Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Įsitvirtinta Skvernelio politinė jėga
Valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) savo paramą augino paklaidos ribose. Gruodžio mėnesį už šią partiją balsavę būtų 10,8 procento apklaustųjų, sausį šis skaičius siekia 11,6 procento.
Antroje lentelės vietoje – opozicijoje dirbanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jos rezultatas sumenko paklaidos ribose. Gruodį už šią partiją balsą atidavę būtų 10,9 procento apklaustųjų, sausį – 10,2 procento.
Trečioje lentelės vietoje – naujai įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Gruodį, kai ši partija pirmą kartą atsidūrė reitingų lentelėje, už ją balsavę būtų 7,2 procento apklaustųjų, sausio mėnesį tokių buvo 8,2 procento.
Iš karto po to rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Gruodžio mėnesį už šią partiją būtų balsavę 6,7 procento apklaustųjų, sausį – 7,7 procento.
Toliau – valdančiosios koalicijos atstovai – Liberalų sąjūdis. Už šią partiją gruodį būtų balsavę 7,2 procento apklaustųjų, sausį – 6,6 procento.
Už opozicijoje Seime dirbančią Darbo partiją gruodį būtų balsavę 4,2 procento respondentų, sausį šis skaičius paklaidos ribose augo iki 6 procentų.
Kita valdančiosios koalicijos narė – Laisvės partija paramą sau nuo praėjusios apklausos augino paklaidos ribose. Štai gruodžio mėnesį už ją balsavę būtų 4,7 procento apklaustųjų, sausį tokių buvo jau 5,3 procento.
Partijų reitingų lentelę užbaigia partija „Laisvė ir teisingumas“. Už ją gruodį balsavę būtų 3,6 procento apklaustųjų, sausį – 4 procentai.
Už kitą partiją balsavę būtų 9,1 procento apklaustųjų, 12,1 procento nebalsuotų, o 19,2 procento nežinojo, arba į klausimą neatsakė.
Sutvirtėjo Šimonytės pozicija
Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje taip pat tradiciškai buvo klausiama apie politiką ar visuomenės veikėją, kuris geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.
Pirmoje lentelės pozicijoje ir toliau laikosi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ją premjerės kėdėje gruodį matyti norėjo 16,7 procento apklaustųjų, sausį – 18,7 procento.
Antroje pozicijoje – buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Šiame poste jį gruodį matyti norėjo 11,7 procento apklaustųjų, sausio apklausos duomenimis, jų kiek sumažėjo paklaidos ribose – 11,2 procento.
Trečioje pozicijoje stabilų rezultatą išlaikanti LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Tiek gruodį, tiek ir sausį ją ministrės pirmininkės kėdėje matyti norėjo 6,2 procento apklaustųjų.
Toliau rikiuojasi eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Jį premjero kėdėje gruodį matyti norėjo 4,2 procento apklaustųjų, sausio mėnesį – 3,9 procento.
Penktoje lentelės pozicijoje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Ją ministrės pirmininkės kėdėje gruodį matyti norėjo 4,1 procentas apklaustųjų, sausį – 3,5 procento.
Toliau – LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Gruodį jį Vyriausybės vadovo kėdėje matyti norėjo 2,4 procento apklaustųjų, sausį – 3,3 procento.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis užima 7 šios lentelės poziciją. Gruodį jį premjero kėdėje matyti norėjo 2,4 procento apklaustųjų, sausį šis skaičius siekia 2,8 procento.
Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą premjero kėdėje gruodį ir sausį matyti norėjo toks pats skaičius apklaustųjų – 2,7 procento.
Devintoje lentelės vietoje – buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Gruodį jį Vyriausybės vadovo kėdėje matyti norėjo 2,8 procento apklaustųjų, sausį – 2,3 procento.
Lentelę užbaigia LSDP atstovas Vytenis Povilas Andriukaitis. Gruodį jį Vyriausybės vadovo kėdėje matyti norėjo 1,6 procento apklaustųjų, sausį – 1,9 procento.
