Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas paragino Ukrainoje esančius amerikiečius nedelsiant išvykti iš šalies.
„Tai neturėtų patikti nei prezidentui Zelenskiui, nei Ukrainos žmonėms, nes ta įtampa iš tikrųjų jaučiasi. Čia yra labai daug žurnalistų iš įvairių šalių, kurie domisi, klausia, kaip žmonės reaguoja. Bet žmonės, aišku, daugiau kalba neformaliuose pokalbiuose“, – pasakojo A. Medalinskas.
Mariupolyje esantis politologas sakė, kad viešose vietose – kavinėse, gatvėje dažnai girdisi žmones kalbant apie karą arba Putiną. Tuo metu institucijos veikia kaip įprasta.
„Žmonių gatvėse arba automobilių galbūt yra mažiau negu esu įpratęs matyti. Vieną kitą sutinki, tai sako, kad „aš čia šeimą evakavau į Kijevą“, dabar dažniau apie Vakarų Ukrainą kalba“, – sakė A. Medalinskas.
Pasak laidos pašnekovo, apie pasitraukimo planus yra pagalvoję ne tik žmonės, bet ir įvairių institucijų atstovais.
„Evakuacijos planai yra. Vietinės valdžios įstaigos dirbs. Čia eina kalba apie teritorinę gynybą, ir jos organizavimą. Bet mums tenka net su teisėsaugos institucijomis dirbti, tai net tų institucijų kalba apie tai, kad yra tam tikri evakuacijos planai.
Be jokios abejonės visi laukia, kad nebus karo, bet nežinia. Pavyzdžiui, buvo suplanuoti susitikimai su uosto vadovybe, bet jie išvyko. Dabar suprantu kodėl, Rusija užblokavo visus Juodosios ir Azovo jūros uostus, tame tarpe ir Mariupolyje“, – pasakojo A. Medalinskas.
JAV raginimo priežastys
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius mato dvi JAV prezidento raginimo amerikiečiams palikti Ukrainą priežastis.
„Viena priežastis, kad galbūt mano, kad tas užpuolimas gali greitai įvykti. JAV valstybės sektorius Antony Blinkenas pasakė, kad gali tai vykti net olimpinių žaidynių metu“, – aiškino K. Girnius.
Tačiau, jo nuomone, yra net svarbesnis momentas.
„Kai Amerika traukėsi iš Afganistano, J. Bidenas buvo pažadėjęs, kad kiekvienas amerikietis, kiekvienas amerikiečių sąjungininkas, karys arba vertėjas, „mes užtikrinsime, kad jie bus sugrąžinti į Ameriką“. Viskas taip greitai sukrito, kad tik maža dalis sugebėjo pasitraukti (…). Ir tada kovingieji respublikonų partijos nariai daugiau negu du mėnesius kartojo, kad J. Bidenas pažadėjo išgelbėti amerikiečius, ir jis juos paliko likimo valiai (…). Manau tas įspėjimas iš dalies yra, kad amerikiečiai pradėtų trauktis, ir, kad jis galėtų pasakyti, kad jis iš anksto įspėjo, kad „jūs turite tą daryti“, – komentavo K. Girnius.
Tačiau jis neatmetė, kad Rusija gali pulti Ukrainą.
„Rusijos padėtis yra pablogėjus per pastaruosius du mėnesius. Manau, kad yra galimybė, kad Rusija jausis, kad ji turi ką nors daryti. Nes per pastaruosius du mėnesius labai daug ginklų yra pateikta Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Rusijos Užsienio reikalų ministerija kelia reikalavimus, ką reikia daryti, tai vėl, kad reikia nutraukti ginkluotės tiekimą Ukrainai, ir reikia visą šitą ginkluotę išvežti.
Ta prasme V. Putinas pablogino savo padėtį, ir tada gali jausti netiesioginį spaudimą, ką nors daryti. Ir tada, ką darys? Puls. Tai būtų kvaila, bet ta galimybė egzistuoja“, – sakė K. Girnius.
Amerikiečiai karinių dalinių į Ukrainą nesiųs
Politologo nuomone, labai svarbi yra ir dar viena pastaruoju metu iš JAV nuskambėjusi žinia.
„Bidenas dar kartą pranešė Ukrainai, kad, kas bebūtų, jeigu įvyktų karas, Amerikos kariniai daliniai nebus Ukrainos teritorijoje. Jie ten nebus net, jei reikėtų išgelbėti amerikiečių gyvybes“, – sakė K. Girnius.
Politologas nemano, kad tą reikėtų vertinti kaip amerikiečių silpnumo požymį.
„Pas lietuvius yra kažkokia obsesija, kad, jei ne tik pasiryžęs stoti visa jėga, ne tik pasiryžęs rizikuoti karu, net ir branduoliniu, tai yra silpnybės požymis. Aš to nesuprantu, kažkoks pablūdimas, kuris apima daug Lietuvos politinių apžvalgininkų“, – teigė K. Girnius.
Putinui pulti būtų klaida
Politologo nuomone, V. Putinui pulti būtų klaida.
„Net, jei sumuštų Ukrainos kariuomenę, vis tiek naujos teritorijos negalėtų užimti. Manau, kad tikrai dingtų „Nord Stream2“, gal išmestų iš SWIFT sistemos, ūkiškai labai smarkiai nukentėtų, ir laimėjimai būtų labai kuklūs“, – komentavo K. Girnius.
Tačiau, pasak jo, galimybė, kad jis imsis agresijos, yra.
