Pilni vežimai ir prikrautos automobilių bagažinės – tokius vaizdus buvo galima išvysti praėjusią šeštadienį Lenkijoje. Tuštėjo ne tik lenkiškų parduotuvių lentynos, bet ir lietuvių piniginės. Pirmąją savaitę Lenkijoje panaikinus PVM maistui ir degalams, lietuviai ten išleido beveik 3 milijonus eurų.

Tiesa, tai tik banko kortelių atsiskaitymai. „Info diena“ gavo tokius atsiskaitymų sumų Lenkijoje vasario 1–6 dienomis duomenis – SEB klientai mokėjimo kortelėmis išleido apie 500 tūkst. eurų, Luminor – 285 tūkst. eurų, Swedbank – 1,8 milijono eurų, o Šiaulių banko – 170 tūkst. eurų.

„Numeris 1 atsiskaitymo vieta – degalinės. Jose atsiskaitoma yra dažniausiai. Antra vieta – prekybos centrai. Populiariausius centrus mes irgi galime pasižiūrėti, tai buvo „Biedronka“. Praktiškai trečdalis atsiskaitymo operacijų vyko tenai. Ir tada kita populiari vieta yra pavalgyti, nuvažiavus į Lenkiją – kavinės trečioje vietoje pagal atsiskaitymų dažnumą“, – LNK kalbėjo Šiaulių banko kasdienės bankininkystės departamento direktorius Andrius Kamarauskas.

Ko ne pusė atsiskaitymų Lenkijoje vyko būtent savaitgalį. Bankininkų nuomonės dėl išleistos sumos skiriasi. Vienų teigimu, lietuvių išlaidos, panaikinus PVM maisto produktams ir degalams, smarkiai šoktelėjo. Kitų – nieko neišsiskyrė.

„Sausio mėnesio savaitės, ar gruodžio mėnesio savaitės, ši suma yra daugmaž panaši, ką mes matėme ankstesnėmis savaitėmis“, – kalbėjo SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį atsiskaitė 3 kartus mažiau nei šį savaitgalį. Ir jeigu žiūrėtume į vidutinę atsiskaitymo sumą, ji irgi išaugo 2,5 karto – nuo 18 iki 48 eurų“, – kalbėjo Šiaulių banko atstovas A. Kamarauskas.

Kol kas apsipirkimo savaitė Lenkijoje nepadarė didelio nuostolio lietuviškai prekybai. Trys milijonai eurų, išleistų banko kortelėmis Lenkijoje atrodo tarsi lašas jūroje, palyginus su Lietuvos mažmenine prekyba.

Per mėnesį jos apyvarta siekia daugiau kaip milijardą eurų.

„Tai suma tikrai nėra didelė. Nemanau, kad tas nulinis PVM buvo esminė sąlyga, kad lietuviai pultų apsipirkinėti Lenkijoje“, – kalbėjo Sigitas Besagirskas.

„Buvo viena diena, kada nei vienas klientas į „Norfą“ neužsuko Vilniuje. Absoliučiai tuščios buvo visos Vilniaus „Norfos“ vieną dieną. Tai yra tas sulyginamas efektas ir praradimai, kuriuos mes patyrėme dėl žmonių apsipirkimo Lenkijoje“, – sakė VU docentas Algirdas Bartkus.

O štai kiek atsiskaityta grynaisiais Lenkijoje lieka tik spėlioti. „Norfos“ savininkas sako, kad 3 milijonai eurų, išleisti kortelėmis prilygsta dviejų dienų apyvartai.

„O ką mums reiškia? Tai čia praktiškai yra beveik visa „Norfos“ tinklo apyvarta per savaitgalį. Mes galime priešintis, kovoti toliau, bet nuo mūsų šitas dalykas nepriklauso“, – sakė Dainius Dundulis.

Ekonomistai spėja, kad nuvykęs į Lenkiją ir išleidęs vidutiniškai 50 eurų lietuvis daugiau praloštų, nei išloštų.

Už kiek Lenkijoje turėtų apsipirkti vilnietis, kad jam atsipirktų bent kelionės išlaidos?

„Reikia pirkti bent jau už kokį tūkstantį eurų, kad tai atsipirktų. Aš jau neskaičiuoju laiko sąnaudų, kuro sąnaudos, kai kurios prekės tikrai yra nedaug pigesnės. Tai reikia tikrai tikslines, brangesnes prekes pirkti. Galbūt kokią šaldytą mėsą, vištieną. Bet tam reikia papildomų sąnaudų Lietuvoje“, – LNK sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S. Besagirskas.

Atsiskaitymų banko kortelėmis Lenkijoje nepranoko kaip išpardavimų šventė žinomas juodasis penktadienis. Pernai per juodojo penktadienio savaitę gyventojai pirkiniams internete išleido 40 kartų didesnę sumą.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: