„Pats Kijevas tikrai buvo šiek tiek ištuštėjęs. Matosi, kad įtampa neslūgsta. Kai kurie žmonės, kurie turėjo galimybę, matyt išvažiavo. Mums atrodė, kad buvo truputėlį tuščiau nuo automobilių per kamščius. Pavyzdžiui, ryte važiuojame į Radą ir tikrai nėra tų didelių kamščių, kurie būdavo anksčiau. Tiesiog tas plika akimi matosi“, – pasakojo P. Saudargas.
Kijeve pasilikę žmonės, pasak parlamentaro, atrodė susitelkę.
„Nors ir liūdnas, bet yra susitelkimas. Ir prie pačios Rados ten buvo palaikymo piketukai su vėliavomis, žmonės su plakatais. Pačioje Radoje eina į tribūną kažkas kalbėti (Lietuvoje to nesu matęs), tai jo politinė grupė eina kartu, atsistoja šalia su vėliavomis, su tautiniais rūbais. Įspūdingas vaizdas, atrodo, – vienybė“, – sakė P. Saudargas.
Jis nepastebėjo, kad būtų kažkokios opozicijos, politinio draskymosi.
„Jie supranta, kad greičiausiai gerai nebus. Jie supranta, kad jiems teks gintis vieniems patiems. Bet jie absoliučiai visi sako, kad „mes esame pasiruošę gintis iki paskutinio“. Jie mūsų prašo, kai kalbame apie teritorinę gynybą, kiek mes galime, jiems suteikti dar kokių nors ekspertinių žinių“, – pasakojo P. Saudargas.
Kalba apie pilietinį pasipriešinimą
Parlamentaras pasakojo, kad ukrainiečiai kalba apie visuotinį pilietinį pasipriešinimą.
„Tą, ką čia Lietuva irgi planus kuria, tai jiems reikės šitą jungti čia ir dabar. Jie tą yra pradėję, ruošia savanorius. Visi nuo jauno iki seno rašosi į visokius būrius, treniruojasi parkuose, gatvėse. Visa tai, ką mes matome medijoje, taip ir yra. Jie ruošiasi, žmonės kaimuose Molotovo kokteilius prie namelio prisidėję“, – kalbėjo P. Saudargas.
Tačiau jis nepastebėjo kažkokių panikos ženklų mieste, kad tarkime parduotuvėse būtų išpirkti maisto produktai.
„Ne, todėl, kad jie jau nuo 2014 metų yra karo stovyje. Pas juos karas tikrai yra niekada nepasibaigęs, ir dabar ta eskalacija gi yra nuo vasaros. Jie antram karui ruošiasi jau nuo vasaros, kai buvo sutelkta kariuomenė.
Tada buvo atsitraukta, bet visi supratome, ir ta teorija deja, bet tvirtinasi, kad rusai atsitraukia tik tam, kad sugrįžtų. Paliko infrastruktūrą, paliko dalį savo pajėgų, dabar sugrįžo didesne jėga, ir ta įtampa su kiekviena diena auga“, – sakė P. Saudargas.
Negeri ženklai
Pasak pašnekovo, pastarąją savaitę stebimo jau kitokio pobūdžio ženklai, kurie kelia nerimą.
„Kalbu apie Rusijos Dūmos sprendimą dėl Donecko (DNR) ir Luhansko (LNR) Liaudes Respublikų pripažinimo. Tai reiškia intfrastruktūrą, kuri negali būti butaforinė“, – komentavo P. Saudargas.
Dar vienas negeras ženklas, pasak pašnekovo, buvo vaikų darželio apšaudymas Luhanske.
„Tai yra aiški, bjauri provokacija išprovokuoti ukrainiečius atsakui. Iš karto gi Rusijos medijos transliuoja, kad čia būtent ukrainiečiai apšaudinėja visame fronte. Gerai, kad nenukentėjo vaikai, bet jie tai nežinojo. Nes žmonių tai buvo, du kontūzyti“, – sakė P. Saudargas.
Jis įtaria, kad tokiu būdu Rusija norėjo išprovokuoti atsaką.
„Kaip ir sako Vakarų medija, rusai kuria sau pretekstą“, – kalbėjo P. Saudargas.
Pasak jo, tos žinios apie neva atsitraukimą irgi nieko gero nesako.
„Antradienio „atsitraukimas“, kur atitraukė tuos tris tankus, tai irgi yra ženklas ne pozityvus, o negatyvus. Nes rusai, jeigu paskelbta, kad puls 16 dieną, tai aiškiai, kad jie tą dieną nepuls. Jie sako, kad mes kaip tik vyniojame meškeres. Bet yra atvirkščiai, jie kuriasi sau dūmų uždangą, kad „mes čia atsitraukiame“, bet va matote šitie „blogiečiai“ mus apšaudė, tai mes turime grįžti. Tai yra negeri ženklai“, – sakė P. Saudargas.
