JAV Gynybos sekretoriaus vizitas Europoje simboliškai baigėsi Lietuvoje. Po NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje, L. Austinas ne šiaip rodė JAV paramą ištikimiems Vašingtono sąjungininkas – Vilniui ir Varšuvai, bet ir lankė toliausiai į Rytus šiame regione dislokuotus amerikiečių karius – apie 10 tūkst. amerikiečių dislokuoti Lenkijoje ir apie 500 Lietuvoje. Tiesa, pastarųjų aplankyti L. Austinas šeštadienį nespėjo. Vis dėlto Pabradėje esantis amerikiečių šarvuotasis batalionas ir jo ateitis Lietuvai yra visa L. Austino vizito esmė.
Čia amerikiečiai perkelti sustiprinti NATO rytinį sparną, ypač strategiškai svarbų Suvalkų koridorių, atgrasyti Rusiją nuo bet kokių karinių avantiūrų prieš NATO šalis regione. Tačiau ne paslaptis, kad savaime karių dislokavimas ir buvimas amerikiečių pernelyg nežavi.
Kitaip, nei Lenkijoje, kuri dėl savo dydžio, geopolitinio svorio ir kitų aplinkybių jau turi nemažai amerikiečių karinės infrastruktūros, Lietuvoje JAV šarvuotasis batalionas rotuojamas ir kartais išvyksta pratybų į kitas šalis – kaip tik neseniai grįžo iš tos pačios Lenkijos, kurioje esama didesnių poligonų infrastruktūra leidžia kariauti įpratusiems amerikiečiams rengti pilnavertes pratybas.
Vis dėlto Lietuva neslepia ambicingo tikslo amerikiečių karių buvimą nuo 2019-ųjų paversti nuolatiniu, nepertraukiamu. Per susitikimą su JAV Gynybos sekretoriumi ir prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad, išaugus įtampai regione, JAV nuolatinio rotacinio armijos bataliono dislokavimas Lietuvoje sustiprintų atgrasymo priemones.
Susitikime su Pentagono vadovu JAV papildomų pajėgumų svarbą pabrėžė ir Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Ką tai reiškia, ką tai keistų ir kaip į tokią idėją reaguoja patys amerikiečiai? To „Delfi“ paklausė paties L. Austino.
JAV Lietuvai: jei reikės, ginsime
Kalbėdamas apie JAV planus dėl papildomų pajėgumų, L. Austinas Vilniuje patikino, kad apie karių dislokavimą kol kas dar neturi ką pasakyti, mat reikės konsultuotis su sąjungininkais.
„Šie sprendimai vertinami ir norėčiau pabrėžti du dalykus: Lietuva yra nuostabi partnerė, o mes visiškai įsipareigoję NATO ir bet kokia ataka prieš Lietuvą yra ataka prieš visus, galite likti ramūs dėl to“, – per spaudos konferenciją paklaustas apie galimą nuolatinį JAV pajėgų dislokavimą sakė L. Austinas. Jis pažymėjo, kad svarbu ne tik atgrasyti, bet, jei prireiks, ir imtis realių gynybinių veiksmų.
Išties, dar gruodį savo reikalavimų sąrašą JAV ir NATO pateikusi Rusija leido suprasti, kad Kremliui labiau rūpi būtent amerikiečių pajėgumai Europoje, o likusių Aljanso valstybių Rusija nelabai ir gerbia.
Be to, šią savaitę Rusijos pateikti ir paviešinti atsakymai taip pat akcentuoja būtent amerikiečių vaidmenį regione – iš Lietuvos ir kitų regiono šalių reikalaujama atitraukti būtent JAV pajėgas.
Nori nuolatinio, nepertraukiamo buvimo
Tai, kad Lietuva siekia nepertraukiamo ir nuolatinio amerikiečių karinio buvimo, nėra paslaptis, o JAV tuo jau galėjo įsitikinti ne kartą. Dar vasario pradžioje Seimo narių delegacija lankėsi JAV,
„Kreipėmės dėl nuolat, be pertrūkio esančio karinio buvimo Lietuvoje, tai yra pagrindinė mūzų tezė, su kuria mes važiavom. Mes tikimės, kad mūsų susitikimai – mes matėm bent keturis senatorius, iki šiol Lietuvos parlamentinėj diplomatijoj tai buvo pakankamai aukšta kartelė, ir jie politiškai supranta, ir aš tikiu, kad mes pajudėsim ta linkme“, – sakė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jo teigimu, perduota žinia, kuri galėjo sudominti šaltojo karo laikus menančius senatorius, pabrėžiant, kad Lietuva tapo panaši į Vakarų Berlyną – tais laikais NATO skyrė didelį dėmesį apginamumui ir atgrasymui, kad ir simboliškai.
Tokia žinia nuosekliai amerikiečiams peršama jau ne vienerius metus ir būtent lietuvių diplomatinės pastangos bei lobistinė veikla Vašingtone, kitose NATO sostinėse padėjo amerikiečius įtikinti, kad 2017-siais Lenkijoje dislokuota ir JAV vadovaujama NATO priešakinių pajėgų grupė net jei ir yra nutolusi dienos žygio atstumu iki Lietuvos, vis dėlto nėra pakankama atgrasymui Baltijos šalyse bei Suvalkų koridoriaus gynybai.
