14 valandą Signatarų namų balkone Vilniaus Pilies gatvėje pasirodė tiek profesorius Vytautas Landsbergis, tiek ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Po jų pasirodymo balkone buvo girdėti tiek plojimai, tiek ir švilpimas, skandavimas „gėda“ ir „Lietuva“.
Pasigirdo ir skanduotės „Ozolas“.
Netikėtumas – kartu su pirmuoju faktiniu atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovu, prof. Vytautu Landsbergiu į balkoną išėjo ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Landsbergis: tikiuosi, kad visada čia rinksis mylintys Lietuvą žmonės
„Sveikinu Jus, Vilniaus pilėnai, ir visoje Lietuvoje, žiūrėkit, kaip gražu, kad nuo pat pradžių su mumis yra Vincas Kudirka, savo muzika ir nemirtingu himnu, ir daktaras Jonas Basanavičius, žadėjo ir visada dalyvauja nuotoliniu būdu, ir šiandien jis yra kartu su mumis“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Politikas pasidžiaugė, kad žmonės susirinko prie istorinio balkonėlio.
„Tikiuosi, kad visada čia rinksis mylintys Lietuvą žmonės. Taip ir darykite: kelkitės ir vienykitės, gerosios valios žmonės! Supraskite ir atjauskite vienas kitą, brolis brolį, nestatykite tų užmaršties kartuvių, nes esame vieno tėvo vaikai.
Nusišypsokime dangui ir saulei, melskime taikos ir gėrio, nes kitu atveju pykčio ir blogio cunamis pereis kaip juoda banga per širdis ir protus, nušluos mūsų buvusį ir būsimą gyvenimą. Ne toks didelis skirtumas, ar žmoniją išmarins virusų pandemijos, ar sudegins karo beprotybė, ar panaikins pačios planetos maištas prieš žmogų per kintantį klimatą, lemties vandenynų naujasis tvanas“, – sakė V. Landsbergis.
Profesorius savo kalboje klausė: kur čia dar vieta žmogui?
„Viską nulems širdis. Kaip sakė Vilniaus pranašas Adomas, kuris gyveno visai netoli šitos vietos: „turėk širdį, ir žiūrėk į širdį“ (…). Tai patarimas pačiam pasauliui. Beširdis pasaulis neišliks. Jis žus baimės ir įniršio kančiose“, – perspėjo V. Landsbergis.
Kaip išsireiškė profesorius, širdies ligonė Lietuva, prie Baltijos ir Astravo, per mažai mylinti savo vaikus, nors šiandien jų čia iš tiesų tiek daug, vargu bau išliks, jei nesusivoks, jeigu nesikeis.
„Nebent liks prisiminimas, kad buvo graži šalis, kur upės teka. Kad buvo gabi ir darbšti tauta, kuriai svaigintis pykčiu kartą tapo svarbiau negu gyventi kaip broliams ir seserims. <…>. Gražiai dainavome ir išdainavome savo laisvę, o kaip išlaisvinti Lietuvos širdį nuo pykčio pandemijos, nuo abejingo viskam, net nuo keršto, kad esi toks šiaip sau?“, – klausė V. Landsbergis.
Pasak jo, vieni dainuoja „man gerai“, kiti dainuoja „man blogai“.
„Populiari dainelė, ypač ta antroji, gal Dievas kaltas, kad neuždraudė blogio? Ne, jis tiesiog leido džiaugtis gyvenimu, dangumi ir saule. <…>. Bet ir leido mums išmėginti save, ar esame verti gyvenimo ir saulės Lietuvos, kuri tamsumas prašalina. Į tai atsakys mūsų geroji valia, jeigu jos turime, jeigu ją puoselėjame“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Kalbėjo ir apie Ukrainą
Profesorius kvietė prisiminti Šventąjį Raštą: „Ezavas buvo vyriausias sūnus šeimoje, bet už lęšių dubenėlį pardavė savo prigimties teisę, atsisakė tėvo palikimo.“
„Lietuvoje komuna tą darė, diegė prieš aštuoniasdešimt metų. Nebūkime tie, kurie nesugeba pakelti galvos nuo dubenėlio ir apsidairyti pasaulyje. O pasaulis, kuriame godulio daugiau negu proto, juolab širdies ir sąžinės, yra atslinkęs jau prie naujo karo bedugnės krašto. Ir tempia mus, Lietuvos vargšus. Tai – šaukimas atsikvošėti“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Pasak profesoriaus, šiandien Ukraina jau atvirai užpulta.
„Jau pažadėta puolimas didžiulėmis armijomis. Būtent Vasario 16-ąją buvo pažadėta. Ukraina stoja į savo Tėvynės karą grumtynėse su Kremliaus fašizmu. Penki Lietuvos parlamentarai vakar Seimo nutarimu nuskrido į Kijevą, kad lemtingą gynybos balandą būtų kartu su broliais ukrainiečiais, ir mes turėtume visi iki vieno būti kartu su jais“, – sakė V. Landsbergis.
Jo teigimu, godus ir pagiežingas rusofašizmas, bet kurią dieną pasitrainiojęs pasieniais, atsiris ir į Lietuvą.