Dalykai, kurie ukrainiečius liūdina
Ukrainoje lankęsis parlamentaras neslėpė, kad ukrainiečius liūdina tai, kad vakariečiai atitraukė dalį ambasadų, o kai kurios šalys ir visą personalą iš Kijevo.
„Mes negalime kvestionuoti kitų valstybių sprendimo, jis yra suprantamas, matyt jie veikia pagal jų supratimą, logiką ir protokolus, nieko nepadarysi. Bet aišku, kad ukrainiečius tai demotyvuoja“, – sakė P. Saudargas.
Iš kitos pusės, pasak jo, tokiu būdu Vakarai, pradedant Amerika, žaidžia su Rusija kietą informacinį žaidimą.
„Jie rodo, kad „mes suprantame, kad jūs pulsite, ir mes taip pat tam esame pasiruošę“, kad rusai negalėtų pigiai blefuoti“, – sakė P. Saudargas.
Pasak parlamentaro, liūdesio jaučiama ir dėl JAV, kanadiečių karių atitraukimo.
„Truputėlį susvyravęs pasitikėjimas NATO, bet ukrainiečiai ir iki šiol puikiausiai suprato, kad 5 straipsnis jiems negaliojo, niekas tiesiogiai jų negins, tas yra suprantama. Bet tiesioginis karių, instruktorių buvimas vis tiek yra parama. Lenkai, lietuviai, britai jiems dabar yra labai dideli draugai. Politikų vizitai, ne tik mūsų, bet ir lenkų, ir britų parlamentaro buvimas juos pastiprino. Šituo jie džiaugiasi, kad ne visas pasaulis juos apleidžia“, – sakė P. Saudargas.
Kol kas ženklų ypatingam optimizmui nemato
Tas scenarijus, kad Rusija išnaudos situaciją informaciniam karui, pasak parlamentaro, bet kokiu atveju vyksta.
„Vakarai patyrė Rusijos šantažą, spaudimą, ir Vokietijos kanclerio vizito žinutės ukrainiečiams mažiausiai skanios. Visa tai jau yra įvykę, mes prieš šitą neturime vaistų. Mes galime tik reaguoti, kad „mes jūsų nepaliksime vienų“, kad „mes vis tiek paliekame duris atviras NATO“, to svarbu laikytis, ir tą kol kas Vakarai lyg ir daro“, – sakė P. Saudargas.
Tačiau jis pripažino, kad pastarosios savaitės realūs įvykiai jam nepatinka.
„Tai yra sprendimas dėl DNR ir LNR, vaikų darželio apšaudymas, tilto statymas. Jie yra negeri, neleidžiantys tikėtis geriausio varianto“, – teigė P. Saudargas.
Lietuvos ir Lenkijos parlamentų vadovai rengiasi vykti į Kijevą
Tuo metu, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su Lenkijos ir Ukrainos kolegomis penktadienį derino bendrus veiksmus, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, rašė BNS.
Lietuvos ir Lenkijos parlamentų vadovai artimiausiu metu ketina vykti į Kijevą.
Per nuotolinį susitikimą dėl regiono saugumo dalyvavo Lenkijos Senato maršalka Tomaszas Grodzkis (Tomašas Grockis) ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
„Lietuvos parama Ukrainai yra nekvestionuojama. Jau dabar darome daug diplomatinių, politinių ir praktinių žingsnių, remiame visomis teisiškai leidžiamomis formomis, įskaitant karinę paramą, karinį rengimą ir mokymą, bendras pratybas, sužeistų karių gydymą ir reabilitaciją. Praeitą savaitę išskraidintas jau ne pirmas krovinys Ukrainos kariuomenei – priešlėktuvinių raketų sistemos „Stinger“, o šią į Kijevą pareikšti solidarumo išvyko Seimo delegacija“, – pranešime spaudai cituojama V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad Lietuva ir ji asmeniškai kaip Seimo pirmininkė siekia, jog Ukrainos klausimu „tarptautinė bendruomenė išlaikytų principingą poziciją, veiktų koordinuotai ir nuolat palaikytų artimą kontaktą tiek daugiašaliais, tiek dvišaliais formatais“.
Per pokalbį sutarta, kad artimiausiu laiku Liublino trikampio šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – parlamentų pirmininkai susitiks Kijeve.
Šios savaitės pradžioje Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen regiono saugumo klausimus taip pat aptarė su Baltijos ir Šiaurės Europos šalių parlamentų pirmininkais.
Rusija pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje yra sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių bei karinės technikos. Nepaisant Rusijos pranešimų apie dalies karių išvedimą iš pasienio, Vakarai nuogąstauja dėl galimo įsiveržimo į Ukrainą.
