Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala laidoje sutiko, kad po tokių pareiškimų buvo atsargaus optimizmo, bet realūs veiksmai to nerodo. Baltarusija sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos, motyvuodama didėjančia įtampa kaimyninėje Ukrainoje.
„Pareiškimas, kad galėtų būti atitraukiami kariai, būtų sveikintinas. Bet kol kas tiek NATO, tiek atskirų NATO valstybių pareigūnai nemato konkrečių požymių, kad tai vyktų – kad Rusijos kariai būtų atitraukiami nuo sienos. Net priešingai – fiksuojama, kad karių skaičius didėja. Įtampa išlieka tikrai labai didelė. Ir koncentruojamasi dabar jau ne į pareiškimus, kurie kinta kiekvieną dieną ir gali formuoti vis skirtingesnį įvaizdį, bet į tai, kas vyksta praktiškai pasienyje“, – laidoje sakė L. Kojala.
Jis Žinių radijo „Europos gidas“ laidoje tikino, jog apčiuopiamų ir konkrečių ženklų, kurie rodytų, jog atsitraukimas vyksta, nėra.
„Tai nėra sistemiškai situaciją keičianti situacija.(...) Bet situacija nėra tokia, kurioje vien tik žodžiais būtų galima pasitikėti“, – kalbėjo RESC vadovas.
L. Kojala sutiko, kad vakarų šalių lyderių vizitai į Maskvą gali būti suprantamas kaip Rusijos vadovo Vladimiro Putino laimėjimas.
„Jis mėgsta dėmesį, būti jo centre, pabrėžti, kad Rusija yra viena iš didžiųjų galių, todėl kitos valstybės su ja stengiasi kalbėti, atrasti vienokį ar kitokį konsensusą. Tai trumpojo laikotarpio perspektyvoje tai gali būti vienas iš Kremliaus tikslų. Ir vakarų šalys nori tiesiogiai kalbėtis su V. Putinu.
Nes tai yra žmogus, kuris priima svarbius sprendimus, bet kurio mąstymas, gaunama informacija, pasaulėvaizdis gali būti atspindėtas tik tiesioginiuose pokalbiuose su juo pačiu, o ne klausant kitų Kremliaus atstovų. Vienas iš pagrindinių tikslų – geriau suvokti V. Putiną. Kuris pastaruosius dvejus metus buvo gana izoliuotas pandemijos“, – kalbėjo politologas L. Kojala.
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė laidoje „Europos gidas“ teigė, jog „nauja norma“ tapo Europoje grasinti realiais karo veiksmais.
„Ir natūralu, kad demokratinių valstybių vadovai ir žmonės, kurie stovi už tų politikų tokio dalyko kaip karas Europoje tiesiog neįsivaizduoja. Taip, buvo aneksija Krymo, buvo lokalūs kariniai veiksmai, bet tai, kas vyksta nuo gruodžio mėnesio yra gąsdinantys dalykai. Ir bandoma išnaudoti visas diplomatines priemones, kokias tik įmanoma, kad tik to išvengti“, – tikino politikė.
Šią situaciją Europos Parlamento (EP) narė lygino pokalbiais su teroristais.
„Juk kalbamasi taip pat, bandoma ieškoti kontakto, tą teroristą nuvesti į šalį nuo tų veiksmų, kuriuos jis grasina atlikti. Tai aš čia matau tokią pačią situaciją – bandoma su teroristu derėtis, kad jis bent jau nevykdytų tų grasinimų“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Ji laidoje kalbėjo, jog Rusijos kariuomenės buvimas Baltarusijoje pratybų metu tėra formalumas.
„Jie tą gali bet kada padaryti. Ar ji ten bus, ar nebus, ji vis tiek ten bus. Laikas labai trumpas gali būti, jei norima formaliai įvesti Rusijos karinius dalinius į Baltarusijos teritoriją. Ji jau vyksta, šios valstybės aneksija. Rusijai, aišku, yra naudinga turėti Baltarusiją formaliai nepriklausomą. Tai yra ir vieta Jungtinėse Tautose, neva tai toks atskiras balsas kur nors. Nemanau, kad jis kažkaip formalizuoti ir įtraukti Baltarusiją formaliai jau į Rusijos federacijos sudėtį“, – kalbėjo politikė R. Juknevičienė.
RESC vadovas L. Kojala sutiko, kad Rusijos veiksnys Baltarusijoje tik gilėja.
„Ir tai, aišku, lemia ir tuos svarstymus apie tolesnį integracijos gilinimą. Bet turbūt nėra reikalo iš Rusijos pusės žengti kažkokio labai formalaus žingsnio unifikuojant šias dvi valstybes ir padarant kažką panašaus į Baltarusijos ir Rusijos bendrą valstybę. Geriau laikyti įtakos zonoje šalį, kuri bent jau teoriškai galėtų būti nepriklausoma. Ir lyderį, kuris priima sprendimus, palankius Kremliui“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo L. Kojala.
Paklausta, kaip gali baigtis ši įtampa regione, EP narė R. Juknevičienė tikino, jog pati yra nusiteikusi ilgam konfliktui.
„Nepaisant to, ar būtų plataus masto kariniai veiksmai. Tai, aišku, būtų viena situacija, tada visas pasaulis, jaučiu, dar labiau susivienytų ir tikrai netoleruotų to. Bet mes jau bent jau kviečiame kitokiam požiūriui į santykius su Rusija, net jei ir neatsitiktų to plataus masto karinio įsiveržimo. Nes jau dabar tai, ką V. Putinas daro – grasinimas karu, grasinimas žudyti žmones jau yra nusikaltimas. Ir akivaizdu, kad mes turime pereiti prie visai kitokių santykių net ir pačioje Europoje“, – kalbėjo politikė R. Juknevičienė.