„Vilniaus gubernatorius Paleckis gal jau paskirtas. Mažiausiai, ko mums reikia, tai – tarpusavio varžybų ir vidaus peštynių. Bet nejau atsisakysime to malonumo patriukšmauti kaimyno gryčiai jau degant?“, – klausė V. Landsbergis.
Ir kartu paragino: „verčiau dainuokime, broliai, kurių širdys laisvos, dainuokime „Lietuva brangi“, dainuokime „tu tokia graži“, ir pasidžiaukime, kad mūsų Lietuvoje yra tiek daug“.
„O, kas galėtų paneigti galimybę, kad Aukščiausiasis iš labai aukštai stebi ir mąsto kaip Rūpintojėlis, ką jam toliau su ta Žeme daryti? Gal nutars pamėginti gėrybės projektą po mirtino karo iš naujo kitoje planetoje? Gal sumanys kitokią Žemės gėrybę ir naują išmintį, naują sąmonę? Todėl mėginkime visi rasti savyje Jo šviesą, žmoniškumo ir gerumo šviesą. Išgirskime pamirštą mokymą, brolystės pašaukimą, ir tiesą, kuri padarys mus laisvus“, - kvietė V. Landsbergis.
Kaip kalbėjo profesorius, „neapykantos Šėtonas, kuris net per šventę atėjo baubimu skelbti džiunglių laisvę, yra nakties klastūnas“.
„Jį atpažinsi, žmogau, tik širdimi. Turėk širdį, ir žvelk į širdį, atjaus suklydusį brolį! Tepabunda ir tvirtėja mūsų širdys, težadina jas Vilniaus varpai“, - kalbėjo V. Landsbergis.
Skambant varpams nuskambėjo profesoriaus raginimas: „vienykitės, pilėnai, puoselėkime savyje Išganytojo ramybę ir kankinių atminimą, ir pragaro vartai mūsų nenugalės“.
Grybauskaitę pasitiko šūkiai „ačiū“
Kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė pirma sakė kalbą iš Signatarų namų balkono. Ją pasitiko plojimai ir šūksniai „ačiū“.
„Esu dėkinga, kad galiu būti šiandien su jumis ir jus pasveikinti. Visi čia, ir už ekrano esame tie, kuriems ši diena labai svarbi, kuriems Lietuva yra svarbi. Todėl šiandien švęsdami ir minėdami savo dieną norėčiau prisiminti, matydama taip pat ir mūsų brangių kaimynių vėliavas. Vienybės dieną švenčiančią Ukrainą ir noriu pasidžiaugti, kad matau Baltarusijos vėliavą – žmonių, kurie irgi kovoja už savo laisvę“, – sakė D. Grybauskaitė.
„Tikiuosi ir žinau, kad mūsų regione laisvė visada išliks. Nes visada bus žmonių, kurie laisvę mylės ir už ją kovos aukodami save. Tokie buvome mes, tokie turime būti ir šiandien visi mes“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Kadenciją baigusi šalies vadovė teigė, jog žmonės susirinko ypatingoje vietoje.
„Ši vieta yra istorinė. Todėl perduodu žodį istoriniam žmogui“, – sakė D. Grybauskaitė ir vietą prie mikrofono užleido profesoriui V. Landsbergiui.
V. Landsbergiui stojus prie mikrofono vėl pasigirdo įvairūs šūksniai: „gėda“, „Ozolas“, „ačiū“.
Dėl gausaus susirinkusiųjų kiekio policija riboja patekimą prie Signatarų namų
Dėl gausaus susirinkusiųjų kiekio policija riboja patekimą prie Signatarų namų, kur trečiadienį vyksta Vasario 16-osios tradicinis minėjimas.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis informavo BNS, kad žmonių patekimas į Pilies gatvę nuo Katedros pusės ribojamas nuo 13.36 val.
Nuo 13.40 val. žmonės į Pilies gatvę neįleidžiami nuo Bernardinų gatvės, o nuo 13.50 val. uždaromas patekimas nuo Rotušės pusės.
Pasak policijos atstovo, tokių priemonių imtasi dėl didelio žmonių skaičiaus ir galimų spūsčių.
Policija: su turėjusiais prieš šalies valdžią nukreiptus plakatus pareigūnai pabendravo prevenciškai
Incidentų per Vasario 16-osios renginius sostinėje kol kas neužfiksuota, tačiau prieš iškilmingą ceremoniją prie Prezidentūros pareigūnai „prevenciškai pabendravo“ su žmonėmis, į renginį atsinešusiais prieš šalies valdžią nukreiptus plakatus.
„Ne, kol kas jokių incidentų nebuvo“, – BNS teigė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Jo teigimu, su kai kuriais žmonėmis, atėjusiais į trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją Daukanto aikštėje ir turėjusiais prieš šalies valdžią nukreiptus plakatus, pareigūnai pabendravo prevenciškai.
„Buvo su žmonėmis pabendrauta prevenciškai, paaiškinti teisės aktų reikalavimai, kad žmonės žinotų. Jie su tais pačiais plakatais toliau yra renginyje“, – sakė policijos atstovas.
