G. Nausėda ir kitų Baltijos šalių lyderiai Miunchene susitiko su K. Harris, regione tvyrant įtampai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Buvo pasakyta, kad šiuo metu kaip tik svarstomas klausimas dėl Baltijos šalių sustiprinimo, kadangi tos grėsmės, kurios yra dabar, jos reikalauja atsako tiek NATO formatu, tiek mūsų sąjungininkų, pirmiausia JAV“, – prezidento Komunikacijos grupės išplatintame pasisakyme sakė šalies vadovas.
„Manau, kad jie dabar yra procese ir netrukus turėtų būti tam tikri sprendimai“, – pridūrė jis.
Pranešime spaudai G. Nausėda teigė, kad JAV karinis buvimas regione yra patikimiausias Rusijos atgrasymo veiksnys, o Lietuva tikisi nuolatinio amerikiečių buvimo šalyje.
Šalies vadovas tvirtino besitikintis, kad konkrečią JAV paramą Baltijos šalių gynybos ministrai galės aptarti su Pentagono vadovu Lloydu Austinu (Loidu Ostinu), kuris šeštadienį lankysis Vilniuje.
Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius batalionus – apie 500 karių.
G. Nausėda Miunchene vykusiame susitikime teigė, kad saugumo situacija Europoje, ir konkrečiai Baltijos regione, blogėja, Rusija toliau telkia karines pajėgas prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje, didindama karinės eskalacijos riziką, rašoma pranešime.
Pasak šalies vadovo, Lietuvai ypač nerimą kelia Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija, nes tai esmingai keičia saugumo situaciją regione.
Kalbėdamas su JAV viceprezidente ir Baltijos šalių vadovais, prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti atgrasymą Baltijos regione, didinant sąjungininkų pajėgas.
Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad nuo įvykių prie Ukrainos sienos priklauso ir visos euroatlantinės erdvės saugumas.
„Privalome vieningai remti Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis“, – teigiama pranešime.
K. Harris susitikimo su Baltijos šalių lyderiais pradžioje pareiškė, kad Vašingtonas yra tvirtai nusiteikęs ginti savo sąjungininkus įtampos su Rusija akivaizdoje, amerikiečių įsipareigojimas yra „tvirtas kaip geležis“.
Vėliau penktadienį G. Nausėda susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Pasak jo, Rusijos veiksmai regione turi tiesioginį poveikį NATO gynybai ir atgrasymui, todėl sąjungininkai turi išlikti budrūs, vieningi ir būti pasirengę bet kokiam scenarijui.
„Turime stiprinti atgrasymą ir gynybą visoje Aljanso rytinėje dalyje, įskaitant Baltijos regioną, įvertinant šio regiono saugumo specifiką. Sąjungininkų karinis buvimas ir greitas pastiprinimas krizės atveju – esminis atgrasymo ir gynybos elementas“, – sakė prezidentas.
Maskvai prie Ukrainos pastaruoju metu sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos, Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį.
Kijevas penktadienį perspėjo, jog prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos karių skaičius išaugo iki 149 tūkstančių. Ukrainos vadovybė ir separatistų šalies rytuose lyderiai vieni kitus kaltina apšaudymais.
Nepaisant Maskvos pareiškimų apie atitraukiamas pajėgas, NATO ir Vakarų valstybių lyderiai teigia nematantys reikšmingų ženklų, jog tai vyktų iš tikrųjų ir skelbia apie Aljanso pasirengimą tiek diplomatiniam krizės sprendimui, tiek galimai agresijai.