Įstatymo pakeitimo išvengė
2019 m. vasarą Seime vyko aštrios diskusijos dėl Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projekto.
Jame buvo numatyta, kad bet kokia reklama ar kitoks viešosios informacijos rengimas bei skleidimas už atlygį draudžiamas LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale. Išimtis būtų buvusi paliekama tarptautiniams sutartiniams įsipareigojimams transliuojant visuomenei reikšmingus renginius.
Taip pat buvo siūloma nustatyti, kad LRT savo programose, portale, skelbdama kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją, transliuodama kultūros ir sporto renginius, galėtų pateikti rėmėjų pavadinimus, logotipus, bet tai privalėtų daryti nemokamai.
Tačiau galiausiai Seime pritrūko politinės valios priimti planuotus ribojimus. Taigi, šiuo metu galiojantis LRT įstatymas numato, kad reklama LRT radijo ir televizijos programose draudžiama, tačiau leidžiama už pinigus ar kitokį atlygį skleisti kultūrinę, socialinę ar šviečiamąją informaciją.
LRT įsipareigojo pirkimuose nedalyvauti
LRT su siūlomomis įstatymo pataisomis kategoriškai nesutiko. Užbėgdamas įvykiams už akių, galiausiai jis viešai paskelbė, kad pats priima sprendimus, kuriais įtvirtinami ribojimai, todėl esą įstatymo keisti pagrindo neliko.
2019 m. liepos 1 d. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė savo feisbuko paskyroje pranešė apie naujienas jos vadovaujamame LRT.
Su tokia pačia žinia LRT tą pačią dieną paskelbė publikaciją, kurioje išdėstė, kad savo iniciatyva viešuosiuose pirkimuose nedalyvaus.
„Sprendimas atsisakyti savo rengiamų transliacijų rėmimo, politinės reklamos, komercinės interneto reklamos ir viešinimo projektų pradedamas įgyvendinti iškart, kai tik bus įgyvendinti anksčiau sutartimis prisiimti įsipareigojimai“, - buvo rašyta LRT.LT publikacijoje.
Joje taip pat pacituota generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė: „Toks mūsų sprendimas neigiamai paveiks LRT biudžetą, kuris yra vienas mažiausių tarp EBU narių. Jį turėjome priimti suprasdami, kad komercinė žiniasklaida iš tiesų išgyvena sudėtingus laikus, tačiau tuo naudojasi valdantieji, bet kokia kaina siekiantys pakeisti LRT valdyseną, apsunkinti jo kasdienes operacijas, sumažinti jo nepriklausomumą.“
LRT – 560 tūkst. eurų
Tačiau Delfi užfiksavo, kad nors LRT įsipareigojo nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau šio savo pažado, regis, nesilaiko. Pats naujausias pavyzdys – pirkimas, kurio vertė, kaip nurodyta CVPP puslapyje, siekia 560 tūkst. eurų.
Sutartis pasirašyta 2022 m. sausio 12 dieną. Taip Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iš LRT nusipirko „Saugaus eismo socialinės reklamos kampanijos televizijose (LRT televizija)“ paslaugas.
Vis dėlto LRT atstovė Miglė Savickaitė teigė, kad duoto pažado yra laikomasi. Anot jos, pirkimuose, kuriuose LRT įsipareigojo nedalyvauti, iš tiesų šiandien ir nedalyvaujama.
Tuo metu konkursą paskelbusi Lietuvos automobilių kelių direkcija aiškino, kad laikosi įstatymų ir nemano, kad šiuo atveju buvo padaryta kokių nors pažeidimų.
Kultūros ministerija savo ruožtu teigia nemananti, kad reikia keisti įstatymą ir jame numatyti apribojimus LRT dalyvauti viešinimo konkursuose.
Tačiau Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Interneto asociacijos vadovai su tokia pozicija nesutinka ir teigė, kad dabartinė tvarka iškraipo žiniasklaidos rinką.
Grįžkime prie pirkimo. Kaip nurodyta dokumentuose, su kuriais susipažino Delfi, bendra pirkimo vertė be PVM siekia 1652892,56 Eur. Su PVM ši suma sudaro 2 mln. eurų.
Taip pat turime deklaruoti, kad Delfi taip pat dalyvavo ir dalyvauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose. Delfi ne kartą yra laimėjęs jos skelbiamus pirkimus.
Kalbant apie aptariamą pirkimą, renkant laimėtojus buvo pasitelktas atviras konkursas.