Jis patikino, kad už plakatų turėjimą pareigūnai žmonių nebaus, nebent tai būtų įžeidžiantys ar neapykantą kurstantys plakatai.
Su plakatu neleido
Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros vienas iš Panevėžio atvykęs vyras piktinosi.
Jis teigė, jog eis klausyti Vytauto Landsbergio kalbos Pilies gatvėse.
Minioje Simono Daukanto aikštėje jau užfiksuotas ir konfliktas. Policijos pareigūnai prašo vieną vyrą pasišalinti, jis į aikštę atėjo su plakatu.
Policija Delfi sakė, kad jei vyras būtų be plakato, jam būtų leidžiama dalyvauti renginyje.
„Atsivežiau plakatų, neutralių, visa kita. Pradėjau montuoti, dar nespėjau sumontuoti, prisistatė pareigūnai, sakė: „jokių plakatų“. Girdėjome spaudoje, kad negalima būgnų, garsiakalbių, tai – gerai, nesinešėme švilpukų.
Atsinešiau, buvo nupaišytas grafikas, ir, kad nuo 2020 m. grafikas – žalia linija, kad demokratija eina žemyn, ir raudona linija, kad diktatūra kyla aukštyn. Paskui buvo parašyta: „no, ne, net, nicht, non genderizmui, Stambulo konvencijai, partnerystei, raidėms q, w, x, eutanazijai, abortams“, – pasakojo ponas Mindaugas iš Panevėžio.
Vyras sakė, kad pareigūnai nelabai ir skaitė, kas tuose plakatuose parašyta.
„Sakė, kad „jokių plakatų“. Jei būtų parašyta, kad „LGBT tai – liuks“, kad „aš esu gėjus“, galbūt ir nebūtų išvarę“, – svarstė ponas Mindaugas.
Jis sakė esąs Šeimų sąjūdžio simpatikas, tačiau jų organizacijai nepriklauso.
Jis teigė, jog eis klausyti Vytauto Landsbergio kalbos Pilies gatvėse.
Nepaisant to, kad policija į S. Daukanto aikštę neįleido vieno asmens su plakatu, renginio transliacijoje matyti plakatas su užrašu „Buvau Sąjūdyje, tapau Jedinstva“.
„Delfi”, atsiprašau, mes nedraugaujame su „Delfi“, - kalbėti atsisakė viena iš moterų.
Pora žmonių laikė plakatus: „Valio!“, „Pilies gatvė dvam šeši, centrinis rajonas“. Ten susirinko krūva žmonių ir Jonas“. Viena moteris laikė iškėlusi Vytauto Landsbergio knygą „Atgavę viltį“.
Kita moteris sakė, kad jie atvyko šventę švęsti.
„Jūs sekite, ir pamatysite. Viską pamatysite, viskas dar ateityje. <…>. Mes nieko nesiruošiame daryti“, - ją pertraukė pirmoji, patikslinusi, kad nenori pakliūti į eterį.
Kita moteris Delfi sakė, jog jai net gėda klausyti kalbų apie galimą mitingus ir provokacijas.
Mokytoja Astra atvyko su Ozolo citata
Tuo metu Daukanto aikštėje buvo žmonių, kurie išsikėlė mėlyną vėliavą su nupiešta ugnimi ir užrašu Jėzus. Vienas vyras laikė medinį kryžių. Atvyko ir anksčiau „maršistų“ protestuose matytas kunigas Paulius Vaineikis. Grupelė žmonių meldėsi už prezidentą ir jo komandą, dėkojo Dievui, kad nebėra galimybių paso.
„Viešpatie, dėkojame, kad visus mūšius tu, Viešpatie, mums leidai laimėti. Aleliuja! Dėkojame tau, dangiškasis Tėve, už mūsų tikrai gerą, dorą pilietį, mūsų prezidentą Gitaną Nausėdą, dėkojame už tą kalbą, kurią jis sakė. Dėkojame, Viešpatie, už geros valios žmones, <…> už visus jo komandos narius, sąžiningus piliečius, vyrus ir moteris, <…> už visus tuos, kurie davė priesaiką tarnauti ne raidei, ne ponams, bet paprastiems Lietuvos žmonėms.
Atsiprašome už savo kaltes ir nuodėmes, už visus nusikaltimus, kurie per šiuos 34 metus buvo įvykdyti mūsų tautoje. Viešpatie, pripažįstame, kad esame prisidirbę, ne sykį esame susimovę“, - kalbėjo P. Vaineikis.
Prie Signatarų rūmų balkono kartu su A. Astrauskaite yra maždaug aštuonių žmonių grupelė, ir dar kelios panašios – atskirai. Jose žmonės garsiai piktinasi, kad viskas blogiau nei prie Brežnevo.
Policija neleidžia su įgarsinimo įranga artėti prie Signatarų rūmų balkono. Garsiai giedojusių žmonių grupė sustabdyta prie Pilies g. 18 namo. Minioje pasitaikė smulkių konfliktų. Vienas iš valdžios kritikų kabinėjosi prie žmonių, dėvinčių kaukes, bet netrukus nurimo.