Vyriausybės vertinimas nepasikeitė
Apklausoje buvo teiraujamasi ir apie Vyriausybės veiklos vertinimą. Nuo praėjusį mėnesį vykdytos apklausos rezultatai mažai keitėsi.
Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių gruodį buvo 26,7 procento apklaustųjų, sausį – 26,9 procento.
Greičiau neigiamai ir neigiamai ministrų kabineto veiklą gruodį vertino 65,4 procento apklaustųjų, sausį tokių buvo 64,1 procento.
Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės veiklą gruodį buvo 7,9 procento, sausį – 9 procentai.
Skvernelio partija nėra „nuoširdžiai nauja“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis teigė, jog S. Skvernelio vadovaujama naujoji politinė jėga įtvirtina savo pozicijas.
„Tarp kitų partijų pokyčių labai nėra, bet matome, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ jau tikrai yra įsikūrusi, įsitvirtino. Nenoriu pasakyti tarp lyderių, nes skirtumai šioje apklausoje nedideli. Faktas yra tas, kad ta jėga tampa konkurencinga. Ir tas papildomas įdomus klausimas atsiveria – iš kur tie rinkėjai atėjo, kaip atėjo ir ką tai rodo“, – kalbėjo politologas M. Jastramskis.
VU TSPMI docentas M. Jastramskis Delfi pasakojo, jog ne tik Lietuvoje, bet ir kitose vidurio rytų Europos valstybėse partijos naujumas rinkėjų akimis yra teigiamas aspektas.
„Pavyzdžiui, jeigu paimsime kokią Slovėniją, tai ten irgi naujos partijos paskutinį dešimtmetį tikrai dažnai didelės sėkmės rinkimuose sulaukia. Paimkime du visiškai vienodus politikus pagal asmenines savybes, kompetenciją, tai rinkėjai galvoja, kad jeigu vienas naujas – jau bus geriau. Nes suprask, nesusitepęs. Bet dalykas yra tas, kad S. Skvernelio partijai tai netinka“, – pabrėžė jis.
Politologas kalbėjo, jog akivaizdu, kad S. Skvernelis ir pats politikoje jau ne naujokas, taip pat ir į naują partiją susirinkę nariai jau anksčiau dalyvaudavo partijų veikloje.
„Estų politologas Allanas Sikkas sakydavo, kad yra naujos partijos ir nuoširdžiai naujos partijos. Ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nėra nuoširdžiai nauja partija. Dėl to ir sakau, kad tas potencialas jos man dar yra klaustukas. Ar jie gali dar į viršų eiti? Pagrindinis klausimas, kaip jie sukonkuruos su LSDP. Nes nuo 2016 metų Seimo rinkimų matėsi, kad dalis žmonių, kurie anksčiau gana gausiai balsavo už socialdemokratus, jų dalis perėjo pas valstiečius arba pas S. Skvernelį. Tą dalyką buvo labai sudėtinga skirti“, – Delfi kalbėjo politologas.
M. Jastramskis pabrėžė, jog LVŽS rezultatai reitingų lentelėje po naujosios partijos susikūrimo „nenukrito iki kokių 2 procentų“. Nes LVŽS ir S. Skvernelio rinkėjas 100 procentų nepersidengia.
„Pasikėliau duomenis, iš mano apskaičiavimų po 2019 metų prezidento rinkimų ir pamačiau tai, kad iš tų žmonių, kurie balsavo už LVŽS Europos Parlamento (EP) rinkimuose, už S. Skvernelį balsavo tik 57 procentai. Tai patvirtinta ir 2016 metais Ainės Ramonaitės skaičiavimus, kad ta koreliacija tarp S. Skvernelio vertinimo ir pačių LVŽS elektorato nebuvo tobula.
Pavyzdžiui, R. Karbauskis yra natūraliai labiau siejamas su valstiečiais. Kas reiškia, kad S. Skvernelis turėjo savarankišką savo sekėjų ratą. Ir ne tai, kad jis automatiškai juos „išsivedė“, bet buvo apie 40 procentų LVŽS rinkėjų, kurie nebalsavo už S. Skvernelį. Normalu, kad kažkiek liko pas valstiečius“, – kalbėjo politologas.