Pirmoji sutartis buvo sudaryta su UAB „All Media Lithuania“ (TV3). Bendra sutarties vertė be PVM siekia 440958.68 Eur. Antrasis pirkimo laimėtojas - viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT). Bendra sutarties vertė be PVM sudaro 462809.92 Eur. Trečiasis laimėtojas - UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK). Bendra sutarties vertė be PVM šiuo atveju siekia 433673.55 Eur. Na, ir galiausiai - UAB „Lietuvos ryto“ televizija. Jai turėtų atitekti 315450.41 Eur be PVM.
Taigi, kaip matyti pažvelgus į sumas, Lietuvos automobilių kelių direkcija daugiausia iš visų laimėtojų skirs LRT.
Sutartį galima pratęsti dar 4 kartus
Kaip nurodoma pirkimo techninėje specifikacijoje, Kelių direkcija pirko saugaus eismo socialinės reklamos kampanijos televizijose paslaugas, t. y. vaizdo siužetų (klipų) saugaus eismo tema transliavimą (perkamas 1 GRP sekundės transliavimo įkainis nurodytose laiko zonose ir pozicijose) nemokamais antžeminiais skaitmeniniais tinklais transliuojamose televizijose.
Taip pat nurodyta, kad bendros auditorijos reitingas (1 GRP) yra vienas procentas bendros kanalo auditorijos. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje yra 2627000 TV žiūrovų, tai vienas 1GRP bus 26270 žmonių.
Specifikacijoje buvo nurodyta, kad Kelių direkcija planavo įsigyti paslaugas iš 4 dalyvių. Galiausiai ji taip ir padarė išrinkusi 4 laimėtojus. Laimėjo visi, kas konkurse ir dalyvavo.
Preliminarus pateiktų vaizdo klipų transliavimo kiekvienoje televizijoje kiekis – 20000 GRP sekundžių (kai vieno klipo trukmės vidurkis 30 sekundžių). Vaizdo klipus turi pateikti perkančioji organizacija. Vaizdo klipų trukmė – vidutiniškai 30 sekundžių.
Paslaugų trukmė – 6 mėn. nuo pagrindinės pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos su galimybe sutartį pratęsti nuo 1 iki 4 kartų tam pačiam laikotarpiui (po 6 mėn.) ir tomis pačiomis sąlygomis, jeigu paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir laiku ir tokių paslaugų dar reikia.
Paslaugų pirkimui buvo sudaromos dviejų tipų sutartys: preliminarioji sutartis ir pagrindinės pirkimo sutartys.
Svarbu paminėti tai, kad perkančioji organizacija nereikalauja, jog esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs dalyvis, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės partneris.
Be to, konkurso dalyviams buvo keliamas toks kvalifikacinis reikalavimas: televizijos kanalo vidutinis dienos pasiekiamumas procentais (konsoliduoto žiūrėjimo duomenys, įskaitant 7 dienų atidėtą žiūrėjimą, turi siekti ne mažiau 15 proc. pagal 2021 m. sausio mėnesio „Kantar“ viešai skelbiamus duomenis.
Šiame pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo renkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Vertinimo kriterijai buvo tokie: kaina (30 proc.), veiksmingumas (televizijos kanalo vidutinis dienos pasiekimas (reach) – 30 proc. Daugiausia svorio turėjo šis kriterijus – veiksmingumas (televizijos kanalo auditorijos struktūra pagal žiūrėtą laiką (share) – 40 proc.
LRT atiteko didžiausia pirkimo suma
Taigi, pagrindinę sutartį su valstybės įmone Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.
Pagrindinės sutarties vertė yra 112000 eurų su PVM. Pagrindinės sutarties kainos sudėtinės dalys: paslaugų kaina be PVM – 92 561,98 Eur. 21 proc. PVM – 19 438,02 Eur. Vaizdo klipų GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 1 be PVM yra 3,32 Eur. Vaizdo klipų GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 2 be PVM yra 1,53 Eur.
LRT savo pasiūlyme nurodė, kad vaizdo klipo GRP 1 s GERIAUSIA 1 zonoje bus 16000 sekundžių (GRP transliavimo įkainis be PVM – 3,32 Eur. Kaina be PVM siektų 53120,00 Eur. O vaizdo klipo GRP 1 s GERIAUSIA 2 zonoje – 4000 sekundžių. Transliavimo įkainis be PVM - 1,53 Eur. Bendrai sudėjus kaina su PVM – 6120,00 Eur. Taigi bendra pasiūlymo kaina su PVM – 71 680,40 Eur.
Taip pat LRT nurodė, kad vidutinis metinis (2021 metų I pusmečio) auditorijos struktūros pagal žiūrėtą laiką (share) rodiklis siekia 12.33 proc. Tuo metu vidutinis metinis (2021 metų I pusmečio) vidutinio dienos pasiekimo (reach) rodiklis – 31.35 proc.