Praeiviai gatvėse: nuotaikos pakilios, apie provokacijas negalvojame
Delfi kalbinta viena moteris teigė, jog į renginį atėjo puikiomis nuotaikomis.
„Su puikiomis, nuostabiomis nuotaikomis atėjau. Džiaugiamės, kad sulaukėme tokios dienos – 104 metai nuo Nepriklausomybės paskelbimo. Nuotaika labai gera, džiaugiuosi, kad Lietuva yra laisva, mes visi esame laisvi, tai yra didelis laimėjimas. To linkime visam pasauliui, mintyse esu su Ukraina“, – kalbėjo ji.
Moteris kalbėjo, jog nebijo galimų provokacijų, pasitiki policijos pareigūnais.
„Manau, kad mūsų policija užtikrins viešąjį saugumą. Dėl to irgi labai džiaugiamės. Tikimės, kad nebus tokių provokacijų, tokių nušvilpimų, kokie buvo sausio 13-ąją. Tai buvo tikrai netinkamas metas“, – aiškino moteris.
Kitas Delfi kalbintas vilnietis teigė, jog nuotaikos pakilios, nepaisant sunkaus laikotarpio.
„Tai yra galimybių metas, visų mūsų širdyse tas metas, kokį transliuojame kitiems. Toks tas metas ir yra. Mes džiaugiamės, švenčiam šventę, labai džiaugiamės, kad galime auginti vaikus laisvoje Lietuvoje, galime keliauti po pasaulį, mėgautis tuo gyvenimu. Norime palinkėti to ir kitiems“, – sakė jis.
Vyras teigė, jog apie galimas provokacijas net negalvojo.
„Manau, kad svarbiausias dalykas, kad mes – žmonės, žiūrėsime į tai, kas svarbiausia mums ir Lietuvai. Manau, kad dauguma žmonių šiandien tikrai švenčia. Yra dalis, kurie turi skirtingą nuomonę, bet tai visada buvo, visada bus, toks jau tas gyvenimas“, – teigė jis.
Šeimų sąjūdžio vadovas Grinevičius: esu beveik įsitikinęs, kad provokacijų bus
Lietuvos Šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius trečiadienį žurnalistams teigė, jog į Pilies gatvės renginį jis neis.
„Aš asmeniškai neisiu, ne balkonėlis tikslas yra Vasario 16-osios. Viskas yra ištransliuota“, – sakė R. Grinevičius.
R. Grinevičius žurnalistams teigė, jog kitus renginius žada aplankyti.
Jis teigė, jog yra beveik įsitikinęs, kad provokacijų bus, bet ne jų rėmėjų iniciatyva.
„Aš beveik įsitikinęs, kad bus. Bus provokacijos ne iš žmonių pusės, bet iš sistemos. Nežinau, patys turit pasikapstyti ir pasižiūrėti, kas darė provokacijas, kas darė provokacijas rugpjūčio 10 dieną, kas bandė padaryti rugsėjo 10. Dar šiandien man yra neatsakyta, kas prie „Novotel“ viešbučio padėjo akmenų į baltus maišus“, – kalbėjo R. Grinevičius.
R. Grinevičius ir su juo esanti kompanija rankose turėjo Romualdo Ozolo vėliavėles. Policijos pareigūnai Pilies gatvės prieigose patikrino su R. Grinevičiumi esančių maždaug 10 žmonių grupę, tikrino jų kuprines.
Minint Lietuvos valstybės atkūrimą, gyventojai reiškia solidarumą su Ukraina
Lietuvai trečiadienį minint valstybės atkūrimą, žmonės džiaugiasi galėdami švęsti laisvę, kai kurie reiškia solidarumą su Ukraina Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje.
Prie Vilniaus arkikatedros trečiadienio rytą apie 100 žmonių, daugiausia moksleivių, susibūrė į eiseną „Lietuvos valstybės keliu“ patraukė per sostinės senamiestį, kur stabteldami prie keliolikos Lietuvos valstybės istorijai svarbių vietų toliau keliaus iki Rasų kapinių, pagerbti čia palaidotų Vasario 16-osios signatarų, taip pat laisvės kovose žuvusių savanorių atminimą.
Oželytė: tie, kurie nemoka kurti ir rėkia „ne“, jie irgi nori būti reikšmingi
Vilniaus Pilies gatvėje Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė žurnalistams teigė, jog Vasario 16–ąją graudinasi.
„Na, kadangi aš esu senolė ir suprantu, ką reiškia turėti namus, nes gyvenau tada, kada namų lyg ir neturėjome, turiu su kuo palyginti. Todėl aš einu, graudinuosi. Matau jaunus žmones, vyrus su mažais vaikais, įsivaizduojate? Mūsų su vaikais net į kavinę neįleisdavo.
O dabar su šunimis leidžia. Matau tuos vyrus su trispalviais šalikėliais, visi pažįsta vieni kitus, sveikinasi. Ir jaučiuosi kaip sava tarp savų, man labai gera“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo N. Oželytė.
Paklausta, ar nebaisu, kad vasario 16–osios šventė gali būti sugadinta, N. Oželytė tikino, jog ne.
