Seimas sausį pritarė Konstitucijos pataisai dėl tiesioginių merų rinkimų, dabar laukia antroji priėmimo procedūra.
Per pirmąjį balsavimą opozicija skundėsi balsavusi už katę maiše, nes nežinojo, kokias mero funkcijas ir atsakomybes Vietos savivaldos įstatyme pasiūlys valdantieji.
Dėl merų galių ir apskritai vietos savivaldoje šiuo metu sprendžia specialiai tam sudaryta darbo grupė, kurią sudaro įvairių frakcijų atstovai.
Delfi pavyko gauti jai pirmininkaujančio konservatoriaus Stasio Šedbaro parengtą koncepciją, kurioje – nebe tokie merai, kokius esame įpratę matyti.
Sutarta tik dėl kadencijų
Kol kas darbo grupėje sutarta tik vienu klausimu – kad tiesiogiai renkami merai savivaldybei nevadovautų daugiau nei tris kadencijas iš eilės.
Pats S. Šedbaras, siūlęs daugiausiai dvi kadencijas, Delfi sakė, kad ne vienerius metus savivaldybėms vadovaujantys merai esą neturi ko bijoti, nes Seimui pritarus Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, merų kadencijos būtų skaičiuojamos iš naujo.
„Atsiranda visiškai nauja – konstitucinė – institucija, ji negali galioti atgal, nes meras buvo visai kitoks. Tai reiškia, kad kadencijos būtų skaičiuojamos iš naujo. Trys kadencijos – į pensiją kai kurie spės išeiti“, – tvirtino S. Šedbaras.
Nauja pareigybė – tarybos pirmininkas
Tačiau dėl kitų klausimų galutinio sutarimo darbo grupėje dar nėra.
S. Šedbaro koncepcijoje siūloma, kad tarybos posėdžiams pirmininkautų nebe meras, o iš tarybos narių renkamas tarybos pirmininkas. Ne tik meras, bet ir vicemerai nebūtų tarybos nariai, o mero pavaduotojai būtų skiriami tarybos pritarimu.
Tarybos pirmininkas neturėtų antrojo balso teisės – tai yra, jei balsai pasidalytų po lygiai, būtų laikoma, kad sprendimas nepriimtas.
Tarybos posėdžių darbotvarkes, suderinęs su meru, taip pat sudarytų tarybos pirmininkas, o meras galėtų nebent šaukti neeilinį tarybos posėdį su savo paties sudaryta darbotvarke. Meras taip pat turėtų teisę papildyti bet kurio tarybos posėdžio darbotvarkę kokiu nors jam svarbiu klausimu.
Koncepcijoje numatyta, kad taryboje galėtų atsirasti opozicijos lyderis.
Meras savo ruožtu pirmininkautų savivaldybės kolegijai, kuriai galėtų priklausyti vicemerai, administracijos direktorius, tarybos pirmininkas su pavaduotojais, opozicijos lyderis, komitetų pirmininkai, o galbūt – ir tarybos frakcijų seniūnai. Beje, kolegija nebūtų nauja institucija – galimybė jas sudaryti įstatyme numatyta ir dabar.
Kolegija svarstytų „svarbiausius savivaldos klausimus“, turėtų galią į artimiausią tarybos posėdį privalomai įrašyti bet kokį klausimą.
Numatyta, kad meras galėtų turėti veto teisę bet kuriam tarybos sprendimui, tiesa, jei taryba pakartotinai priimtų tokį pat sprendimą, jo vetuoti antrą kartą nebebūtų galima.
Dėl visų šių siūlymų darbo grupė dar tarsis.
S. Šedbaras: socialdemokratai keitė nuomonę
S. Šedbaras neslėpė, kad labiausiai kliūvama dėl to, kas pirmininkaus tarybos posėdžiams.
Anot jo, šis klausimas darbo grupėje užstrigo, nes socialdemokratai net kelis kartus pakeitė savo nuomonę.
„Todėl dabar padarėme pertrauką ir pasakėme: mielieji, esate didelė frakcija – apsispręskite. Trečią kartą keičia poziciją“, – pasakojo S.Šedbaras.
Jis pabrėžė, kad merai nebegalės būti tarybos nariais pagal Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, tad meras ir taryba bet kokiu atveju taps atskiromis institucijomis.
„Taryba negali būti be vadovo, vis tiek kažkoks vadovas turi būti ir tas vadovas turi būti tarybos pirmininkas – natūralu. – aiškino S. Šedbaras. – Kyla klausimas, ar atitiktų Konstituciją, kai vykdomosios valdžios viršininkas – meras ateina į tarybą ir pirmininkauja“.
