D. Valiuko teigimu, ši žiema klimatologiniu požiūriu nebuvo visiškai prasta, kadangi šalčiausiu žiemos mėnesiu taps gruodis.
„Tai būna ne taip ir dažnai, įprastai pas mus šalčiausia būna sausį arba vasarį, bet šiuo atveju šalčiausią žiemos mėnesį turime gruodį. Jis buvo netgi keliais laipsniais šaltesnis negu būna įprastai, o sausis ir vasaris buvo keliais laipsniais šiltesni už įprastai būdingas temperatūras, kurios turėtų būti mūsų klimatinėmis sąlygomis.
Toks žiemos neįprastumas – šaltas gruodis, o paskui pakankamai šilti sausis ir vasaris, <...>, tai žiema tikrai buvo ir su sniegu, ir su šaltesnėmis dienomis, bet, kaip ir minėjau, sausis ir vasaris buvo šiltesni.“
Vis dėlto klimatologas akcentavo, kad dienų su sniego danga mažėja dėl vykstančios klimato kaitos.
„Būtent žiemos pas mus šiltėja labiausiai ir dienų su sniego danga mažėja. Tai nereiškia, kad to sniego nebus, mat ir tų pusnių bus, bet jų bus ir mažiau, ir jos truks kur kas trumpiau. Laikotarpis su sniego danga yra trumpėjantis, nors ir pati ta danga dėl intensyvaus snygio neišnyks.
Net ir atvirkščiai, ko gero, gali pasitaikyti atvejų, kai labai daug prisnigs bet sniego išsilaikymas bus kur kas trumpesnis. Jeigu anksčiau prisnigdavo ir sniegas išsilaikydavo, o paskui vėl prisnigdavo, tai dabar bus, kad gali intensyviai prisnigti, o paskui to sniego labai greitai nelikti.“
Jis priminė, kad įprastinė vasario temperatūra yra -2,5 laipsniai, tai praeitas vasaris buvo šaltesnis, o šiemet turime atvirkščią variantą.
„Keliais laipsniais šiltesnį. Tai įprastai vasaris dar yra žiemos mėnuo, jeigu šnekėtume apie įprastą vasarį. Tačiau apskritai, jeigu prisimintume klimato istoriją ir vasario 1-ąją dieną, tai 1956 m. Utenoje buvo -42,9 t. y. absoliutus oro temperatūros minimumas kada nors fiksuotas Lietuvoje.
Taigi, vasaris gali būti ir labai šaltas, ypač pradžia, taip pat su pūgomis, bet vykstant klimato kaitai viskas po truputį kinta ir tų šaltų vasarių pasitaiko tikrai vis rečiau. Pernai metai ir vasaris, ir sausis buvo šaltesni, o gruodis buvo šiltas, bet šiemet tokia atvirkštinė situacija.“
D. Valiuko teigimu, klimato kaitos pasekmė yra ne tik kylanti temperatūra, bet ir orų ekstremumai, kurie pasireiškia tokiu laikotarpiu, kai tas yra nebūdinga.
„Kaip ir sniegas gegužės mėnesį tikrai nėra būdingas, bet vienas iš tokių ekstremalių padarinių dėl ekstremalių orų įsiveržimų neįprastu laiku, kad mažėja kontrastai tarp pietų ir šiaurės dėl tirpstančio Arkties ledyno. Tokia pasekmė ir iššaukiama.“
Paklaustas, koks bus perėjimas į pavasarį, teigė, kad bendra tendencija tokia, jeigu žiūrėtume keturias savaites į priekį, kad bus šilčiau nei įprastai.
„Jeigu į dabartinį laikotarpį pažiūrėtume, tai dabar jau vyksta toks perėjimas iš žiemos į pavasarį. Įprastai pas mus tai turėtų būti kovo 11 d., kada pastovi vidutinė paros oro temperatūra iš neigiamos pereina į teigiamą. Tada jau prasideda tas klimatologinis pavasaris, bet šiais metais viskas vyksta keletu savaičių anksčiau.
Taip pat ir kiti tokie žiemos pabaigos požymiai, kada dingsta sniego danga, kurios vakarų Lietuvoje jau nuo anksčiau nėra, o rytų Lietuvoje dar kai kur yra, bet jau tokia nykstanti. Įšalo dingimas, ledonešio iš upių išnešimas, tai tokie žiemos pabaigos visi bruožai jau vyksta, bet jie prasidėjo keliomis savaitėmis anksčiau, negu turėtų būti.“
Klimatologas sakė, kad sunku dar pasakyti, koks bus šis pavasaris, bet artimiausias mėnuo bus keliais laipsniais šiltesnis negu įprastai.
„Bet vėlgi, tas pavasaris yra tas ankstyvasis pavasaris, bet apie tikrąjį pavasarį galime pradėti kalbėti, kada jau atsibunda gamta ir augalų vegetacija. Nepaisant to, kad gyvūnija viską pradeda anksčiau ir dalis paukščių jau yra sugrįžusių.
Kiek teko girdėti, jau ir barsukai laksto, tai gyvūnija pabudusi, bet turi dar ir augalai pabusti, taip pat prasidėti jų vegetacija. Vienas iš tokių pirmųjų bruožų, kada pradeda tekėti beržų, klevų sula, brinkti kai kurių augalų pumpurai, tada jau tas tikresnis pavasaris.
Dabartinis, nepaisant to, kad peržengė iš klimatologinės žiemos į pavasarį, bet jis dar yra pakankamai apie nulį, truputį virš nulio. Tai žiemą dažnai tai turime, todėl jutimui tai dar nėra tas tikrasis pavasaris.“
Etnologas Libertas Klimka taip pat prognozavo, kad pavasaris ateis ne toks, kokio tikimės.
„Mano požymiai rodo, kad pavasaris vis tik ilgokai užtruks, šiluma negreitai ateis. Gaila, bet ką darysi. Kovo mėnesį turėtų daugiau saulės būti, bet pavasaris vis tiek bus šaltokas. Tai nereiškia, kad žiema sugrįš, ne, bet tiesiog bus šilumos mažai. Ir visi pavasario darbai, susiję su sėja, gali būti vėloki, nusikels gal net į gegužę“, – spėjo etnologas.
