Lietuva reaguoja – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas siūlys dar šiemet didinti Lietuvos gynybos biudžetą, taip pat prašys NATO sąjungininkių palikti šalyje papildomas pajėgas ilgesniam laikui.
O JAV praneša, kad prezidentas Joe Bidenas yra pasirengęs „bet kuriuo metu“ susitikti su Putinu, jei tai padės išvengti karo Ukrainoje.
Pavojaus signalas ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims, jei Rusija nebus sustabdyta dabar, V. Putinas sieks atsukti laikrodį į 1990 metus, galimai aneksuos Baltijos šalis ir vakarų Balkanus. Tokiais įspėjimais pasidalijo Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
JAV antrina.
„Mes kalbame apie realų karo pavojų Europoje. Supraskime, tai rimta“, – sakė JAV viceprezidentė Kamala Harris.
Rusijai savaitgalį išbandžius branduolinius užtaisus galinčias nešti raketas, britų premjeras mano, kad Kremlius planuoja įvelti Europą į konfliktą, kokio šis žemynas nematė nuo II Pasaulinio karo.
„Ar Rusijos prezidentas vis dar gali atšaukti šią operaciją? Logiškai mąstant, ta galimybė dar turėtų būti. Gyvybiškai svarbu palikti kelią dialogui. Tik įsivaizduokite invaziją į Ukrainą – 45 milijonų gyventojų valstybę. Antrą pagal dydį Europoje, geografiškai, neskaitant Rusijos. To suvaldyti nebus įmanoma, tai būtų užsitęsęs, žiaurus ir kruvinas konfliktas su daugybe aukų, ir rusų, ir ukrainiečių pusėje“, – kalbėjo Borisas Johnsonas.
Ir Rusijos kariuomenė dar labiau įsitvirtina aplink Ukrainą. Baltarusiją valdantis Aliaksandro Lukašnekos režimas staiga paskelbė keičiantis planus. Bendros pratybos savaitgalį nesibaigė ir rusų kariai neišnyks. To motyvas – eskalacija Donbase.
Paaiškėjus, kad rusų kariai lieka pašonėje, Lietuvos krašto apsaugos ministras A. Anušauskas skelbia, kad dar šiais metais siūlys didinti Lietuvos gynybos biudžetą ir prašys sąjungininkų likti ilgiau.
NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija šią savaitę mūsų šalyje dislokavo papildomus 350 karių. Norvegija nusprendė atsiųsti dar 60, britai – žvalgybos karių.
„Reikės vis tiek kalbėtis ir su sąjungininkais, kad tie pastiprinimai, kurie atvyko į Lietuvą, kad jie liktų ilgesniam laikui. Nes akivaizdu, kad situacija už sienos nesikeis kelis mėnesius. O kitas dalykas, aš manau, kad turime dar stipriau ir greičiau modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas“, – LNK žinioms sakė A. Anušauskas.
Vokietijoje, Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėjęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino vakarus iš anksto paviešinti sankcijas Rusijai, kad agresorė suprastų, kaip ji finansiškai nukraujuos.
„Jūs man sakote 100 procentu, kad karas prasidės po poros dienų. Tai ko jūs laukiate? Mums nereikia sankcijų po bombardavimų ir po to, kai šalis bus apšaudyta, ar kai nebeturėsime sienų, ar ekonomikos, o dalis šalies bus okupuota“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis prašo vakarų nubrėžti Ukrainai terminus, kada ji galėtų prisijungti prie NATO.
„Gerbiu prezidento V. Zelenskio norą Ukrainai tapti NATO nare, bet tai neįvyksta per naktį“, – sakė K. Harris.
Invazijos grėsmė jau reali – prorusiški separatistai apsišaukėlėse Donecko ir Luhansko respublikose paskelbė visuotinę mobilizaciją. Toliau iš rytų Ukrainos į Rusiją evakuoja visus civilius.
JAV žvalgybos žiniomis Ukraina apsupusios rusų pajėgos siekia 190 tūkstančių. Prastėjant padėčiai Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas dar kartą telefonu paskambino V. Putinui. Kalbėjosi jie valandą ir 45 minutes.
O Ukrainos prezidentas V. Zelenskis jau kviečia V. Putiną susitikti.
ESBO stebėtojai praneša per parą užfiksavę per 1,5 tūkstančio paliaubų pažeidimų. Šeštadienį žuvo du ukrainiečiai kariai.
Ukrainiečiai cerkvėse meldžia taikos.
„Ten, Luhankse, gyvena mano tėvai. Mes visi žmonės, reikia branginti gyvybę, meldžiamės, kad viskas būtų gerai“, – žurnalistams su ašaromis akyse sakė Kijevo gyventoja Katerina.
Apkasuose sėdintys ukrainiečiai kariai sako ginsiantys tėvynę iš paskutiniųjų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