Taip pat LRT nurodė, kad 2021 m. sausį jos vidutinis dienos auditorijos pasiekimas (Daily Reach, %), konsoliduotas žiūrėjimas buvo 36.5 proc.
O dabar palyginkime LRT šiam konkursui pateiktus skaičius su kitais laimėtojais. Tiekėjo UAB „All Media Lithuania“ (TV3) pagrindinės sutarties kaina, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra 106 712 Eur. Pagrindinės sutarties kainos sudėtinės dalys: paslaugų kaina be PVM – 88 191,74 Eur. 21 proc. PVM – 18 520,26 Eur.
Vaizdo klipo GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 1 be PVM yra 5,50 Eur. Vaizdo klipo GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 2 be PVM yra 4,0 Eur.
Tiekėjo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK) pagrindinės sutarties kaina, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra 104 949. Pagrindinės sutarties kainos sudėtinės dalys: paslaugų kaina be PVM – 86 734,71 Eur. 21 proc. PVM – 18 214, 29 Eur.
Vaizdo klipo GPR 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 1 be PVM yra 3,27 Eur. Atitinkamai LRT – 3,32 Eur. Vaizdo klipo GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 2 be PVM yra 2,70 Eur.
Tiekėjo UAB „Lietuvos ryto“ televizija pagrindinės sutarties kaina, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra 76 339 Eur. Pagrindinės sutarties kainos sudėtinės dalys: paslaugų kaina be PVM – 63 090,08 Eur. 21 proc. PVM – 13 248,92 Eur.
Vaizdo klipo GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 1 be PVM yra 1,60 Eur. Atitinkamai LRT – 3,32 Eur. Vaizdo klipo GRP 1 s transliavimo fiksuotas įkainis laiko zonoje GERIAUSIA 2 be PVM yra 1,10 Eur. Atitinkamai LRT – 1.53 Eur.
Taigi, matyti, kad LRT pateiktas pasiūlymas nėra pats pigiausias. Iš visų 4 pasiūlymų pigiausias yra „Lietuvos ryto“ televizijos. Pagal vieną iš dviejų parametrų už LRT pasiūlymą pigesnis yra ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pateiktas pasiūlymas. Vis dėlto, nors LRT pasiūlymas ir nėra pigiausias, būtent jam atiteko didžiausia pirkimo suma.
O dabar palyginkime šių kanalų pasiekiamumą. Vidutinis metinis (2021 metų I pusmečio) auditorijos struktūros pagal žiūrėtą laiką (share) rodiklis (%) TV3 televizijos siekia 12,66 proc. Vidutinis metinis (2021 metų I pusmečio) vidutinio dienos pasiekimo (reach) rodiklis (%) yra 32,96 proc. Atitinkamai „Lietuvos ryto“ televizijos pirmasis rodiklis - 3,65 proc., antrasis rodiklis - 16,00 proc.
Konkurso techninėje specifikacijoje nurodoma, kad dalyviai turi pateikti pasiūlymus dvejose pozicijose – G1 IR G2. Paaiškinant paprastai, tai reiškia, kad G1 pozicija yra pats geriausias eterio laikas, kai tokia reklama būtų pasiekiama maksimaliam kanalo auditorijos dalyvių skaičiui.
Tame pačiame pasiūlyme pateiktos ir programos, kurios atitinka tokį kriterijų – „Panoramos“ Dienos temos rubrika, „Eurovizija“, Eurolygos transliacijos, taip pat – per LRT rodoma Arūno Valinsko ir Andriaus Tapino vedama laida „Auksinis protas“. Būtent šiose laidose numatoma transliuoti Kelių direkcijos pateiktus vaizdo klipus saugaus eismo tema.
Nuolat dalyvauja pirkimuose
Vis dėlto pažvelgus į CVPP puslapį matyti, kad tai nėra pirmasis viešasis pirkimas, kurį laimi LRT ir taip suteikia paslaugas konkretiems pirkėjams. Nors kitų pirkimų sumos mažesnės, jų sąrašas ne toks ir trumpas.
Štai 2021-12-20 pasirašyta sutartis su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kurios vertė - 15.884,88 Eur. Šiuo pirkimu Karo akademija iš LRT įsigijo reklaminio LKA televizijos klipo transliacijos paslaugą.
2021-09-09 LRT ir Bendrasis pagalbos centras pasirašė sutartį už 21.024,23 Eur. Taip nusipirkta socialinės reklamos transliavimo per radiją ir televiziją paslauga.