„Nes dabar jam darosi vis sunkiau atsitraukti. Jis sako, kad „aš to ir to reikalauju“, o Vakarai daro atvirkščiai. Argumentuoja, kad neturėtų būti Vakarų ginkluotės Ukrainoje, o dauguma Vakarų šalių siunčia ginklus, ir per tuos du-tris mėnesius Ukraina gavo ginkluotės turbūt už pusę milijardo dolerių. Jis turi dėl ko jaustis, kad turi ką nors daryti. Bet aš viliuosi, kad turės pakankamai proto“, – kalbėjo K. Girnius.
Tačiau šioje situacijoje jis sukritikavo ir Lietuvos bei šio regiono apskritai poziciją.
„Manau, kad Lietuva ir Baltijos valstybės, ir truputį Vidurio Europa, kažkaip labai aklai mano, kad reikia daryti tai, ką Amerika daro. Pastaruoju metu Amerikoje yra labai karingos nuotaikos, kad Rusija yra blogio įsikūnijimas, yra yra toks priešiškumas Rusijai, kokio nebuvo Tarybų Sąjungoje septintame, aštuntame, devintame dešimtmetyje“, – sakė K. Girnius.
Apie Europos stuburą
Politologas paaiškino, kad yra blogai apie tai.
„Kai ateina toks žmogus kaip Macronas, o jis, aš manau, jaučia, kad turi Europa turėti šiokią tokią savo poziciją. Nėra jokio pavojaus, kad Macronas kaip nors išduos Europą ar Rytų Europą. Nėra, kad jis kaip nors ypatingai pataikaus ar nusileis Putinui. Bet vos jis ką nors pasako, tuč tuojau prabyla visi, tarp kita ko ir Lietuvos politikai, kad reikia vienybės.
Čia nenori vienybės, čia nori, kad visi paklustų Amerikai, ir tai yra klaida. Nes, jei Amerika pajustų, kad Europa neturi stuburo, neturi savo minčių, tai ji į Europą dėmesio nekreips“, – teigė K. Girnius.
Jis pabrėžė, kad NATO turi būti demokratija.
„Demokratija nėra vienvaldė valstybė. Manau, kad tokio Macrono pasiūlymai yra geri. Aišku, yra tokių tragiškų momentų, kai vakar keliavo britų užsienio reikalų ministrė į Rusiją, ji kalbėjo su Lavrovu. Lavrovas paklausė: „ar tu pripažįsti Rusijos suverenitetą Voroneže ir Rostove?“. Ji atsakė, kad „ne, to niekada nepripažinsiu“, nes ji manė, kad šitie du miestai yra Ukrainoje. Ir prisipažino, kad nesuprato. Tai, kokį įspūdį tokia užsienio reikalų ministrė, kuri nežino jokių minimalių duomenų apie Rusiją?“, – kalbėjo K. Girnius.
Jis nebūtų linkęs keikti Vokietijos dėl šios pozicijos Ukrainos atžvilgiu.
„Nuo Ukrainos tapimo valstybe 1991 metais Vokietija, kiek suprantu, yra daug daugiau pinigų davusi negu bet kokia kita šalis, ir nuosekliai remia, bet tik ne ginklais“, – sakė K. Girnius.
Bidenas paragino amerikiečius išvykti.
JAV prezidentas J. Bidenas ketvirtadienį paragino Ukrainoje esančius amerikiečius nedelsiant išvykti iš tos šalies, rašė BNS.
Jis taip pat perspėjo, kad gali kilti didelis konfliktas su Maskva, jeigu Rusija pasiųstų savo pajėgas į provakarietišką kaimynę ir įvyktų susirėmimų su Ukrainoje esančiais amerikiečiai kariais.
„Amerikos piliečiai turėtų išvykti – turėtų išvykti dabar“, – interviu televizijai „NBC News“ sakė J. Bidenas.
„Kalbame apie vieną didžiausių kariuomenių pasaulyje. Ši padėtis – visiškai kitokia, ir padėtis greitai gali tapti beprotiška“, – teigė prezidentas.
J. Bidenas pakartojo jokiomis aplinkybėmis nesiųsiantis pajėgų į Ukrainą, net jeigu iškiltų būtinybė gelbėti ten esančius amerikiečius Rusijos įsiveržimo atveju.
„Tai [reikštų] pasaulinį karą. Kai amerikiečiai ir rusai pradėtų šaudyti vieni į kitus, atsidurtume visiškai kitokiame pasaulyje“, – perspėjo jis.
Pastaruoju metu įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos yra padidėjusi labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos. JAV sako, kad Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi apie 130 tūkst. karių, sugrupuotų į dešimtis kovinių brigadų.
Vakarų lyderiai intensyvina diplomatines pastangas padėčiai deeskaluoti. Visgi J. Bideno pasisakymas ir ketvirtadienį paskelbtas Valstybės departamento raginimas JAV piliečiams išvykti iš Ukrainos neabejotinai įtampą dar labiau padidins.
Tačiau J. Bidenas atmetė galimybę surengti operaciją Ukrainoje esantiems amerikiečiams gelbėti.
„Beje, kaip juos būtų galima rasti?“ – pažymėjo jis.
„Tikiuosi, jog jeigu [Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas] bus pakankamai kvailas įsiveržti, jis yra pakankamai protingas, kad iš tikrųjų nesiimtų jokių veiksmų, kurie neigiamai paveiktų Amerikos piliečius“, – perspėjo JAV lyderis.
J. Bidenas pareiškė, kad, kad jam nebūtina šito sakyti V. Putinui.
„Jis tai žino“, – pabrėžė prezidentas.
