Lietuvoje gyvenantis ukrainietis Petro į mūsų šalį atvyko po karo Donbase.
„Aš esu skulptorius pagal specialybę, laimėjau konkursą ir gavau garantą iš šios valstybės, studijavau nemokamai, buvo stipendija, vieta, kur buvo galima gyventi, dirbti“, – LNK pasakojo Lietuvoje gyvenantis ukrainietis Petro Pyrohov.
Pasibaigus vizai ukrainietis Lietuvos nepaliko, nes čia jį tenkino geras atlyginimas ir baugino Ukrainoje vykstantys neramumai.
„Lietuviai labai draugiški žmonės, buvo labai paprasta integruotis“, – sakė P. Pyrohov.
Neslūgstant įtampai Ukrainoje, jų piliečiai mokosi ne tik kaip gintis, bet ir, prireikus, evakuotis iš šalies. Dėl to ES valstybes gali užplūsti nemenkas skaičius ukrainiečių.
Priimti karo pabėgėlius ėmė ruoštis kaimyninė Lenkija – ji planuoja priimti per milijoną ukrainiečių, tačiau neilgai trukus pastebėjo, kad jai tai per didelė našta, o ir Lenkijos dešiniųjų vyriausybė lyg tyčia nuosekliai jau daug metų atmeta idėją, kad ES šalys turėtų dalintis prieglobsčio prašytojais.
Visgi, neturėdama išeities, derasi su Lietuva – kiek ji galėtų apgyvendinti užsieniečių.
„Yra sudėlioti algoritmai, dabar jie šlifuojami ir tobulinami tam, kad, esant reikalui, mes galėtume suteikti tiems žmonėms reikalingą pagalbą“, – komentavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministrė aiškina, kad derina veiksmus su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei ieško sprendimų, kur šiuos asmenis būtų galima apgyvendinti. Jos skaičiavimais, tai galėtų būti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių ukrainiečių, tačiau merai pasipiktinę – esą pabėgėliai jiems taptų didžiule našta.
„Pati Ukraina irgi galėtų pasirūpinti savo pabėgėliais. Turimas miestelis, mačiau didžiulius poilsio namus, kompleksus ir man kai kur viduje netgi prasideda toks iš dalies pyktis, kodėl mes čia turime atitverti, daryti, rūpintis“, – LNK sakė Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Akmenėje dirba keli šimtai ukrainiečių. Čia bei kituose Lietuvos regionuose mokosi ir jų vaikai, tačiau, anot mero, tai – gerieji pavyzdžiai, kadangi užsieniečiai nėra išlaikytiniai, sparčiai integravosi į Lietuvos rinką ir prisideda prie Lietuvos ekonomikos. Tad to tikimasi ir iš karo pabėgėlių.
„Šiai dienai ypatingos finansinės naštos mes nepajautėme. Kitas dalykas, žiūrint į tai, kad, ko gero, ateityje ateina didžiulės investicijos ir bus didžiulis darbo jėgos poreikis, tai gali būti, kad tai išspręstų daugelį ir pabėgėlių integravimo klausimų – jie turėtų galimybę patys kažkur dirbti ir užsidirbti“, – sakė V. Mitrofanovas.
Lietuvos savivaldybėse situacija skirtinga. Vienos jų pasiruošusios priimti ir po kelis šimtus migrantų, kitos nenori jų išvis. Kai kurios prisidėtų ne apgyvendinimu, bet maitinimu, o pagalbą teikiančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas nustebęs – esą ruoštis ir savivaldai, ir centrinei valdžiai jau per vėlu.
„Dabar apklausinėja savivaldybes, ar gali priimti pabėgėlius – labas rytas, kur jūs gyvenat? Kaip jūs mąstot? Jūs pinigus gaunat už savo darbą“, – LNK komentavo paramos Ukrainai grupės „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.
Vis dėlto Migracijos departamentas tikina, kad krizė Ukrainoje ir migrantų priėmimas visai kitoks.
„Ukrainiečiai visų pirma turi teisę atvykti į Šengeną be vizų. Tai reiškia, jie visi, atvykę į Lietuvą, būtų atvykę teisėtai, su pasais, nes nėra poreikio slėpti savo tapatybę ir naikinti pasus, tai jie būtų teisėti migrantai“, – LNK sakė departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Į Lietuvą ukrainiečiai legaliai, be vizos galėtų atvykti trims mėnesiams. Jei norėtų prieglobsčio, tuomet jų apgyvendinimu ir aprūpinimu reikėtų pasirūpinti. Šiuo metu Lietuvoje ukrainiečių bendruomenė gausi – Migracijos departamento duomenimis, jų šalyje yra per 30 tūkstančių.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