LRT ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2021-07-14 pasirašė sutartį už 1.002,60 Eur. Taip LRT įsipareigojo transliuoti užsakovo informacinius vaizdo ir garso klipus LRT televizijoje ir LRT radijo programose.
Kita sutartis pasirašyta 2021 07 02. Jos vertė - 9.989,76 Eur. Šį kartą su Šiaulių turizmo informacijos centru. Sutarties objektas – televizijos programų (informacinių vaizdo klipų) transliavimo paslaugos pagal užsakovo pateiktą medžiagą paslaugų teikėjo televizijos programoje nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. pagal suderintą ir pasirašytą transliacijų planą-tinklelį.
Taip pat 2021 06 30 LRT pasirašė sutartį su Vytauto didžiojo universitetu už 9.757,44 Eur. Taip LRT įsipareigojo teikti parodų „Inno panorama“ ir „Ką pasėsi...“ informacinių TV klipų transliavimo paslaugas.
Su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru tų pačių metų gegužę LRT pasirašė sutartį už 9.985,40 Eur. Taip LRT įsipareigojo teikti televizijos ir radijo programų transliavimo paslaugas.
Televizijos ir radijo reklamos paslaugas Vaikų gerovės centras „Pastogė“ iš LRT nusipirko 2021 m. kovo 31 d. Ir už tai sumokėjo 12.098,79 Eur.
Kovą renginių viešinimo paslaugas iš LRT pirko ir VšĮ „Klaipėdos šventės“. Tam viešoji įstaiga išleido 12.099,08 Eur.
O štai vasarį Lietuvos jūrų muziejus iš LRT pirko reklamos paslaugas už 8.324,80 Eur.
Taigi iš viso LRT 2021 m. dalyvaudama pirkimuose, nors 2019 m. žadėjo to daugiau nedaryti, iš jų surinko 110507 Eur.
2020 m. pirkimai
O dabar pažvelkime į 2020 metus.
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras 2020 m. gruodį iš LRT nupirko pameistrystės populiarinimo vaizdo klipo transliavimo nacionalinės aprėpties televizijoje paslaugas už 2.904,00 Eur.
Gruodį LRT pasirašė dar vieną sutartį. Tik šį kartą su Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru už 11.732,16 Eur. Taip visuomeninis transliuotojas įsipareigojo transliuoti vaizdo klipus.
Lapkritį LRT pasirašė pirkimo sutartį su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kuri už 4.936,80 Eur iš LRT nusipirko vaizdo klipo apie kartelius transliavimo paslaugą.
Rugpjūtį Lietuvos jūrų muziejus už 2453,88 iš LRT nusipirko vaizdo klipų transliavimo paslaugas.
Tą patį mėnesį paslaugas iš LRT pirko Migracijos departamentas už 762,30 Eur. Liepą iš LRT paslaugas pirko Šiaulių turizmo informacijos centras už 8.653,92 Eur. Birželį Kauno technologijos universitetas iš LRT įsigijo paslaugų už 11.015,84 Eur.
Gegužę Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija iš LRT už 15.972,00 Eur taip pat įsigijo paslaugų. Kaip ir Lietuvos jūrų muziejus už 2.003,76 Eur.
Kovą vaikų gerovės centras „Pastogė“ iš LRT už 12.098,79 Eur taip pat pirko reklamos paslaugų.
Vasarį VšĮ „Kaunas 2022“ iš LRT pirko paslaugų už 5.281,65 Eur. Sausį iš LRT už 8.712,00 Eur paslaugų pirko Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai. Taip pat Vytauto Didžiojo universitetas už 4.827,90 Eur. UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ LRT už suteiktas paslaugas sumokėjo 6.050,00 Eur. Koncertinė įstaiga valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ iš LRT sausį pirko paslaugų už 5.430,00 Eur.
Taigi, sudėjus, LRT 2020 metais iš pirkimų iš viso surinko 102828 Eur.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad nors Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nurodoma, kad reklama LRT eteryje yra draudžiama, tačiau kai kurios pirkimų sutartys, kurias pasirašė LRT, aiškiai įvardytos kaip „reklamos paslaugos“.
Kaip matyti iš finansų ministrės patarėjos Hermantės Brandišauskaitės Delfi atsiųstos informacijos, LRT valstybės skiriamas finansavimas kasmet didėja.
LRT atstovė: tokiuose pirkimuose įstaiga nedalyvauja
Delfi kreipėsi į LRT, prašydamas atsakyti, kaip gi yra su prieš pustrečių metų duotais pažadais, ir kodėl jų nėra laikomasi.
