Tiek A. Januška, tiek kiti Delfi TV laidoje „Iš esmės“ pirmadienio vakarą dalyvavę pašnekovai akcentavo, jog toks Nausėdos sprendimas net yra apgailėtinas, nes Ukraina tam tikra prasme kaunasi ir už Lietuvą, mat jei ji būtų okupuota Rusijos, tai kitu šios šalies prezidento Vladimiro Putino taikiniu taptų Baltijos šalys.
50 proc. tikimybė – jau faktas
A. Januška jau savaitgali socialiniuose tinkluose dėstė savo poziciją, jog kuo daugiau Lietuvos politikų privalo vykti dirbti į Ukrainą. Tačiau antradienį vakare į ją išvyko tik keturi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, kurie trečiadienį iš Kijevo surengs nuotolinį posėdį.
„Vasario 16-oji yra paskelbta kaip tikėtina data, kada gali prasidėti Rusijos ataka prieš Ukrainą. Tai natūralu būtų, kad Lietuva dar gali kai ką padaryti. Pirmiausia – valstybės vadovas galbūt su Baltijos šalių prezidentais turėtų nuvykti Vasario 16 dieną švęsti Ukrainoje. Tai būtų gražus dalykas ir simbolinė parama. Ir tam tikra prasme gal mažas atgrasymas Rusijai. Deja, taip nėra. Tie keturi politikai iš Seimo, kurie važiuoja, pagarba jiems. Bet negerai atrodo, kad tai, ką Lietuva galėjo padaryti, nepadarė“, – Delfi TV laidoje „Iš esmės“ pirmadienio vakarą kalbėjo A. Januška.
Visą antradienį iš Prezidentūros nepasirodė jokia žinia, kad G. Nausėda būtų nusprendęs vykti į Ukrainą.
„Lietuva šiandien gali tai padaryti, gali organizuoti, kad valstybių vadovai, politikai, europarlamentarai sėdėtų Ukrainoje tiek, kiek reikės. Charkove, Odesoje, Kijeve. Taip būti kartu su Ukraina ir kažkuria prasme bandyti parodyti, kad ataka yra ir prieš mus, prieš Europą. Toks dabar turėtų būti diplomatinės valdžios darbas, o ne spėlionės, kaip elgsis V. Putinas. Jei yra 30, 40, 50 proc. tikimybė, kad gali būti raketinė ataka, tai politinei valdžiai reikia priimti kaip faktą ir stengtis padaryti viską, ką galima, kad to nebūtų. Trečiadienis yra paskutinė diena, kai Vokietijos kancleris susitars arba ne, o tada liekame atviri V. Putino sprendimams. Tad būtų gerai, kad tuo metu Europos politikai būtų Kijeve. Tai vienintelis dalykas, ką šiandien reikėtų padaryti. Šiandien [pirmadienį] tikėjausi, kad Lietuvos prezidentas imsis tos iniciatyvos. Bet, matyt, yra kitų svarbesnių dalykų. Gaila ir net gėda“, – dėl G. Nausėdos pozicijos apgailestavo A. Januška.
Jam antrino ir buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pabrėžęs, kad gerai bent tiek, jog Lietuva yra iš tų valstybių, „kuri kažką dar ką nors daro“. „Tikrai pritariu, kad reikia daryti viską, kas įmanoma. Tas vadinamasis gyvas skydas, tas solidarumas, pamename, kaip tai buvo Tbilisyje, kai visai Sakartvelo teritorijai buvo kilusi buvo okupacijos grėsmė. Mūsų politikai tai darė. Neabejoju, kad tai ir dabar vyks. Ir daugiau visko vyksta aplink, turime atidžiai stebėti situaciją. Jau radėjo eiti kažkokie signalai, lyg ir panašūs į susikalbėjimą, tai labai sunku spėti, į ką ta situacija išsivystys“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Sakartvelo pavyzdį priminė ir A. Januška. „Tokia solidarumo akcija, manyčiau, pirmiausia yra prezidento atsakomybė. Gruzijos situacija, kai prezidentai ėmėsi iniciatyvos ir važiavo. Šiandien Ukrainai šito reikia. Dar tikrai yra laiko, kad Lietuvos prezidentas galėtų pakviesti Baltijos šalių, Lenkijos vadovą Vasario 16-ąją švęsti Kijeve, Charkove ar Odesoje. Jei Rusija tą dieną neužpuls, tai gerai, nieko neatsitiks. Prezidentai tiesiog pabus Ukrainoje, parodys solidarumą. Kur čia problema, aš nesuprantu? Negi mes nesuprantame, kokia reikšmė yra tos vasario 16-os ir tų dienų, kurios yra po to? Lietuva gali pasauliui parodyti pavyzdį, gal europarlamentarai po to atvažiuos į Kijevą, gal dar kas nors. Yra šansas Lietuvai būti su Ukrainos tauta, tai ir būkime“, – ragino A. Januška.