VU TSPMI docentas taip pat priminė ir tyrimus, kurie buvo atlikti iki S. Skverneliui tampant premjeru. Jį dar tada vertino dėl asmeninių savybių – ryžtingas, drąsus, konkretus.
„Štai Jūratės Kavaliauskaitės tyrimo išvadose sakoma, kad tarp tų žmonių, kurie kalbėjo, kodėl jie balsavo, ar kaip vertina, tai buvo nuogąstavusių dėl S. Skvernelio autonomiškumo dvivaldystėje su R. Karbauskiu. Tai reiškia, kad buvo tokių žmonių, kuriems S. Skvernelis tinka, bet įtariai žiūrėdavo į jo sąjungą su R. Karbauskiu.
Tai yra prielaidų, kad S. Skvernelis turės konkurencingą partiją, bet dėl to naujumo aspekto neaišku, koks yra šios partijos potencialas. Nes tai nėra nuoširdžiai nauja partija. Ir rinkėjai tą vis tiek mato“, – Delfi sakė M. Jastramskis.
„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi teigė, jog kiti Demokratų sąjungos judesiai reitingų lentelėje jau priklausys nuo konkrečių veiksmų.
„S. Skvernelio įkurta partija tikrai įsitvirtino. Tuo labiau, kad buvo ir suvažiavimas, atkreiptas dėmesys. Galima sakyti, kad pradžioje susirinko tai, kas buvo neišreikštas potencialas, jis formalizavosi į tam tikrą procentą ir simpatikų kiekį. Ir dabar, matyt, tas augimas ar kritimas priklausys nuo to, kokie bus tolesni tos naujos jėgos veiksmai“, – apie naująją partiją kalbėjo sociologas I. Zokas.
Jis teigė, jog artimiausiu metu drastiškų šios naujos politinės jėgos reitingų pokyčių tikėtis nereikėtų.
„Turbūt labai greitų ir didelių augimų, kaip meilės pliūpsnių, bet turbūt nebus ir didelių kritimų. Šiuo metu jie nėra valdžioje, dažniausiai didelis kritimas galimas valdžios partijų, kada kažkokie sprendimai priimami valdžios, kurie nepatinka daliai rinkėjų. Dabar ši partija yra opozicijoje“, – tikino „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas.
Ar įmanoma antroji šios valdžios kadencija?
VU TSPMI politologas M. Jastramskis, kalbėdamas apie valdančiųjų reitingus, priminė, jog iš karto po Seimo rinkimų rinkėjai jiems suteikė nedidelį pasitikėjimo kreditą. Įprastai, anot politologo, konservatoriams jis suteikiamas mažesnis, nei kitoms politinėms jėgoms.
„Per pirmus metus dėl sprendimų, pirmiausia turbūt galima kalbėti apie pandemijos valdymą, Galimybių pasą, prisideda ir kiti dalykai, dėl kurių dalis žmonių nėra apsisprendę, jie pradeda abejoti dėl savo pasirinkimo ir neberemia. Bet ta dešiniųjų pagalvė (veikia, aut. p.) – pasileidi (žemyn, aut. p.) ir į ją atsiremi.
Ką matau, pastaraisiais mėnesiai, kad tie svyravimai yra visi paklaidos ribose, tai reiškia, kad jų nėra. Tiesiog dešinieji tam medaus mėnesiukui praėjus pasileido, pasiekė tokias ribas, kur yra Tėvynės sąjungos ištikimieji rinkėjai, kurie balsuos už juos“, – kalbėjo politologas.
Panaši situacija – ir su kitomis valdančiosiomis partijomis – Laisvės ir Liberalų sąjūdžiu. Anot M. Jastramskio, dabar pasiekta stabili riba ir neaišku, kas bus toliau.
Sociologo I. Zoko nuomone, valdančiųjų vertinimas išliko gana panašus, nes susiformavo jų sprendimus palaikanti rinkėjų grupė.