LRT atstovė ryšiams su visuomene M. Savickaitė Delfi atsiųstoje įstaigos pozicijoje teigia, kad duoto pažado yra laikomasi.
„2019 m. liepą LRT paskelbė, kad nebedalyvaus jokiuose viešuose pirkimuose kurti ir transliuoti programas ar į žurnalistiką panašų turinį. Šios pozicijos yra laikomasi iki šiol ir tokiuose pirkimuose LRT nedalyvauja. LRT dalyvauja tik tuose viešuose pirkimuose, kuriuose įvairios kultūros įstaigos, kitos valstybinės institucijos siekia įsigyti LRT archyvų, filmų licencijų ar transliuoti kultūrinę, socialinę ar šviečiamąją informaciją (vaizdo ir audio klipus, informacinius skydelius), kaip tai numato LRT įstatymas. Minimo Lietuvos automobilių kelių direkcijos konkurso pirkimo objektas – socialinės reklamos kampanijos televizijose paslaugos, t. y. klipų saugaus eismo tema transliavimas“, - rašoma atsiųstame LRT laiške.
Kaip nurodė M. Savickaitė, iš viešųjų pirkimų gautą atlygį LRT panaudoja įvairioms specialioms transliacijoms rengti, nacionaliniam kinui paremti, kt.
LRT taryba palaiko administracijos sprendimą
Delfi taip pat kreipėsi ir į aukščiausią LRT valdymo organą - LRT Tarybą. Jos pirmininkas Liudvikas Gadeikis atsiuntė savo komentarą. Jo teigimu, taryba palaiko LRT administracijos sprendimą dalyvauti tokio tipo pirkimuose.
Skelbiame pilną tarybos pirmininko komentarą:
2019 m. liepą LRT paskelbė, kad atsisako politinės reklamos, komercinės reklamos naujienų portale LRT.lt, laidų rėmimo, taip pat nebedalyvaus jokiuose viešuose pirkimuose kurti ir transliuoti programas ar į žurnalistiką panašų turinį. Šio principo yra laikomasi ir iki šiol. Tai yra LRT nedalyvauja viešuose pirkimuose, kuriuose perkančioji organizacija perka turinio sukūrimo ir viešinimo paslaugas, dar tiksliau, jei yra perkamas publikacijos parengimas ir viešinimas portale, reportažo parengimas ir transliavimas per televiziją – to LRT nedaro ir tokiuose pirkimuose nedalyvauja. LRT eteryje gali suktis socialiniai klipai, bet ne užsakomieji reportažai, portale gali būti viešinami socialiniai baneriai, bet ne užsakomieji straipsniai.
Minimo Lietuvos automobilių kelių direkcijos konkurso pirkimo objektas – socialinės reklamos kampanijos televizijose paslaugos, t. y. klipų saugaus eismo tema transliavimas. Konkurse LRT dalyvavo gavę tiesioginį perkančiosios organizacijos kvietimą. Svarbu pažymėti, kad sutartis buvo sudaryta ne tik su LRT, bet ir su kitomis konkurse dalyvavusiomis ir keliamus reikalavimus atitikusiomis televizijomis – LNK, TV3 bei Lietuvos ryto televizija.
Pagrindinės sutarties kaina, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra 112 000 Eur su PVM. Sutartyje nurodyta galimybė sutartį pratęsti nuo 1 iki 4 kartų tomis pačiomis sąlygomis. Tad minima daugiau kaip 500 tūkst. Eur suma, būtų gauta sutartį pratęsus 4 kartus, per dviejų metų laikotarpį.
LRT daug įvairių socialinių iniciatyvų transliuoja neatlygintinai. 2021 m. neatlygintinai televizijų eteryje buvo ištransliuota daugiau nei 250 tūkst. sekundžių eterio. Nuo 2020 m. birželio 6 d. LRT įsigaliojo tvarka, pagal kurią vienai neatlygintai socialinei kampanijai skiriama 30 vaizdo arba garso klipų per metus. LRT per kalendorinius metus sulaukia daugiau nei 100 prašymų neatlygintinai transliuoti svarbią socialinę informaciją. Prašymus teikia įvairios valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, privačios iniciatyvos. Turėdami ribotą eterį ir suprasdami, kad kiekvienam partneriui svarbu paskleisti savo žinią padedant visuomeniniam transliuotojui, LRT peržiūrėjo savo tvarką ir nuo didžiulio kiekio klipų ribotam skaičiui kampanijų perėjo prie optimalaus kiekio didesniam kampanijų skaičiui. Ši tvarka leidžia skirti dėmesio visoms opioms socialinėms problemoms – nuo psichologinės pagalbos linijų, smurto artimoje aplinkoje atpažinimo iki aplinkosaugai ar mokesčių mokėtojams aktualios informacijos.