„Aišku, kad ne. Juk mes esame visi labai skirtingi. O ta laisvė, kuria nuo vaikystės klaidino vaikus, kad ji yra vertybė savaime, ji savaime nėra vertybė. Ji yra galimybė pasireikšti. Ir tie, kurie yra kūrėjai, jie kuria. O tie, kurie dar nemoka kurti, jie rėkia „ne“, nes irgi nori būti reikšmingi.
Bet tie, kurie yra kūrėjai, kurie yra protingi, tai yra treniruoklis – galvokime, kaip daryti, kaip savo širdies platumu, savo protu juos apsaugoti nuo to, ką jie gali padaryti“, – kalbėjo ji.
N. Oželytė pabrėžė, jog „šventė yra širdyje“.
„Kas gali į ją įeiti ir ją atimti?“ – klausė N. Oželytė.
Kaune susirinkusieji tikina, kad važiuoja švęsti taikiai
Prie prekybos centro SAVAS Kaune Delfi žurnalistus moteris kalbino sukilti.
„Išeikit iš darbų, nebetarnaukit, nebūkit parsidavėliai. Dabar visur vien melas. Jei įves Stambulo konvenciją, mokiniams bus po vieną LGBT pamoką kas savaitę! Jūs atsitokėkit, išeikit iš darbų. Mes išėjom, nes reikėjo per prievartą bambasintis, o mes nenorėjom. Iš ko dabar gyventi?“ – sakė moteris.
Susirinkę asmenys tikina, kad važiuoja švęsti taikiai.
„Be pagalių, be nieko“, – pridūrė ji.
Vykstančiųjų į Vilnių iš Kauno nėra daug. Tai yra apie 10-15 asmenų. Dalis žmonių vyksta ir savo lengvaisiais automobiliais, ir mikroautobusu. Vienas automobilis papuoštas vėliavėle, Šeimų sąjūdžio lipduku. Patys Šeimų sąjūdžio atstovai Vasario 16-osios išvakarėse pranešė, kad jie jokių protestų neorganizuoja, ir, jeigu kažkas dalyvaus, tai yra žmonių asmeninis apsisprendimas.
„Mes švęsime Lietuvos nepriklausomybės dieną. Važiuojame su muzika, su dainomis. Kodėl darote tokį ažiotažą? Kodėl sureikšminate tokį žmonių išvykimą, kiek jų vyksta? Kas nori tas vyksta, kas nenori bijo karo“, - kalbėjo moteris.
Ji sakė, kad „labai blogai“ vertina pranešimus apie planuojamas policijos priemones, kad bus tikrinami automobiliai, kad bus ribojamas patekimas į tam tikras vietas.
„Policija, manau, yra gavusi kažkokį nurodymą. Kam to reikia, aš nežinau. Juk turi teisę švęsti tiek policija, tiek paprastas pilietis, tiek valdžia. Lietuviai, visi mes broliai, visi mes esame vienoje šalyje gyvenantys, nesiskaldykime, nedarykime vieno kitais priešais, ir viskas bus gerai “, - svarstė ji.
Moteris aiškino, kad neplanuoja švilpti ar kažko nušvilpti, jos tikslas yra švęsti Vasario 16-ąją.
„Pas mus tokių tikrai nebus, kas galėtų sukelti nerimą policijai, valdžiai, Razmai“, - sakė pašnekovė.
Lipant į pašnekovei į autobusiuką, garsiai skambėjo daina „Balnokim broliai žirgus“.
Yra ir kitokių nuotaikų
Pamatęs besirenkančius žmones praeinantis kaunietis nusistebėjo, kam to reikia.
“Aš švęsiu Kaune. Nematau reikalo būti Vilniuje. Lietuvos gimtadienis yra tokia graži šventė — prie ko čia protestai?” — klausė vyras.
Išvardino, kokias pagrindines problemas mato
Kitas pašnekovas buvo kritiškesnis.
„Vasario 16-oji yra visų mūsų puiki šventė, ir mes važiuojame dar su tokia mintimi, kad Lietuva, kaip buvo laisva, taip ir vėl bus laisva, klausimas, nuo ko bus laisva? Turėtų būti laisva nuo senelio Vytauto vertybinės ir demografinės politikos“, – sakė vyras.
Nepasitenkinimo neslepiantis žmogus, vis dėl to nemano, kad reikėtų reikšti nepasitenkinimą garsiai per Vytauto Landsbergio kalbą.
„Aš nemanau, kad vieną kartą pašvilpus, antrą kartą reikia tą patį kartoti. Bet mes esame labai stipriai kaip visuomenė nukraujavusi. Visuomenėje yra daug daugiau mirštančių negu gimstančių. Pagrindinės problemos yra tokios: tai yra skurdas ir teisinė neteisybė. Tai yra selektyvus teisingumas <…>.
Vieni žmonės bėga iš Lietuvos, nes jaučiasi, kad čia yra sunku pasiekti teisybę, arba tai yra neįmanoma. O kiti žmonės bėga dėl to, kad – skurdas. <…>. Mes turime didelę armiją pabėgėlių iš Lietuvos į Europą“ , – sakė pašnekovas.