„Visi žinome, kad konservatoriai gal nėra mylimiausia partija Lietuvoje, bet jie turi pakankamai stabilų elektoratą. Ir jis šiuo metu tikrai yra išsigryninęs. Ir tie žmonės, kurie konservatorius stabiliai palaiko ir sunkesniais, ir geresniais laikais ir dabar juos palaiko. Jie supranta, kodėl tokie sprendimai yra daromi, per daug nesigilindami, tai tiesiog yra jų partija. Kadangi apskritai partijų palaikymas nėra didelis, tarp visų kitų konservatoriai išsiskiria tuo, kad jie turi gal kiek didesnį stabilų palaikymą.
Tai tas ir išlieka. Ir taip pat palaikymas Vyriausybei išlieka. Taip, jis krito kurį laiką, bet su visomis Vyriausybėmis taip būna – dažniausiai būna suteikiamas pasitikėjimo kreditas. Bet jis mažėjo, mažėjo iki tam tikro lygio, susidaro balansas. Ir šiuo metu, nebuvus didelių įvykių, visi persiskirstymai yra aritmetiniai, matematiniai dėl naujos partijos susikūrimo“, – kalbėjo I. Zokas.
Kol kas, anot VU TSPMI politologo, apie galimą šios valdžios antrąją kadenciją kalbėti sunku. Tačiau jei politologui M. Jastramskiui tektų lažintis – atsakymas gana aiškus. Tokios sudėties Vyriausybė jau nebūtų išrinkta.
„Jeigu man reikėtų kirsti lažybų ir būtinai turėčiau statyti 5 eurus, ar ši Vyriausybė bus perrinkta, tai sakyčiau, kad ne. (…) Pirmoje lentelės vietoje mes matome Tėvynės sąjungą, bet tada rikiuojasi socdemai, S. Skvernelis, LVŽS. Šioje vietoje daug kas priklausytų ir nuo vienmandačių, kas ateis į rinkimus, jų aktyvumas. Bet kokiu atveju, jeigu reikėtų man lažintis, sakyčiau, kad dabartinė partinė kompozicija nebus perrinkta. Kodėl tai sakau? Nes iki šiol tokio atvejo nebuvo. Nėra prielaidų, kad ta tendencija pasikeistų“, – kalbėjo jis.
VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis savo galimą prognozę grindė ir Vyriausybės pasitikėjimo rezultatais.
„Neigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą yra gerokai daugiau, kone dvigubai nei teigiamių vertinimų. Ir jau vien tai rodo, kad perrinkimas būtų sudėtingas“, – įžvalgomis dalijosi M. Jastramskis.
Jis teigė nesakantis, kad dalis partijų negali likti valdančiojoje koalicijoje, galbūt joje veiktų Tėvynės sąjunga ir kita partija.
„Visko gali būti. Bet tiesiog sakau, kad dabartinė partinė kompozicija, jei man reikėtų lažintis, ši Vyriausybė nebus perrinkta“, – teigė jis, kartu pridurdamas, kad bet kokios prognozės likus tokiam ilgam laikui iki rinkimų tėra būrimas iš kavos tirščių.
Delfi kalbintas „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas priminė, jog antrosios kadencijos konservatoriai neturėjo gana seniai.
„Klausimas yra gerokai per ankstyvas. Nei taip, nei ne. Galbūt istoriškai antros kadencijos konservatoriai neturėjo senokai. Ir tas populiarumas nėra didelis. Ir manau, kad bendrai žiūrint – kairėje pusėje susiformavusių jėgų ir palaikymo joms bendrai gal yra ir daugiau. Tik lieka klausimas, kiek tos partijos sugebės mobilizuotis tarpusavyje, visi keliai įmanomi. Bet tai nėra tokie svajonių reitingai, kurie leistų kalbėti ne tai, kad užtikrintai, bet turėti tvirtą tikėjimą, jog galima antroji kadencija“, – sakė I. Zokas.
Pokyčiai valdančiojoje koalicijoje?