Manome, kad socialinė reklama turi pasiekti kuo didesnę Lietuvos visuomenės dalį, ypatingai šiuo metu, kai jau kelerius metus gyvename sukaustyti pandemijos, kai matome akivaizdžius blogos emocinės sveikatos ženklus, todėl palaikome administracijos pastangas prisidėti prie įvairių socialinių iniciatyvų, taip pat ir dalyvaujant minėto tipo viešuosiuose pirkimuose.
Kelių direkcija: elgiamės pagal galiojančius įstatymus
Delfi su paklausimu kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją ir gavo iš jos štai tokį atsakymą.
„VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija savo veikloje vadovaujasi teisės aktais. Atviro konkurso „Saugaus eismo socialinės reklamos kampanijos televizijoje paslaugos“ techninė specifikacija parengta pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ir užtikrina konkurenciją ir nediskriminuoja tiekėjų. Po viešųjų pirkimų procedūrų sutartys sudarytos su keliais tiekėjais ir socialinės reklamos kampanijos paslaugas teiks kelios televizijos.
Ir ji tęsė toliau: „Pagrindinės sutartys buvo pasirašytos su 4 dalyviais. Paslaugoms numatytos lėšos buvo paskirstytos proporcingai pagal Teikėjų pasiūlymų surinktų ekonominio naudingumo balų skaičių, t. y. daugiausiai ekonominio naudingumo balų surinkusio pasiūlymo Pagrindinės pirkimo sutarties kaina yra didžiausia, o mažiausiai surinkusio pasiūlymo ekonominio naudingumo balų – mažiausia.“
Labiau išimtis
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovė Irma Pimpičkaitė sakė, kad įstatymas nedraudžia perkančiajai organizacijai konkurso sąlygose numatyti sutarties pratęsimą tomis pačiomis sąlygomis.
Pasak jos, įstatyme taip pat nėra numatytas ir galimas tokių pratęsimų skaičius. Tačiau, pasak VPT atstovės, „tokie pratęsimai yra greičiau išimtis, bet ne taisyklė“, todėl perkančiosios organizacijos „turėtų vengti“ tokių pratęsimų.
Peržvelgus keletą dešimčių viešųjų pirkimų sistemoje publikuojamų sutarčių, galima daryti aiškią išvadą, kad perkančiosios organizacijos neretai naudojasi galimybe pratęsti pirmines sutartis su paslaugų teikėjais ar rangovais. Tačiau vyrauja vienas, retkarčiais – du kartai pratęsti sutartis tokiu būdu.
Pratęsti sutartį net keturis kartus, kas faktiškai leidžia Kelių direkcijos pirkimo laimėtojams turėti beveik garantuotą finansavimą penkiems pradiniams terminams, iš viso – dvejiems su puse metų, pasak VPT atstovės, – „greičiau išimtinė išimtis“.
Tiesa, reikia pabrėžti, kad sutarties pratęsimai nebūtinai reiškia, kad minėtos sutartys jau ir bus pratęstos arba bus pratęstos iki baigtinio numatyto skaičiaus.
Nemano, kad reikia keisti įstatymą
Taip pat su klausimais dėl LRT dalyvavimo viešinimo pirkimuose kreipėmės į Kultūros ministeriją. Ministro patarėja Viktorija Vitkauskaitė perdavė ministerijos poziciją.
Kaip teigė V. Vitkauskaitė, LRT tik žodžiu 2019 metais paskelbė, kad nedalyvaus pirkimuose. Tačiau kol jai tai daryti nėra uždrausta įstatymu, LRT teisiškai gali dalyvauti tokiuose konkursuose: „Nenorėtume vertinti LRT viešų pasisakymų, tačiau atkreipiame dėmesį, kad konkrečiu atveju įstatymai LRT nedraudžia dalyvauti viešinimo paslaugų pirkimuose. Suvokiant, kad LRT savo žiniasklaidos priemonėmis pasiekia didelę Lietuvos gyventojų dalį, viešinimo efektyvumo požiūriu paslaugų (informacijos) prieinamumas gali būti labai svarbi aplinkybė.“
Vis dėlto ar tai, kad LRT nors ir žadėjo pirkimuose nedalyvauti, juose ir toliau dalyvauja, nesudaro prielaidų keisti įstatymą, kad tokios galimybės neliktų? Kultūros ministerija mano, kad to nereikėtų daryti.