Rusija tyčiojosi iš ES lyderių
Politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris, paklaustas, ar yra tikimybė, kad prezidentas persigalvos ir Vasario 16-ąją minės Ukrainoje, teigė, kad G. Nausėda tiesiog negalėtų nepriimti tokios dovanos.
„A. Januška taip puikiai pateikė idėją, jis tarsi įpakuota dovana ant lėkštutės. Ir būtų keista, jei Prezidentūra tuo nepasinaudotų. Tai puiki idėja, graži idėja. Tikiuosi, kad tai įvyktų, nes tai tikrai geras ir visais kampais teisingas. Ir iš tiesų nežinau, ar tai labai maža, bet ir atgrasymo priemonė, kaip visa tai, ką iki šiol JAV, kitų šalių tarnybos, žvalgybos kalbėjo apie puolimą. Tai irgi akivaizdi atgrasymo priemonė. Kai sakoma, kad čia ne Krymo situacija, kad mes jus stebime, matome. Tai visas tas kalbas papildžius aukščiausių pareigūnų fiziniu buvimu Ukrainoje, tai išeitų tik į naudą. Situacija bet kuriuo atveju yra rimta“, – konstatavo V. Bruveris.
Gal aukščiausi valstybių pareigūnai, tarp jų – ir G. Nausėda, nevyksta į Ukrainą, nes nesaugu? „Nebuvo saugu ir 2008 metais, kai Lietuvos ir kitų šalių prezidentai vyko į Tbilisį. A. Januška yra teisus: darykime, ką galime. Lietuva dažnai parodo tokį pavyzdį. Ir tie „stingeriai“, kurie nugabenti į Kijevą, tai solidarumo gestas, nes juk visos kariuomenės neapginkluosime. Ir kartu pavyzdys, ką galime padaryti. Mes vieni pirmųjų siuntėme amuniciją, sakydami, kad Ukraina turi teisę ir pareigą ginti savo valstybę Tai solidarumas su šalimi, kuri patiria agresiją. Tai dabar irgi turėtume daryti“, – pabrėžė L. Linkevičius.
A. Januška pasigedo ir didesnės Europos Sąjungos iniciatyvos. „Pirmiausia, kas kažką daro, tai JAV. Mes visko nežinome, bet buvo abejonių iš pat pradžių, kai buvo kalbama, kaip buvo suformuotas sankcijų paketas, kurios vadinamos labai grėsmingomis, bet aš šiandien abejočiau tuo grėsmingumu. Amerikos pareigūnai kalbėjo, kad sąmoningai pasirenkame, kad jei puls, tai bus sankcijos. Manau, kad dėl to priėjome prie tokios situacijos, kad reali grėsmė yra jau trečiadienį. Buvo ir kitas pasiūlymas. Amerikos kongresmenai, respublikonai, demokratai siūlė, kad priklausomai nuo grasinimų būtų sankcijos. Pavyzdžiui, jei yra 100 tūkst. karių, tada uždaromas „Nors Stream 2“, jei 150 tūkst. karių – tada Rusija atjungiama nuo „swifto“. Tada būtų, manau, veiksmingos priemonės ir dar būtų jų likę, jei būtų agresija. Ir tada Rusijai būtų reikėję galvoti, ar reikėtų traukti tokias kariuomenes. Nežinome, kokia šiandien taktika. Gal Amerikos taktika suveiks, jei matysime, kad bus pasiekta laikina taika. O ES yra susiskaldžiusi, ką gali, tą daro. Manau, kad ES nepadarė visko, ES valstybių prezidentai, premjerai, užsienio reikalų ministrai važinėjo į Maskvą ir atrodė labai nesolidžiai šalia Sergejaus Lavrovo, kuris leidžia tyčiotis iš jų. Atrodo, kad Europos buvimas toks ne visai solidus, ne toks, kuris gali atgrasinti, todėl V. Putinas tai ir daro“, –aiškino A. Januška.