Žiniasklaida jau ne kartą viešai aptarė problemas ir nesutarimus valdančiojoje koalicijoje. Galbūt Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pozicijos įtvirtinimas reitingų lentelėje galėtų sustiprinti ir dabartinius valdančiuosius?
M. Jastramskis teigė abejojantis tuo. Nes anot politologo, šiai politinei jėgai šiuo metu tai neapsimoka.
„Nemanau, kad jiems naudinga ir racionalu eiti į koaliciją. Nors iš vienos pusės, be abejo, valdžios nori visi, ir S. Skvernelis ir jo aplinka yra tie žmonės, kurie turi patirtį Vyriausybėje. Ir tikriausiai jie norėtų vėl užimti tam tikras pozicijas ir valdyti valstybę. Bet kita vertus – jiems tikriausiai motyvacija yra žiūrėti į ilgesnę perspektyvą, galvoti apie rinkimų laimėjimą. Ir buvimą ne mažesniuoju partneriu, o pagrindiniu“, – teigė VU TSPMI docentas.
M. Jastramskis sutiko, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ galėtų dirbti šioje Vyriausybėje.
„Nes kažkokių ideologinių didžiulių skirtumų nebūtų. Aišku, esminis dalykas – skiriasi S. Skvernelio pozicijos dėl tos bendresnės „vertybinės politikos“ dėl Kinijos. Kadangi sprendimas yra padarytas, šioje vietoje būtų galima susitarti. O turint omenyje, kad Demokratų sąjunga neturi aiškios ideologinės orientacijos, tai yra politinis skėtinis judėjimas, apimantis viską ir visus, tai nebūtų problemos susitarti. O asmenybiniame lygmenyje – I. Šimonytei lengviau susitarti su S. Skverneliu, nei R. Karbauskiu, paprastai kalbant“, – teigė Delfi pašnekovas.
Tačiau politologo M. Jastramskio nuomone, Demokratų sąjunga nori ne „balandžio rankoje, o briedžio girioje“.
Jis taip pat teigė, jog abejoja, kad net ir vieši nesutarimai ir įtampos valdančiojoje koalicijoje nulems didesnius judesius ir dramatiškus išėjimus.
LSDP naujos lyderystės efektas išsikvėpė
Spurtą ir pirmą partijų reitingų lentelės vietą kurį laiką laikiusi LSDP ją, bent paklaidos ribose, sausio mėnesį paleido. M. Jastramskio nuomone, reitingai kilo dėl naujos lyderystės efekto, bet jis išsikvepia, o kur dar atsirandanti nauja konkurencija.
„Išsikvėpė lyderystės pasikeitimo aspektas. Lyderystės pokytis praktiškai bet kurioje partijoje įveda tam tikrus pokyčius. Jeigu mes paimsime, kad ir Jungtinę Karalystę, tai Džeremio Korbino atėjimas į Leiboristų partiją irgi lėmė tam tikrus pokyčius. Kai kurie rinkėjai šią partiją ėmė remti labiau, kiti – mažiau. Tai yra bendras efektas, ne tik Lietuvoje. Bet jeigu tas LSDP lyderystės pokyčio efektas nėra sustiprinamas kitais pokyčiais, nuolatiniu išskirtinumu... Pripažinkime, kad žmonių Lietuvos politiniame lauke, kurie užsiima pastaraisiais metais realiai tik oponavimu Vyriausybės veiklai, dažnai nepateikiant alternatyvių pasiūlymų yra nemažai.
Tai normalu, tiesiog išsikvepia tas lyderystės pasikeitimo efektas. Ir yra konkurencija. Tas pats S. Skvernelio partijos atsiradimas – sumažina jų potencialą. Nes tas persidengimas tarp žmonių, simpatizavusių valstiečiams, S. Skvernelio partijai ir socialdemokratams yra, jis visą laiką buvo. Ir nemanau, kad jis išnyko“, – Delfi teigė VU TPSMI docentas, politologas M. Jastramskis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų sausio 17 – 29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
