Šiuo metu migrantų krizė atrodo nurimusi. Šią savaitę, kai „Delfi“ žurnalistai lankėsi į Baltarusiją įsiterpusioje miškingoje Lietuvos dalyje, Dieveniškių kilpoje, priešingai nei dar vėlyvą rudenį, atrodė ramu. Pagrindiniu to krašto keliu nelakstė pasieniečių automobiliai, nebuvo pakeltas sraigtasparnis.
Tik jau pačiame pasienyje intensyviai dirbo darbininkai, sukdami koncertinos užtvarus. Drėgnesnėse regiono vietovėse jie skuba savo darbą padaryti iki pavasario, kol dar įšalas neišėjo, nes paskui bus sunku privažiuoti.
Apie tam tikrą atokvėpio periodą liudija ir pasieniečių pasidalinama medžiaga, kurioje jau yra ne tik informacija apie migrantus, bet ir stebėjimo kameromis užfiksuota, kaip patys pareigūnai rašo, vienintelė grupė, kuriai be leidimo leidžiama būti pasienyje. Ta grupė, kuri buvo užfiksuota, – vilkų.
Pirmieji neįprasti veiksmai
Tokia ramybė šiam regionui ilgą laiką buvo absoliučiai įprastas dalykas. Maždaug 700 gyventojų turinčioje atokioje teritorijoje, kur išėjimas į likusią Lietuvos teritoriją ties kilpos kaklu sudaro vos tris kilometrus, iki A. Lukašenkos režimo pakurstytos krizės niekad nesidriekė nelegalių migrantų keliai. Valstybės sienos su Baltarusija ruožas ten ilgas – apie 102 kilometrus, bet išeiti iš jos toliau į šalies teritoriją pro tą siaurą tarpą jau būtų problema, bandančius prasmukti pareigūnai sugauna.
„Dieveniškių kilpa niekados nebuvo patraukli nelegalios migracijos atžvilgiu. Net 2008 metais, kada buvo karas tarp Rusijos ir Sakartvelo, tuo metu buvo pakankamai daug (nelegalių migrantų), tuo metu dar čia buvo dvi užkardos G. Žagūnio ir Dieveniškės, tai per dvi užkardas apie 40-50 gruzinų ėjo. O šiaip niekada ji nebuvo patraukli“, – sakė Gintaro Žagūnio užkardos vadas Žydrūnas Vaikasas.
Užkardos vadas labai aiškiai prisimena, kada pas juos pradėjo dėtis neįprasti dalykai. Tai buvo 2020 m. ruduo, lapkričio pabaiga.
„Sulaikėme mes tada, kaip mums atrodė, labai didžiulę grupę, buvo 19 asmenų, Rusijos federacijos piliečiai, čečėnų tautybės. Darant apžiūrą, matėme, kad pas juos buvo kortelės, dar tam tikri momentai, lenkiškos. Ir po to bendraujant paaiškėjo, kad jie ruošėsi tiesiai į Lenkiją“, – pasakojo Ž. Vaikasas.
Pareigūnai išsiaiškino, kad žmonės buvo atvežti su sunkvežimiu asfaltu iš Baltarusijos pusės apie kilometrą nuo sienos.
„Dar yra ypatybė tai, kad aplinkui kilpą, Baltarusijos pusėje, mes matome daug kelių. Ji yra giliai įsirėžusi į Baltarusijos teritoriją, ir Baltarusijos pusėje infrastruktūra yra labai išvystyta. Yra rajoninių kelių, kur važinėja rajoniniai autobusai, ir jų yra 200 metrų nuo sienos“, – sakė Ž. Vaikasas.
Žinoma, ne autobusais tie migrantai važinėjo. Juos atvežė sunkvežimiu.
„Tokią grupę atvežti nepastebėtą baltarusių pareigūnų yra sudėtinga“, – konstatavo Ž. Vaikasas.
Paskui jau Lietuvos pasieniečiai suvedė galus, kad būtent toje vietoje, kur paskui ėjo čečėnų grupė, baltarusių pusėje, buvo stebėti nebūdingai apsirengę pareigūnai, kurie buvo slapta atėję ir išėjo.
„Reiškia, buvo padaryta žvalgyba“, – sakė Ž. Vaikasas.
Jis negalėjo pasakyti, ar tie asmenys buvo Baltarusijos pasieniečiai.
„Tikrai tai buvo pareigūnai, bet ne tie pasieniečiai, kurie įprastai patruliuoja prie sienos. Tie asmenys buvo mūsų slaptai stebėti, ir po to, jau analizuojant darėme prielaidą, kad tai yra susiję atvejai“, – teigė Ž. Vaikasas.
Pirmosios neįprastų tautybių migrantų grupės
2020 metais iš viso toje užkardoje buvo sulaikytos trys migrantų grupės. Tuo metu pareigūnus stebino ir jų tautybių įvairovės. Žmonės iš Šrilankos, Afganistano, Pakistano. Ir apskritai toje vietoje mažai nelegalių migrantų buvo sulaikoma, o tokių tautybių – iš viso niekada anksčiau nebuvo.
„Tada jau kilo mums įtarimų, kad tai nėra kažkoks procesas savaime. Mes šiuo atveju nesame patrauklūs, nes jų galutinis tikslas – ne Lietuva, be abejonės tai yra Vakarų Europa“, – sakė Ž. Vaikasas.
Galiausiai atėjo žiema, buvo gilios pusnys, ir nelegalios migracijos nebuvo. Pavasarį, maždaug gegužę, Lietuvos pareigūnai pasienyje įrengtoje pėdsakų juostoje pradėjo fiksuoti pėdsakus.