„Nemanytume, kad LRT teisės dalyvauti viešinimo paslaugų pirkimuose apribojimas visais atvejais būtų teisingas ir proporcingas. Visuomenėje egzistuoja socialinių-komunikacinių santykių poreikis gauti tam tikrą informaciją. Šis poreikis negali būti patenkintas tik imperatyviais informaciniais įpareigojimais neatlygintinai skleisti tam tikrą informaciją visuomenei. Primename, kad šiandien LRT veiklą reguliuojantis įstatymas aiškiai numato, kad LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos. Pajamų šaltinių įvairovė – svarbi kiekvieno (ne tik visuomeninio) transliuotojo veiklos nepriklausomumo sąlyga“, - teigė V. Vitkauskaitė.
Pritartų įstatymo keitimui
Dėl susiklosčiusios situacijos Delfi paprašė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus komentaro. Jo nuomone, LRT gauna užtikrintą finansavimą iš biudžeto, todėl jam nėra būtinybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir taip bandyti užsidirbti papildomai.
Anot jo, čia pagrindinę funkciją turėtų atlikti LRT taryba, kuriai pavesta kontroliuoti LRT administraciją. Kaip teigė D. Radzevičius, taryba vaidina pagrindinį vaidmenį.
Ir galiausiai jis sutiko, kad jei LRT pati nusprendė nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose, bet vis tiek toliau dalyvauja ir tai kelia kitų žiniasklaidos priemonių nepasitenkinimą, atėjo metas grįžti prie įstatymo pataisų ir dar kartą apsvarstyti, ar nevertėtų LRT uždrausti dalyvauti pirkimuose.
„LRT finansavimas iš valstybės biudžeto yra užtikrintas įstatymu. Ir aš negirdėjau skundų, kad pastaruoju metu LRT trūktų finansavimo programoms ar pan. Žinant, kokia įtempta Lietuvoje reklamos rinka, kiek daug pinigų atitenka googlui, feisbukui ir kitur, žinant, kaip sunku išgyventi Lietuvos žiniasklaidai, vienareikšmiškai turi būti aiškios taisyklės, ar turėtų LRT konkuruoti dėl pinigų, papildomo finansavimo. Jeigu visiems kitiems rinkos dalyviams tiktų, kad visuomeninis transliuotojas, gaudamas valstybės biudžetą, dar papildomai ieško finansavimo ir jiems tai netrukdo, tada viskas gerai. Bet jeigu kam nors kyla problemų, juk šiandien labai daug žiniasklaidos priemonių gyvena žymiai sunkiau nei visuomeninis transliuotojas, tai būtų gerai, kad tos taisyklės būtų aiškios. Reikia tiesiai šviesai pasakyti: kiekvienas euras, kurį LRT gali paimti iš viešinimo pinigų, tai yra minus vienas euras iš visų kitų žiniasklaidos priemonių. Visuomeninis transliuotojas socialines akcijas galėtų finansuoti ir savo pinigais.
Pusiau juokais pusiau rimtai pasakysiu, kad viešinimo paslaugos yra kaip Sveikinimų koncertas už pinigus – tai dvi programos, kurios visada kėlė daugiau klausimų ir, mano manymu, prioritetų prasme jos yra gerokai žemiau negu visos kitos LRT programos“, - teigė D. Radzevičius.
Taip pat jis mano, kad visuomeninis transliuotojas socialines temas turėtų rinktis ne pagal tai, ar yra galimybė gauti viešinimo pinigų. D. Radzevičius dėstė, kad Lietuvoje yra daugybė svarbių temų, kurios žiniasklaidoje nėra atspindimos, nes joms nėra numatyta viešinimo pinigų. Kaip tik tokios temos, Žurnalistų sąjungos pirmininko teigimu, ir turėtų būti LRT prioritetas.
„Man atrodo, kad visuomeniniam transliuotojui kriterijus turėtų būti socialinių temų svarba, o ne tai, yra viešinimo pinigų ar nėra. Būtų gerai, kad visuomeniniam transliuotojui socialines temas nulemtų ne pinigai. Visai kas kita yra privačioje žiniasklaidoje, kur natūralu, kad socialines akcijas ji gali pasirinkti pagal tai, kiek pajėgia finansiškai, nes ji neturi finansavimo tokio“, - kalbėjo D. Radzevičius.
Ir galiausiai D. Radzevičius teigė, kad jei nepavyksta rasti bendro sutarimo, tuomet geriausiai esamą situaciją išspręstų įstatymo pokyčiai.