S.Šedbaras nenorėjo sutikti, kad koncepcijoje dėstomos nuostatos silpnintų merų galias.
„Meras turi savo funkcijas, turi visą vykdomąją valdžią, rūpintis bendruomenės žmonių problemomis: šiukšlės, socialinės išmokos, mokyklos, ligoninės. Merui darbų iki kaklo“, – kalbėjo jis.
Nepritaria tarybos pirmininko atsiradimui
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės pirmasis pavaduotojas, Jonavos rajono meras ir LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius antradienį Delfi teigė besilaikantis nuomonės, kad, įteisinus tiesioginius merų rinkimus, savivaldos modelis turėtų likti kuo labiau artimas dabartiniam.
„Mes nepritariame naujų pareigūnų ir naujų politinių konstruktų atsiradimui savivaldoje. Nepritariame, kad keičiant įstatymą atsirastų tarybos pirmininkas. Tikrai žinome, kad konservatorių arba Andriaus Kupčinsko svajonė būtų turėtų kažkokį opozicijos lyderį, kaip ir Seime, kuris vos ne prilygtų vicemerui“, – pabrėžė jis.
M. Sinkevičiaus įsitikinimu, naujos pareigybės įneštų daugiau sumaišties, trinties ir konfliktų – jie galėtų kilti, pavyzdžiui, jei tarybos pirmininku taptų mero partijai oponuojančios politinės jėgos atstovas ir prasidėtų raumenų demonstravimas.
„Nežinau, ar tai pasitarnaus savivaldos modelio vystymui, ar tai bus kažkoks grįžimas laiku atgal. Tiek socialdemokratų, tiek mano asmenine nuomone, geriau nekurti naujų pareigų savivaldoje. Jei negalime išlikti prie status quo, tai bent jau išlikime prie status quo pareigūnų kiekio prasme“, – sakė politikas.
Jis pridūrė, kad galima būtų pagalvoti, jog kritikuodami planus merai siekia išlaikyti dabartinę padėtį, tačiau merai esą iš praktikos žino, kad daugiau pareigūnų savivaldoje nereiškia daugiau demokratijos, atstovavimo ir kokybės darbe.
M. Sinkevičiaus teigimu, jeigu nebus pritarta pozicijai, kad meras pirmininkauja tarybos posėdžiams be balso teisės, tai bus „savotiškai raudona linija savivaldai ir merams“.
„Jei į tai nebus atsižvelgta, kaip į mūsų poziciją, (merai gali pasakyti – aut.), kad galbūt grįžimas laiku atgal į praeitį yra mažiau žalingas savivaldai, nei tai, kas siūloma darbo grupės“, – neslėpė jis.
M. Sinkevičius teigė, jog esama įvairių užkulisinių pasvarstymų, kad konservatoriai galbūt nėra suinteresuoti stipriais merais ir galbūt siekia juos „politinės mitybos grandinėje nuleisti žemyn“.
„Kai kam centrinėje valdžioje aktyvus, progresyvus, veikiantis meras yra kaip alergenas, gal norėtųsi, kad merai būtų paklusnesni, mažiau išsišokantys“, – kalbėjo jis.
LSA išreikš nepritarimą
Kitą savaitę LSA ketina kreiptis į Seimą su savo siūlymais, kaip taisyti Vietos savivaldos įstatymą.
Asociacija siūlys, kad merai ir toliau pirmininkautų tarybos posėdžiams, juos šauktų, sudarytų šių posėdžių darbotvarkes, pasirašytų savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.
Asociacija sutinka, kad nebūdamas tarybos nariu meras neturėtų balso teisės. LSA ketina pritarti trijų kadencijų iš eilės „luboms“, kad išliktų galimybė sudaryti kolegijas, kurioms vadovautų meras, mero teisei vetuoti tarybos priimtus norminius teisės aktus.
D.Griškevičius: nori sužlugdyti ir apkaltinti opoziciją
Seimo narių Darbo grupėje dirbantis Lietuvos demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius Delfi sakė, kad dabar jam susidaro įspūdis, jog ardoma gerai veikianti sistema.
Politikui kliūva siūlymas, kad vicemerai nebūtų tarybos nariai. Anot parlamentaro, tuomet kyla klausimas, kaip merą galėtų pavaduoti asmuo, kurio niekas nerinko.
Vicemerų vaidmens problema jam atrodo didesnė ir už nesutarimus dėl merų.