Baltarusijos veiksnys tik auga
Pats siauras, mažiau nei 100 km ilgio koridorius, kuris skiria Rusijos Kaliningrado sritį nuo Baltarusijos iš tikrųjų yra Lietuvoje, o ne Lenkijoje, kaip dažnai teigiama (o ir pavadinimas parinktas pagal Lenkijoje esančius Suvalkus) – gerokai galingesnėje valstybėje, kuri pastaruoju metu reikšmingai stiprina savo pajėgumus tiek regione, tiek bendrai.
Tuo metu Baltarusijoje vis stiprėjantis Rusijos pajėgų veiksnys – čia „pratyboms“ sutelkta per 30 tūkst. rusų karių – verčia Lietuvos ir kitų NATO šalių karinius planuotojus permąstyti grėsmes: jei iki šiol Suvalkų koridoriaus atkirtimas tebuvo labiau teorinis variantas, grėsmingi Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų, reikalavimai NATO atitraukti savo pajėgas iš Baltijos šalių bei pajėgų dislokavimai tiek Kaliningrade, tiek Baltarusijoje rodo, kad grėsmė yra labiau, nei reali.
Jei Lietuvos ir Baltarusijos siena artimiausiu metu virs Lietuvos ir Rusijos siena, tai 2021-ųjų problemos, kai grėsmę pasienyje kėlė migrantai atrodys menkniekis, palyginus su rusų tankais ir kariais palei visą 679 km sienos perimetrą.
Be to, jei anksčiau Lietuvos žvalgyba įspėjo, kad išaugusi rusų karių parengtis reiškia, kad karo veiksmus Rusija galėtų pradėti per 24-48 valandas, tai Lydoje ar Hožoje dislokuoti rusų kariniai daliniai reikštų, kad toks reakcijos ir pasirengimo karo veiksmams laikas dar labiau sutrumpėtų.
Ką keistų nuolatinis įsikūrimas?
Vis dėlto JAV pajėgų stiprinimas laikinomis rotacijomis nors ir yra sveikintinas, Lietuvoje vertinamas atsargiai. 2014-siais po Krymo okupacijos ir karo Donbase, Rusijos grėsmę pajutusios visos regiono valstybės pirmiausiai sulaukė paramos būtent iš amerikiečių: Lietuvoje buvo sustiprinta NATO oro policijos misija, dislokuota kuopa amerikiečių parašiutininkų.
Tačiau 2017-siais JAV desantininkai buvo išvesti ir nors tada abiejų šalių pareigūnai ramino, kad amerikiečių buvimas bus nepertraukiamas, mat JAV kariai nuolat atvyks pratybose ir bus regione, galės būti perdislokuojami tada, kai tik prireiks, tam tikras kartėlis liko. Padėtį kiek pataisė Lietuvoje dislokuotos JAV specialiosios pajėgos, kurių vienetas nuolat budi šalyje, o 2019-siais amerikiečiai jau grįžo su trenksmu.
Ir nors Lietuva palengvino amerikiečių karių buvimą šalyje – pernai atidaryta speciali stovykla Pabradės poligone pavadinta „Camp Herkus“, tai vis dėlto neprilygsta JAV karių bazėms užsienyje.
Bet didesnė problema nei pati amerikiečių stovyklos infrastruktūra yra sąlygų treniruotis sudarymas: JAV karių mentalitetas yra toks, kad jiems nuolat reikia treniruotis, dalyvauti įvairiose pratybose, o visa tai daroma tam, kad kariai būtų maksimaliai pasiruošę realiam konfliktui – parengties stiprinimas ypač akcentuojamas pastaruosius kelerius metus.
Be to, kariams reikia sertifikuoti įrangą, kelti kvalifikaciją, atlikti kitas procedūras, kurias gali daryti atitinkamai paruoštuose poligonuose.
Tokių, kurie atitiktų ne šiaip dažnai miglotai mistifikuojamus „NATO standartus“, bet ir būtų skirti bent jau brigados dydžio vienetui Lietuvoje paprasčiausiai nėra. Ši problema yra žinoma ir iš lėto ją mėginama spręsti plečiant poligonus bei jų infrastruktūrą. Bet šis sprendimas užtruks.
Kita vertus, įtikinti amerikiečius dėl nuolatinio buvimo Lietuvoje mėginantys pareigūnai pabrėžia, jog Lietuva pasiruošusi atlikti namų darbus, mat JAV teigiamas sprendimas ne tik sustiprintų jų įsipareigojimus, pažymėtų Lietuvos svarbą, bet ir leistų sukurti papildomą infrastruktūrą – įprastai amerikiečių karių bazės užsienyje reiškia milžiniškas investicijas į vietinį regioną, darbo vietas.
O svarbiausia – kadangi Lietuva nėra nei Afganistanas, nei Ukraina, o NATO narė, agresijos atveju sąjungininkams daug sunkiau būtų atsitraukti iš Lietuvos ir palikti ją vienui vieną, nei tiesiog dėl vienokių ar kitokių priežasčių neateiti į pagalbą.
