Pratybų pratęsimas reiškia, kad Baltarusijoje lieka 30 tūkst. ten pasiųstų Rusijos karių, taip pat ir sutelktų prie pat šiaurinės Ukrainos sienos, nepaisant to, kad Maskva teigė, jog pratybos baigsis vasario 20 d. ir kariai galės grįžti į savo bazes.
„Tai aiškus pasirengimas pulti Ukrainą Kijevo kryptimi ir šliaužianti Baltarusijos aneksija. Tai iš esmės keičia su Baltarusija besiribojančių NATO valstybių saugumo padėtį. Būtinas NATO sustiprinimas ir Europos Sąjungos sankcijos“, – tviteryje parašė G. Landsbergis.
Baltarusija sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos.
„Baltarusijos ir Rusijos prezidentai nusprendė tęsti Sąjunginės valstybės pajėgų parengties patikrinimus“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministro Viktoro Chrenino pranešime. Jame teigiama, kad toks sprendimas priimtas dėl padidėjusio karinio aktyvumo prie Baltarusijos ir Rusijos sienų bei dėl „eskalacijos“ Rytų Ukrainoje.
Pratybos Baltarusijoje, turėjusios baigtis sekmadienį, padidino įtampą tarp Maskvos ir Vakarų sostinių dėl bijomo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Vašingtonas anksčiau teigė, kad į pratybas, kurio vyksta visoje buvusioje sovietinėje Baltarusijoje, įskaitant prie šiaurinės sienos su Ukraina, Kremlius išsiuntė maždaug 30 tūkst. karių.
Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad būsimais didelio masto pratybų etapais ir toliau bus siekiama užtikrinti karinį atsaką į bet kokias išorines grėsmes. Pratybų pabaigos data nenurodoma.
Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka tampa vis artimesnis Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas. Šis ryšys sustiprėjo, kai Maskva politiškai palaikė Minską per 2020 m. didelius antivyriausybinius protestus. Baltarusijos opozicija baiminosi, kad po pratybų Rusijos kariai gali nepalikti jų šalies, o tai dar labiau sutvirtina glaudesnius V. Putino ir A. Lukašenkos ryšius.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus pratyboms anksčiau šį mėnesį prasidėjus sakė, kad masiniams bendriems manevrams pasibaigus šalyje neliks „nė vieno“ Rusijos kario. Prancūzijos prezidentūra taip pat sakė, kad Emmanuelis Macronas gavo V. Putino patikinimą, jog Rusijos kariai po pratybų išvyks. Maskva teigė, kad pratybos baigsis vasario 20 d.
JK perspėja, kad Rusija gali pradėti Europoje „didžiausią nuo 1945 m. karą“
Rusija ruošiasi panardinti Europą į didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo konfliktą, pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, perspėjęs, kad bet kokia invazija į Ukrainą atkirs Maskvą nuo pasaulio finansų.
„Faktas yra tas, kad visi ženklai rodo, jog planas tam tikra prasme jau vykdomas“, – sakė jis interviu BBC, sekmadienį transliuotame iš Miuncheno saugumo konferencijos, po to, kai du Ukrainos kariai žuvo per atakas prie sukilėlių kontroliuojamų anklavų.
Pagal Rusijos invazijos planus, jos kariai įeis į Ukrainą ne tik iš separatistų kontroliuojamų rytų, bet ir iš Baltarusijos šiaurėje ir apsups sostinę Kijevą, sakė B. Johnsonas, cituodama JAV žvalgybos duomenis, kuriuos Vakarų lyderiams perdavė prezidentas Joe Bidenas. „Žmonės turi suprasti, kokia didžiulė bus žmonių gyvybių kaina“, – sakė jis, anksčiau nurodęs, kad Vakarai ir toliau rems bet kokį Ukrainos pasipriešinimą po invazijos.
„Bijau ir pasakyti, bet mūsų numatomas Rusijos planas gali tikrai sukelti didžiausią nuo 1945 m. karą Europoje, kalbant vien apie jo mastą“.
Šeštadienį Vokietijoje vykusioje konferencijoje sakydamas kalbą B. Johnsonas perspėjo, kad dėl Vakarų sankcijų reaguojant į bet kokią invaziją prezidento Vladimiro Putino režimui prieiga prie Londono Sičio kapitalo rinkų taps „neįmanoma“. Jis nurodė, kad sankcijos, į kurias įeina ir JAV priemonės, neleis Rusijos įmonėms „prekiauti svarais ir doleriais“, o tai, anot jo, „labai, labai stipriai“ smogs Rusijai.
JK vyriausybė jau seniai kaltinama užmerkianti akis į pelningus Rusijos pinigų srautus per Londoną, dalis jų atsidūrė konservatorių kišenėje, nors B. Johnsono partija teigia, kad visos aukos yra teisėtos.
Laikraštis „The Sunday Times“ paskelbė partijos donorų sąrašą ir tvirtino, kad jie turėjo privilegijuotą prieigą prie B. Johnsono vyriausybės, tarp jų ir Liubovė Černuchina, buvusio Vladimiro Putino finansų ministro pavaduotojo Vladimiro Černuchino žmona.
Tarp kaltinimų, kad V. Putino režimas slepia didžiulius turtus užsienyje, Didžiosios Britanijos įmonių ir nuosavybės įstatymai taip pat ilgą laiką buvo naudingi investuotojams, kurie nori išlaikyti savo veiklą paslaptyje. Tačiau šeštadienį B. Johnsonas pareiškė, kad Didžioji Britanija ketina „atverti rusams priklausančių įmonių ir subjektų matrioškas, kad paaiškėtų galutiniai naudos gavėjai“.
Tuo metu užsienio reikalų sekretorė Liz Truss laikraščiui „Mail On Sunday“ sakė, kad jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, V. Putinas sieks „atsukti laikrodį atgal į 1990-ųjų vidurį ar net anksčiau“ ir galimai aneksuos Baltijos valstybes ir Vakarų Balkanus.
Savo straipsnyje „The Sunday Telegraph“ vidaus reikalų sekretorė Priti Patel sakė, kad „poveikis bus jaučiamas ir čia“, jei prasidėtų karas, nurodžiusi praeities kibernetinį „kišimąsi“ į britų žiniasklaidą, telekomunikacijas ir energetikos infrastruktūrą, dėl to kaltinama Rusija.
