikos“ ir „Luhansko Liaudies Respublikos“ nepriklausomybę laidoja trapius taikos susitarimus, skirtus sureguliuoti konfliktą Rytų Ukrainoje, ir atveria kelią Rusijos kariniams veiksmams šalyje.
Tame pačiame dokumente V. Putinas taip pat nurodė Užsienio reikalų ministerijai užmegzti diplomatinius santykius su Maskvos pripažintomis „respublikomis“.
Anksčiau pirmadienį Rusijos prezidentas pareikalavo, kad Kijevas užbaigtų bet kokias karines operacijas prieš separatistus Rytų Ukrainoje, o kitu atveju šalis susidurtų su dar daugiau kraujo praliejimo.
