„Turime sustabdyti Putiną, nes ties Ukraina jis nesustos“, – įspėjo L. Truss.
L. Truss dar kartą paragino pasaulinę bendruomenę susivienyti kovoje su Rusijos agresija.
Tuo metu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, kad Rusija ruošiasi panardinti Europą į didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo konfliktą. Jis perspėjo, kad bet kokia invazija į Ukrainą atkirs Maskvą nuo pasaulio finansų.
„Faktas yra tas, kad visi ženklai rodo, jog planas tam tikra prasme jau vykdomas“, – sakė jis interviu BBC, sekmadienį transliuotame iš Miuncheno saugumo konferencijos, po to, kai du Ukrainos kariai žuvo per atakas prie sukilėlių kontroliuojamų anklavų.
Pagal Rusijos invazijos planus, jos kariai įeis į Ukrainą ne tik iš separatistų kontroliuojamų rytų, bet ir iš Baltarusijos šiaurėje ir apsups sostinę Kijevą, sakė B. Johnsonas, cituodama JAV žvalgybos duomenis, kuriuos Vakarų lyderiams perdavė prezidentas Joe Bidenas.
„Žmonės turi suprasti, kokia didžiulė bus žmonių gyvybių kaina“, – sakė jis, anksčiau nurodęs, kad Vakarai ir toliau rems bet kokį Ukrainos pasipriešinimą po invazijos.
„Bijau ir pasakyti, bet mūsų numatomas Rusijos planas gali tikrai sukelti didžiausią nuo 1945 m. karą Europoje, kalbant vien apie jo mastą“, – sakė jis.
Šeštadienį Vokietijoje vykusioje konferencijoje sakydamas kalbą B. Johnsonas perspėjo, kad dėl Vakarų sankcijų reaguojant į bet kokią invaziją prezidento Vladimiro Putino režimui prieiga prie Londono Sičio kapitalo rinkų taps „neįmanoma“.
Jis nurodė, kad sankcijos, į kurias įeina ir JAV priemonės, neleis Rusijos įmonėms „prekiauti svarais ir doleriais“, o tai, anot jo, „labai, labai stipriai“ smogs Rusijai.
JK vyriausybė jau seniai kaltinama užmerkianti akis į pelningus Rusijos pinigų srautus per Londoną, dalis jų atsidūrė konservatorių kišenėje, nors B. Johnsono partija teigia, kad visos aukos yra teisėtos.
Baltarusija pareiškė, kad Rusijos pajėgos pasilieka tęsti pratybų
Baltarusija sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos.
„Baltarusijos ir Rusijos prezidentai nusprendė tęsti Sąjunginės valstybės pajėgų parengties patikrinimus“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministro Viktoro Chrenino pranešime. Jame teigiama, kad toks sprendimas priimtas dėl padidėjusio karinio aktyvumo prie Baltarusijos ir Rusijos sienų bei dėl „eskalacijos“ Rytų Ukrainoje.
Pratybos Baltarusijoje, turėjusios baigtis sekmadienį, padidino įtampą tarp Maskvos ir Vakarų sostinių dėl bijomo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Vašingtonas anksčiau teigė, kad į pratybas, kurio vyksta visoje buvusioje sovietinėje Baltarusijoje, įskaitant prie šiaurinės sienos su Ukraina, Kremlius išsiuntė maždaug 30 tūkst. karių.
Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad būsimais didelio masto pratybų etapais ir toliau bus siekiama užtikrinti karinį atsaką į bet kokias išorės grėsmes. Pratybų pabaigos data nenurodoma.
Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka tampa vis artimesnis Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas. Šis ryšys sustiprėjo, kai Maskva politiškai palaikė Minską per 2020 m. didelius antivyriausybinius protestus. Baltarusijos opozicija baiminosi, kad po pratybų Rusijos kariai gali nepalikti jų šalies, o tai dar labiau sutvirtina glaudesnius V. Putino ir A. Lukašenkos ryšius.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus pratyboms anksčiau šį mėnesį prasidėjus sakė, kad masiniams bendriems manevrams pasibaigus šalyje neliks „nė vieno“ Rusijos kario. Prancūzijos prezidentūra taip pat sakė, kad Emmanuelis Macronas gavo V. Putino patikinimą, jog Rusijos kariai po pratybų išvyks. Maskva teigė, kad pratybos baigsis vasario 20 d. ir kariai galės grįžti į savo bazes.
Tačiau dabar, Minskui paskelbus, kad Rusijos karinės pratybos Baltarusijoje tęsis, didelės Maskvos pajėgos lieka prie šiaurinės Ukrainos sienos.
Šis žingsnis bus vertinamas kaip tolesni gniaužtai Ukrainai, kuri jau dabar susiduria su padidėjusiu Rusijos remiamų separatistų apšaudymu, o prie jos sienų, Vakarų teigimu, sutelkta daugiau nei 150 tūkst. Rusijos karių.
Tai taip pat bus vertinama kaip tokių lyderių kaip E. Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pastangų paraginti V. Putiną nepradėti karo nesėkmė.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai naktį girdėjo daugiau bombardavimų netoli fronto linijos tarp vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų, kurių rankose yra dalis Luhansko ir Donecko rajonų.
V. Putinas priėmė sprendimą pulti ir ieško dingsties
„Visi požymiai rodo, kad Rusija planuoja plataus masto Ukrainos puolimą“, – anksčiau sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pakartodamas JAV prezidentą Joe Bideną, kuris buvo įsitikinęs, jog V. Putinas jau priėmė sprendimą pulti ir įsiveržimas neišvengiamas. Vakarai perspėjo, kad Maskva mėgina provokuoti Ukrainą ir planuoja suklastotus incidentus, ieškodama dingsties įsiveržti.
„Rusijos kariškiai ir specialiosios tarnybos planuoja įvykdyti teroro aktus laikinai okupuotame Donecke ir Luhanske, per kuriuos žus civiliai“, – teigė Ukrainos vyriausiasis generolas Valerijus Zalužnas. „Mūsų priešas nori tai panaudoti kaip dingstį apkaltinti Ukrainą ir įvesti „taikdariais“ prisidengusius Rusijos reguliariosios armijos kareivius“, – teigė kariuomenės štabo viršininkas.
Panašius teiginius apie Ukrainos pajėgas skelbia separatistų regionai, įsakę vykdyti visuotinę mobilizaciją ir drauge surengę civilių evakuaciją į kaimyninės Rusijos teritoriją. Luhansko separatistų pareigūnai sekmadienį tvirtino atmušę Ukrainos pajėgų ataką, per kurią žuvo du civiliai, tačiau Ukrainos vidaus reikalų ministerija nedelsdama pasmerkė pranešimą kaip „absoliučią klastotę“. Rusijos tyrėjai pranešė pradėję tyrimą dėl tariamo incidento.