„Jeigu jie nebus tarybos nariai, tai ką jie veiks? Kokios bus jų funkcijos? O ką tada veikia tarybos pirmininkas? Sudaro darbotvarkę ir pirmininkauja posėdžiui – ir viskas?“, – svarstė jis.
D.Griškevičiaus vertinimu, taip darbo grupė kuria „problemas lygioje vietoje“.
„Akivaizdus yra didžiosios valdančiosios partijos interesas – vis dėl to tą reikia pripažinti, ir atvirai – stipraus mero institutą pastumti į šoną. Pasakysiu dar daugiau: padaryti sistemą tokią nepatrauklią, kad net tie, kas pritarė tiesioginių merų rinkimams, galutiniame balsavime dėl Konstitucijos pataisos negalėtų net balsuoti, matydami, kas laukia tos sugriautos sistemos. Galiausiai bus nepriimta Konstitucijos pataisa, o opozicija liks apkaltina, kad neva ji sugriovė tiesioginius mero rinkimus. Tada bus grįžtama į seną tvarką, kai tarybos rinks merus“, – kalbėjo D.Griškevičius.
Jis pridūrė, kad šiuo metu yra daugiau nerimo, negu vilties, kad viskas bus gerai.
A.Vyšniauskas: jei bijo ar abejoja, gali nebalsuoti
Apie tai paklaustas konservatorius Andrius Vyšniauskas, taip pat dirbantis minėtoje darbo grupėje, Delfi pabrėžė, kad valdančioji dauguma visu šimtu procentų balsuos už Konstitucijos pataisą.
Jis pabrėžė, kad Konstitucijos ir Vietos savivaldos įstatymo keitimai yra du atskiri dalykai.
„Jeigu opozicija nenori tiesioginių merų rinkimų, patys abejoja, bijo kažko, tai jie gali nebalsuoti už Konstitucijos pataisą. Bet tada tai bus įvardinta. Nes valdančioji dauguma balsuos už ir sprendimas yra opozicijos pusėje“, – kalbėjo konservatorius.
A. Vyšniauskas pridūrė, kad Vietos savivaldos įstatymas gali būti ir yra keičiamas gana dažnai, tad opozicija turi teisę teikti savo siūlymus.
„Ir aš manau, kad kai kurie iš tų pasiūlymų bus priimti, nes valdančioje daugumoje nėra kategoriškos nuomonės vienu ar kitu aspektu. Šiame įstatyme bus tikrai labai daug visko – vieni sakys, kad kadencijos turi būti dvi, kiti – kad trys. Balsuosime Seime ir turėsime galutinį variantą. Jokių čia paslėptų dalykų nėra“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pridūrė galintis garantuoti, jog absoliučiai visi šiuo metu merų pareigas einantys politikai dalyvaus rinkimuose nepaisant to, koks bus modelis.
„Kaip tik mes bandome padaryti, kad mero institucija būtų pakankamai įtakinga, bet kartu ir atskaitinga žmonėms. Nes dabartiniai merai, na, gal negražiai skambės, bet, mano nuomone, atskaitomybės stokoja“, – pridūrė jis.
Tarybos pirmininkai – neišvengiami
Paklaustas apie konservatorių poziciją dėl mero pirmininkavimo tarybos posėdžiams, jis atkreipė dėmesį, kad pagal KT merai nebegalės būti tarybos nariais, o atskira liekanti taryba privalės turėti vadovą.
„Tarybos pirmininko institucija, mūsų vertinimu, neišvengiama, ji turi būti, nes kitu atveju tai prieštarautų Konstitucijai“, – kalbėjo jis.
Diskusijas dėl to A. Vyšniauskas pavadino keistomis – esą kaip atrodytų meras, kuris, negalėdamas pats balsuoti, pirmininkautų tarybos posėdžiui lyg kokiam renginiui.
„Aš nemanau, kad tai, ar tu pirmininkauji, ar nepirmininkauji posėdžiui, kažką labai esmingai keičia. Gal kažkuriems merams tas pirmininkavimas yra didžiulis džiaugsmas ir svarbiausias renginys“, – kalbėjo jis.
Politikas teigė, kad konservatorių frakcija mano, jog vertinga įsteigti tarybos pirmininko pareigybę, o kad nekiltų konfliktų, sudėlioti svertų ir atsvarų sistemą.
Seimo valdyba darbo grupei yra davusi laiko iki balandžio pabaigos, tačiau S. Šedbaras Delfi vylėsi, jog pavyks susitarti iki pavasario sesijos pradžios. Sutarus dėl esminių principų bus rašomos Vietos savivaldos įstatymo pataisos, kurios keliaus į Seimą.