Jis nemano, kad šitas problemas gali spręsti dabartiniai valdantieji.
„Niekaip šitų problemų negalima išspręsti, nes dabartiniai valdantieji stovi ant tų bėgių, kurie ta kryptimi juda. Tai yra kadrų ir personalijų klausimas. Turi ateiti žmonės su kitomis mintimis. Kaip jiems laimėti rinkimus, va čia yra labai rimtas klausimas, kurį senelis irgi uždavė Artūrui Orlauskui, ir tą klausimą reikia spręsti“, – sakė vyras.
Policijos pasirengimo Vasario 16-osios renginiams jis nekritikavo.
„Jie elgiasi adekvačiai“, – kalbėjo vyras.
Jis pats mano, kad jie net neturės galimybės prieiti prie Signatarų namų balkono.
„Aš įsivaizduoju, kad pajėgos bus tokios, kad mes iki Signatarų namų balkono neprieisime“, – sakė pašnekovas.
Nerimas dėl provokacijų temdo 104-ąsias valstybės atkūrimo metines
Šalies tarnyboms perspėjant dėl galimų provokacijų, Lietuvoje trečiadienį minimos 104-osios valstybės atkūrimo metinės.
Ta proga Kauno Istorinei Prezidentūrai laikinai eksponuoti bus perduotas prieš penkerius metus Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas Vasario 16-osios akto originalas.
Tai bus paskutiniai šio dokumento metai Lietuvoje. Jų pabaigoje jis bus grąžintas Vokietijai.
Šventiniai renginiai sostinėje prasidės nuo ryto. Rasų kapinėse tradiciškai bus pagerbtas Vasario 16-osios akto signatarų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją pasirašiusių partizanų vadų atminimas.
Po metų pertraukos Valstybės atkūrimo dienos proga moksleivių rinksis į tradicines eitynes „Lietuvos valstybės keliu“. Jie aplankys 16 svarbių Lietuvos valstybės istorijai vietų nuo Katedros aikštės iki pat Rasų kapinių.
Lukiškių aikštėje Vilniuje vyks Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų ginkluotės bei karinės technikos paroda.
Vidurdienį Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros tradiciškai bus iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, vėliau arkikatedroje bus aukojamos Šv. Mišios, popiet suplanuotas tradicinis minėjimas prie Signatarų namų.
Vakare sostinės Gedimino prospekte, nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės, suliepsnos šešiolika simbolinių Vasario 16-osios laužų.
Tuo pačiu metu nuo J. Basanavičiaus paminklo prasidės krikščioniškos ir tautinės savimonės piliečių organizacija save vadinančio judėjimo „Pro patria“ rengiamos eitynės su deglais iki Lukiškių aikštės.
Šventės proga vakare virš Gedimino bokšto pakils dronai – tai modernių technologijų pagalba sukurtas Vasario 16-osios sveikinimas. Jį stebėti bus galima iš Katedros aikštės ir jos prieigų. Trispalve nušvis Trys Kryžiai bei pagrindiniai sostinės tiltai per Nerį.
Į aukščiausią šalies statinį – Vilniaus televizijos bokštą – ketinama iškelta didžiausią šalyje trispalvę. Jos plotas – 540 kvadratinių metrų. Vakare, po saulės laidos, Vilniaus TV bokštas ir LRT radijas rodys šviesų šou pagal radijo bangomis transliuojamą muzikinį kūrinį – G. Abariaus pagal B. Brazdžionio eiles sukurtą dainą „Šaukiu aš tautą“, atliekamą Liudo Mikalausko.
Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyks iškilmingas koncertas „Begalinis skrydis“.
Nerimas dėl provokacijų
Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad per Valstybės atkūrimo dienos minėjimus tikėtinos provokacijos, o protestais gali bandyti pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėje.
Trečiadienį įvairiose sostinės vietose protesto akcijas norėjo surengti Lietuvos šeimų sąjūdis, tačiau negavo savivaldybės leidimo.
Šventės išvakarėse organizacijos pirmininkas Raimondas Grinevičius išplatino viešą pareiškimą, kuriuo paragino sekėjus dalyvauti valstybės institucijų renginiuose, tačiau likti „budriais, atsakingais ir nepasiduoti provokacijoms, kurios gali būti rengiamos siekiant diskredituoti kylantį visuomenės atsinaujinimo judėjimą“.
Nuogąstaudama dėl galimų provokacijų, policija trečiadienį tikrins įvažiuojančiuosius į Vilnių, senamiestyje žada statyti fizinį barjerą.
Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, didesnis dėmesys bus skiriamas saugumui užtikrinti prie Signatarų namų Pilies gatvėje, kur kalbą sakys Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Pasak Vilniaus apskrities policijos viršininko Sauliaus Gago, erdvės čia nėra daug, todėl dalis į minėjimą atvykstančių žmonių gali būti paprašyti ten nesibūriuoti.
Policija šio renginio metu gali tikrinti dalyvių kuprines ir „paprašyti gyventojų nesinešti būgnų, kitų vizualiai matomų triukšmo kėlimo instrumentų į renginio vietą“.