Lietuva – fronto linijoje
Visi pašnekovai sutarė, kad jei Rusija neįsiverš į Ukrainą vasario 16-ąją, tai tikrai padarys vėliau, o po to taikiniu taps ir Baltijos šalys.
„Mano įsitikinimu, platesnio masto atvira Rusijos karinė invazija į Ukrainą yra tik laiko klausimas - jei ne dabar, tai anksčiau ar vėliau ji įvyks. Nes tokia yra Rusijos diktatūros logika ir ji neturi kitos išeities tik bandyti užvaldyti Ukrainą. Panašu, kad šantažo įrankiais to padaryti neišeis. Dabar Rusijos tikslas yra pasiekti, kad Vakarai prispaustų Kijevo valdžią nusileisti Rusijai ir pagal Minsko susitarimus, kai Rusija juos traktuoja, besąlygiškai pripažinti okupuotas Ukrainos dalis Rusijos teritorija. Jei Rusijai tai nepavyksta, tai manau, kad tam tikra prasme ji bus priversta ir ta karinė agresija anksčiau ar vėliau bus. Tai kuo daugiau mūsų dėmesio, tuo Ukrainai geriau“, – tvirtino V. Bruveris.
L. Linkevičius antrino, kad jei dabar konfliktas ir nuslops, jis vis tiek vėl įsiplieks. „Strateginis Rusijos tikslas yra pasiekti pripažinimą, kad Ukraina yra nepasisekusi valstybė, kad ji apskritai ne valstybė, kad jos ateitis galima tik partnerystėje su Rusija. Tai niekur neprapuls ir tai bus nuosekliai įgyvendinama, kas jau seniai daroma. 2008 metais V. Putinas Bukarešte per NATO viršūnių susitikimą valstybių lyderiams aiškino, kad su kuo jūs bendradarbiaujate, su šalimi, kuri dirbtinė, kurios nėra. Tada daug kas nesuprato, apie ką jis kalba. Mes vieni iš nedaugelio sakėme, kad jis kalba tai, ką galvoja. Ir štai – praėjo tiek metų, kol visi pamatė, kad tai yra realybė. Taip kad mes dažnai vėluojame su savo išvadomis, reakcijomis, darome per lėtai, per vėlai ir tai jau tampa yda. To dialogo, kuris niekur neveda, taktika parodė – rezultatus mes matome ir Sakartvele, ir Kryme, ir kituose užšaldytuose konfliktuose. Turime kalbėti, kuo šiandien galime padėti, bet kartu labai rimtai susimąstykime, ką apskritai turime padaryti, kad geopolitinė situacija ir jėgų balansas iš esmės pasikeistų į tą pusę, kad racionalus mąstymas laimėtų, o ne teroristiniai metodai, nes tai yra nenormalu“, – kalbėjo L. Linkevičius.
„Šiandien Ukraina gina Lietuvą, gina Europą. Įsivaizduokime situacija, jei V. Putinas užima Ukrainą, tai nebelieka ir Baltarusijos, tai koks tolesnis mąstymas – tada Lietuva, Baltijos šalys yra pirmoji fronto linija. Šiandien Ukraina stovėdama, nepanikuodama, pasiruošusi gintis kovoja ir už mus, tai to nepamirškime ir būkime su ja“, – pabrėžė A. Januška.