„Visos trintys geriausiai išsprendžiamos įstatymu. Jeigu ieškoti sprendimo, kur išspręsti visus neaiškumus, tai ne LRT tarybos ar administracijos dokumentuose, bet įstatyme. Dėl tokių klausimų būtų žymiai geriau, jei tai būtų įtvirtina įstatyme. Tada nereikėtų svarstyti, kas stipresnis, kas gražesnis. Visos pagrindinės LRT veiklos yra numatytos įstatyme, todėl, mano nuomone, papildomomis veiklomis LRT nereikėtų užsiimti. Visuomeninis transliuotojas turi būti stiprus, kokybiškas ir geras, bet pavojus kyla, jeigu jis tampa dominuojančiu ir jeigu dėl to negalės išgyventi visos kitos žiniasklaidos priemonės. Tai nėra geriausias sprendimas. Rinkoje turi būti įvairovė“, - reziumavo D. Radzevičius.
Asociacijos vadovė: tai verslas, o ne visuomeninio transliuotojo misija
Delfi taip pat paprašė Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) komentaro. Jos pirmininkė Lina Bušinskaitė teigė, kad tai, jog visuomeninis transliuotojas, kuris yra išlaikomas mokesčių mokėtų pinigais, vis dar aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir teikia siūlymus kaip komercinė žiniasklaidos priemonė, yra nerimą kelianti tendencija.
Anot jos, taip neturėtų būti. Kaip teigė asociacijos pirmininkė, šiuo atveju vertėtų prisiminti ir Europos Komisijos (EK) nustatytas valstybės pagalbos taisykles visuomeniniams transliuotojams, kurių turėtų laikytis Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva. Viena iš jų – visuomeninis transliuotojas turi būti atskaitingas nepriklausomoms išorės kontrolės institucijoms, kaip yra daugelyje užsienio šalių, kuriose veikia nepriklausomi išorinės kontrolės mechanizmai. Tiek kalbant apie visuomeninio transliuotojo veiklos, tiek apie finansų kontrolę. Dabartinis finansų kontrolės modelis neatitinka EK nustatytų valstybės pagalbos taisyklių, nes Lietuvos visuomeninis transliuotojas yra atskaitingas pats sau ir jo nekontroliuoja nepriklausomos išorinės kontrolės institucijos.
„Valstybės finansavimą gaunanti LRT neturi nepriklausomų išorės kontrolės mechanizmų. LRT taryba yra vidinis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, o Seimas, Valstybės kontrolė, Finansų ministerija neatlieka išorinės kontrolės, kaip turėtų būti pagal EK valstybės pagalbos taisykles. Tad ji tolsta nuo visuomeninio transliuotojo misijos ir rinkoje pradeda veikti kaip komercinė žiniasklaidos priemonė, generuodama papildomas pajamas LRT televizijai, Lietuvos radijui, naujienų portalui. Skirtumas toks, kad komercinė žiniasklaida turi užsidirbti pati, o visuomeninis transliuotojas gauna ne tik valstybės finansavimą, bet dar gali ir papildomai užsidirbti. Kitose šalyse veikia nepriklausomos kontrolės institucijos, kurios yra atskiros nuo visuomeninių transliuotojų ir gali taikyti finansines korekcijas. Pavyzdžiui, jei nevykdoma priskirta misija, neracionaliai naudojami valstybės skirti finansai“, - dėstė L. Bušinskaitė.
Asociacijos narių nuomone, siekiant išsaugoti specialią tik jam priskirtą misiją vykdantį visuomeninį transliuotoją, būtų tikslinga grįžti prie diskusijos, ar nevertėtų kai kurių klausimų įtvirtinti įstatymuose. Pavyzdžiui, kad visuomeninis transliuotojas neturėtų rinkoje veikti kaip komercinė žiniasklaidos priemonė ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes jis jau gauna valstybės finansavimą. Juolab, kad pati LRT buvo žadėjusi nebedalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
„Reikalinga būtų ir diskusija dėl LRT misijos tikslinimo. Šiuo metu yra numatyta pareiga nušviesti rinkimus. Reikėtų diskutuoti, galbūt galėtų atsirasti ir pareiga, neprieštaraujanti misijai, kad viešaisiais finansais išlaikomas visuomeninis transliuotojas be papildomo finansavimo per pirkimus dalį eterio skirtų socialinei reklamai. Ypač tose srityse, kurios visuomenės gyvenime yra svarbios – sveikatinimas, eismo ir priešgaisrinis saugumas. Taigi tikslinga ieškoti teisingesnio balanso ir užtikrinti, kad visuomeninis transliuotojas atliktų jai priskirtą misiją, o ne suktų į komercinę reklamą, komercinius užsakymus, rėmimus. Tai yra verslo dalis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomo visuomeninio transliuotojo misijos dalis“, - nurodė L. Bušinskaitė.