Nepasitenkinimą protestuotojai jau reiškė per Sausio 13-osios minėjimą Nepriklausomybės aikštėje, tuomet jie nušvilpė kalbas sakiusias premjerę, Seimo pirmininkę ir Laisvės premijos laureatę.
Valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai vyks ir kitur Lietuvoje.
Trečiadienį Lietuvoje minimos 104-osios valstybės atkūrimo metinės. 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Internete siūlomi pasirinkimai: svaidyti pomidorus, skanduoti „gėda“, žiūrėti į akis
Artėjant Vasario 16-ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai virtualioje erdvėje vis daugėjo raginimų Vilniuje pakartoti tai, kas jau įvyko per Sausio 13-osios minėjimą. Tuomet protestuotojų minia nušvilpė kalbą sakiusią premjerę Ingridą Šimonytę bei Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Šįkart nepatenkintos visuomenės dalies „taikiniu“ tapo Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, faktinis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, kuris Vasario 16-ąją tradiciškai sako kalbą iš Signatarų namų balkono pilies gatvėje.
Raginimai iškilmių metu nušvilpti V. Landsbergį platinami sąmokslo teorijų skleidėjų bei šeimos gynimo maršo dalyvių pamėgtos anonimiškumu bei necenzūruojamu turiniu garsėjančios programėlės „Telegram“ grupėse.
„Vasario 16 d. visi į Vilnių‼️ Žmonės suvažiuos į Vilnių iš visos Lietuvos!
11 val. 30 min. susitikim prie Prezidentūros Vilniuje. 14 val. eikim prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų (Pilies g. 26) ir nušvilpsim Landsbergį, skanduosim "Gėda"‼️
Ir reikalausime I. Šimonytės Vyriausybės skubaus atsistatydinimo‼️
Žmonės pavargo tylėti! Jeigu mes norime padaryti pokyčius, turime susivienyti gindami savo laisvę‼️ Būkime vieningi‼️
Šiandien, ČIA ir DABAR, laikas likimą imti į savo rankas‼️
Už mūsų teisę į laisvę‼️“ – raginama išplatintame kvietime.
Kitoje „Telegram“ grupėje surengtas balsavimas, žmonių klausta, kaip jie ketina švęsti Vasario 16-ąją.
Iš karto siūlomo ir galimi „šventimo“ būdai, atspindintys tam tikros visuomenės dalies nuotaikas bei ne itin šventiškas intencijas.
„Svaidysim supuvusius pomidorus į Landsbergį ir kompaniją“, „Skanduosim: „Gėda, gėda, gėda!“, „Žiūrėsim Landsbergiui į akis“, „Atsuksim Landsbergiui nugarą“.
Šeimų sąjūdis oficialiai patvirtino – protestų neorganizuos
Nors virtualioje erdvėje gausu raginimų Vasario 16-ąją sostinėje “paminėti” nušvilpiant iš Signatarų namų balkonėlio kalbėsiantį Vytautą Landsbergį, su šia iniciatyva netiesiogiai siejamas Lietuvos šeimų sąjūdis (LŠS) oficialiai pareiškė jokių renginių nerengsiantis.
Tai portalui „Delfi“ patvirtino LŠS tarybos pirmininkas Raimondas Grinevičius, o valstybinės šventės išvakarėse buvo išplatintas ir oficialus jo pranešimas.
Jame piktinamasi, kad Vilniuje neleista Vasario 16-ąją rengti protesto akcijų, teigiama, kad LŠS nariai dalyvaus valstybiniuose renginiuose bei įspėjama saugotis galimų provokacijų.
„Ar galėjome savo kelio pradžioje įsivaizduoti, kad laisvos Lietuvos piliečiams bus draudžiama su vėliavomis rinktis paminėti savo valstybės švenčių ir tam reikės prašyti valdžios leidimų? Ar galėjome pagalvoti, kad iš šalies pabėgs milijonas mūsų piliečių? Ar būtume patikėję, kad visuomenė vėl bus suskaldyta ir iškils reali grėsmė tautos ir valstybės ateičiai?“, – teigiama LŠS tarybos pirmininko R. Grinevičiaus pranešime.
Taip pat nurodoma, jog „net visiems brangios valstybinės šventės minimos atsitvėrus nuo žmonių tvoromis, neleidžiant dalyvauti ir pasisakyti visoms visuomenės grupėms. Švenčių rengimo scenarijai privatizuoti valdančiųjų partijų ir paversti jų viešųjų ryšių akcijomis ir valdžios bei atskirų asmenybių garbinimo spektakliais, kas kelia dar didesnį piliečių pasipiktinimą ir įtampą visuomenėje“.
„Lietuvos šeimų sąjūdžiui, remiantis išgalvotais pretekstais, neleista surengti Vasario 16-osios visuomeninio minėjimo net trijose Vilniaus vietose. Todėl kviečiame visus dalyvauti valstybinių institucijų renginiuose. Renginių Vilniuje metu raginame būti budriais, atsakingais ir nepasiduoti provokacijoms, kurios gali būti rengiamos siekiant diskredituoti kylantį visuomenės atsinaujinimo judėjimą“, – rašoma oficialiame LŠS pranešime.
