„Kol kas Vakarai tikrai tą egzaminą išlaiko. Savo tikslų Rusija tikrai nepasiekė. Galimybių pasiekti nelabai ir matau. Tik tiek, kad ta įtampa dar, matyt, irgi nesibaigs bent jau artimiausiu metu“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ sakė M. Laurinavičius.

Anot jo, Amerikos žvalgybos duomenų skelbimas nėra gąsdinimas.

„Tai yra atgrasymo strategijos dalis, kai Rusijai labai aiškiai pasakoma, kad jos kiekvienas žingsnis yra stebimas ir slapta arba netikėtai padaryti nieko nepavyks.

Šiuo metu, mano galva, tai yra tikrai sėkminga strategija. Aš nesakau, kad be jos Rusija būtinai būtų puolusi, bet, mano įsitikinimu, šita strategija visiškai pasiteisina. Rusija, aišku, bando ją išnaudoti savo dezinformacijos tikslais, kad Vakarai neva skelbia kažkokią dezinformaciją“, – kalbėjo analitikas.

Tačiau, jo vertinimu, Vakarų noras iki paskutinės minutės kalbėtis su Rusija didelės naudos neduoda.

„Bet reikia suprasti, kad tokia yra Vakarų strategija, taip jie mano galintys išvengti karo, kurio tikrai niekas nenori. Tai yra susiję su įvairiausiais pažeminimais. Taip, to pažeminimo, kurio ir [Emmanuelis] Macronas sulaukė Maskvoje, galima buvo tikėtis, bet jeigu tai yra daroma suprantant, kas jų laukia, galime kritikuoti pačią strategiją, bet nieko dramatiško čia neįvyko“, – sakė M. Laurinavičius.

Jis sakė, kad nė vieno iš tikslų, kuriuos Rusija yra išsikėlusi, ji iki šiol nepasiekė.

„Rusija pati save įstūmė į kampą su tais ultimatumais, kuriuos paskelbė. Aš tikrai esu įsitikinęs, kad bent jau diplomatiniame lygyje tikrai buvo pakankamai supratimo, kad tie ultimatumai neduos jokios naudos. Bet jie pasirinko eskalacijos strategiją, kai įtampa yra didinama iki maksimumo.

Tai, ką Rusija daro toliau, nerodo, kad Rusija tos strategijos būtų atsisakiusi. Jeigu Rusija įstūmė pati save į kampą, Vakarai ne tik kad nėra kalti, bet sunku įsivaizduoti, kad tam, kad Rusija išlaikytų veidą ar turėtų kažkokią atsitraukimo strategiją, Vakarai atsisakytų savo esminių principų ar darytų kažkokias nuolaidas“, – laidoje „Delfi diena“ svarstė M. Laurinavičius.

Putinas įžvelgia "padėties pablogėjimą" Rytų Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad padėtis separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje blogėja, Vakarų šalims įtariant, kad Kremlius ieško dingsties įsiveržti į kaimyninę šalį.

„Deja, šiuo metu... stebime padėties Donbase blogėjimą“, – per spaudos konferenciją Maskvoje su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka sakė V. Putinas.

„Kartu su Baltarusijos prezidentu konstatavome, kad civilinės taikos atkūrimo Ukrainoje ir įtampos aplink šią šalį mažinimo garantas yra Minsko susitarimų įgyvendinimas. Viskas, ką reikia padaryti Kijevui – sėsti prie derybų stalo su Donbaso atstovais ir suderinti politines, karines, ekonomines ir humanitarines priemones konfliktui užbaigti“, – pridūrė jis.

„Kuo anksčiau tai įvyks, tuo geriau“, – pažymėjo V. Putinas.

Ukrainos kariškiai ir rytiniame Donbaso regione įsitvirtinę Rusijos palaikomi separatistai anksčiau penktadienį kaltino vieni kitus naujais ugnies nutraukimo pažeidimais po ankstesnę dieną įvykusio vaikų darželio apšaudymo, smarkiai padidinusio tarptautinę įtampą.

Apie naujus apšaudymus pranešta kitą dieną po to, kai sviedinys pramušė vaikų darželio pastato sieną Kijevo vyriausybės kontroliuojamoje Stanycia Luhanskos gyvenvietėje.

Anksčiau penktadienį Donecko srities separatistų lyderis pranešė, kad dėl suintensyvėjusių susirėmimų jo regione pradedama tūkstančių žmonių evakuacija į Rusiją.

Pastate buvę 20 vaikų ir 18 darbuotojų nenukentėjo, tačiau incidentas dar sustiprino būgštavimus, kad Rusija bando eskaluoti konfliktą, ieškodama dingsties įsiveržti į Ukrainą.

Kijevas su Maskvos remiamais separatistais šalies rytuose kariauja nuo 2014 metų, o šis konfliktas jau pareikalavo daugiau nei 14 tūkst. gyvybių ir privertė daugiau nei 1,5 mln. žmonių palikti savo namus.

Suintensyvėjusį smurtą atidžiai stebi visas pasaulis, o JAV ir NATO sąjungininkės mano, kad Rusija gali sufabrikuoti pretekstą įsiveržti į Ukrainą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (32)