LŠS atstovas: nepatenkintų žmonių bus, V. Landsbergis turėtų atsiprašyti
Pranešimą išplatinęs LŠS tarybos narys, šios organizacijos atstovas spaudai Algimantas Rusteika neslėpė, kad minint valstybės šventę Vilniuje incidentų gali kilti.
„Nenustebkite, Lietuva yra Lietuva, nepatenkintų žmonių taip pat atvažiuos ir jie taip pat turi teisę reikšti savo nuomonę, savo valią, kam nors tai patinka, ar nepatinka. Jeigu žmonės pradės reikšti nepasitenkinimą – nenustebkite, mes jo neužgesinsime“, – portalui „Delfi“ kalbėjo LŠS tarybos narys A. Rusteika.
Jo vertinimu, dalis žmonių jaučiasi atstumtais, nėra patenkinti, kad su jais niekas nesikalba.
„O daugybė žmonių pritaria šiam nepasitenkinimui, galbūt nepritardami jo formai“, – sakė A. Rusteika bei akcentavo, kad ne vienerius metus valdžia vengia dialogo su jos veikla nepatenkintais žmonėmis.
Jo manymu, racionali išeitis iš dabartinės situacijos – lygiavertis valdžios dialogas su jai oponuojančiais žmonėmis bei V. Landsbergio atsiprašymas. Nes etikečių klijavimas, vienai žmonių grupę vadinant „landsbergininkais“, o kitai savo oponentus – „baubiančia minia“.
„Jeigu norite, kad Lietuvoje neliktų 90 procentų šio pykčio – Vytautas Didysis turėtų išeiti į balkonėlį ir atsiprašyti. Pripažinti, kad yra padaręs daug blogų dalykų. Pasakytų: „aš gailiuosi, atleiskite žmonės, nebesakysiu jums kalbų, su Vasario 16-ąją aš iš viso niekaip nesusijęs“.
1918 metais jis buvo dar tik projektas, kuris „realizavosi“ tik 1932 metais. Kodėl jis tik vienas čia kalba, kur čia logika?“, – sakė LŠS atstovas A. Rusteika bei minėjo, kad V. Landsbergio vaidmenį „balkonėlyje“ turėtų užimti kas nors iš Vasario 16-osios akto signatarų palikuonių arba koks nors visuotinai pripažįstamas visuomenės lyderis.
Kauniečiai žada vykti „be akmenų ir pagalių"
Kauniečių kelionę į Vilniuje vykstančias Vasario 16-osios iškilmes organizuojanti Albina išvakarėse minėjo nežinanti, kiek žmonių ketina vykti. Pasak kaunietės, kiek jų susirinks, tiek ir vyks. Autobuso šįkart nežadama nuomotis, bus vykstama nuosavais automobiliais.
Išvykos organizatorė sakė nesuvokianti, kodėl kalbama apie sostinėje stiprinamas policijos pajėgas, planus riboti žmonių srautus.
„Visos mūsų konstitucinės teisės yra tebegaliojančios ir nėra jokio reglamento valstybiniams renginiams, kad reikėtų kažką nuo kažko riboti. Apie ką mes kalbame?“, – sakė į 2021 metų rugsėjo 10 prie Seimo vykusį mitingą bei Sausio 13-osios minėjimą sostinėje vykusi kaunietė.
Save aktyvia piliete, negalinčia ramiai žiūrėti kas vyks su Lietuva vadinanti moteris minėjo, kad į Vilnių vykstama išskirtinai šventiškai ir pakiliai nusiteikus, su dainomis, be jokių blogų intencijų ar ketinimų.
„Mes važiuojame ne su akmenimis ar lazdomis, o su vėliavomis ir dainomis. Mes turime teisę švęsti. Ar Panevėžyje, ar Kaune, ar Vilniuje, dar šito mums negali uždrausti.
Mūsų Nepriklausomybė – nėra tik vieno asmens šventė, kur galėtų tik palaikantys jo poziciją skanduoti: „Jėėėė, kaip gerai!”. Kaip čia reikėjo gyventi, kaip reikėjo valdyti, kad šie žmonės būtų policijos va taip. Man, atvirai pasakius, tai labai juokinga“, – portalui „Delfi“ sakė išvykos į Vilnių organizatorė.
Paklausus, kaip bus reaguojama į žmones, kurie galbūt pradės švilpti iškilmingų kalbų metu, kaunietė sakė, kad kiekvienas laisvas elgtis pagal savo išsivystymo lygį.
„Kiekvienas žmogus supranta savaip ir niekas negali jam pasakyti. Jeigu jis protesto formą supranta švilpimu – jis tikriausiai iš švilps. Kitas galbūt supranta, kad į Landsbergį reikėtų akmenimis mėtyti, tai jo asmeninė atsakomybė, ką jis ten ir kaip darys. Pas mane tokių tikrai nėra, tokių radikalių nuotaikų mes tikrai neturime. Nesu tikra, kad provokatorių nebus, juos mačiau visuose renginiuose“, – sakė kauniečių išvyką į Vilnių organizuojanti Albina.