„Įprasta tvarka, kai pasienyje yra incidentas, susitinka įgaliotiniai ir sienos įgaliotinių padėjėjai, aiškinasi, kas vyko, apsikeičia informacija“, – aiškino Ž. Vaikasas.
Šiuo atveju bendravimas vyko taip: lietuviai sako: „yra kirtimas“.
„Ir akivaizdus kirtimas ant kontrolinės pėdsakų juostos. Tuo metu dar vaizdo stebėjimo sistemos nebuvo“, – pasakojo Ž. Vaikasas.
Baltarusių pusė lietuviams atsako: „ne, nieko čia nėra“.
Užkardos vadas prisiminė, kad jau ir su pirmąja čečėnų grupe buvo ta situacija, kad baltarusiai neigė, kad buvo sienos kirtimas.
„Anksčiau taip nebūdavo. Visą laiką vykdavo nustatyta tvarka, pagal tarpvalstybines sutartis. Čia yra oficialus institutas – vyriausias sienos įgaliotinis“, – aiškino Ž. Vaikasas.
Akivaizdus bendradarbiavimo įrodymas
Ilgainiui tų migrantų grupių ėmė daugėti. Vieną dieną buvo sulaikyta didelė iki 20 žmonių irakiečių grupė. Ir būtent tada buvo užfiksuota, kaip Baltarusijos pareigūnai ant pėdsakų juostos užgrėbia migrantų pėdsakus.
Nežinantiems, kontrolinė pėdsakų juosta tai yra išartas žemės plotas, ant kurio žiūrima, ar nėra sienos kirtimo požymių. Lietuvos pusėje jis yra penkių metrų, Baltarusijos pusėje – apie trijų metrų pločio.
Kai pareigūnai pastebi pėdsakus, vykdoma paieška, sulaikoma grupė.
„Šiuo atveju ten buvo slapukas, kad, jeigu kažkas tokio bus, užfiksuotų tą reikalą. Ir jis nufilmavo, kaip baltarusiai tiesiog paslapčia užgrėbia (pėdsakus). Tas buvo paviešinta. Tada – visiškai akivaizdu, kad ta institucija Baltarusijos pusėje, kuri turi gaudyti, ji slepia pėdsakus“, – sakė Ž. Vaikasas.
Žmonių srautai didėjo
Paskui nelegaliai sieną kirsti bandančių žmonių srautai vis didėjo.
„Pikas prasidėjo 2021 metų liepą , rugpjūčio pradžioje. Per parą būdavo iki 100 žmonių sulaikoma, o grupėmis tai ten visokio dydžio grupių buvo, ir po keliasdešimt, ir du ar trys, ir penki arba aštuoni žmonės. Didžiausia pas mus sulaikyta grupė – tarp 70 ir 80 žmonių. Bet tai jau buvo šiek tiek vėliau – rudenį“, – pasakojo Ž. Vaikasas.
Užkardos vado nuomone, tarp tų migrantų nebuvo tokių, kurie savarankiškai ėjo ir patys sugalvojo būtent toje vietoje kirsti Europos Sąjungos sieną.
„Iš to, kas jau užfiksuota, nufilmuota, net paviešinta medijose, manau, kad visos grupės buvo organizuotos. Jeigu iki rugpjūčio 3 dienos, kada pradėjome vykdyti vadovės sprendimą, tai buvo paprastai maršrutas Minskas ir siena. Tai jau po to, kur buvo ta didžiausia grupė, tai ji buvo baltarusių atvežta nuo Lenkijos sienos“, – sakė Ž. Vaikasas.
Pasak pašnekovo, daugiausiai tarp migrantų buvo kurdų kilmės Irako piliečių. Pagal religiją, buvo ir musulmonų, ir jazidų, ir krikščionių.
„Pas mus buvo daugiau žmonių iš Artimųjų Rytų – Irako, Sirijos, taip pat buvo iš Afganistano, Palestinos. Daugiausiai buvo vyrų. Bet visko buvo. Pavyzdžiui, buvo viena aštuoniolikos žmonių grupė, kur buvo septyniolika moterų ir vienas jau vyresnio amžiaus vyras“, – teigė Ž. Vaikasas.
Pasieniečiai nepastebėjo atvejų, kad kirtę sieną migrantai patys lauktų atvykstančių pareigūnų.
„Kai jau nuo Lenkijos sienos jie buvo vežami pas mus, ir jie žinojo, kad tai yra Lietuva, jie mums sakydavo, kad „mes neisime“. Jų tikslas buvo Lenkija ir paskui jau – Vakarų Europa. Čia jau buvo ruduo. Jie buvo gavę informacijos iš tų, kurie buvo sulaikyti ir apgyvendinti užsieniečių registracijos centruose, suprato, kad tai yra problema“, – sakė Ž. Vaikasas.
O apskritai, kaip pasakojo užkardos vadas, pati pirmoji čečėnų grupė 2020 metais buvo sulaikyta prie pat sienos. Antroji grupė, gal septyni žmonės iš Afganistano, Pakistano, ėjo į kaimą, tada žmonės paskambino pasieniečiams, ir jie juos sulaikė. O paskui pavasarį migrantai apgyvendintų vietovių ėmė vengti.
„Mes pamatėme, kad yra skirtingas tikslas tų, kurie organizuoja, ir šitų žmonių, kurie nelegaliai eina. Jeigu šitų tikslas yra Vakarų Europa, o tų tikslas – svarbiausia įstumti į Lietuvą, padaryti mums problemų. Tai jie jau bandė apeiti kaimus, eidavo tik miškais, buvo pora grupių, kurios buvo sulaikytos netoli kilpos kaklo. Arba, pavyzdžiui, kirsdavo kokius keturis kartus upelį, kad šunį suklaidintų, upeliu ėjo“, – pasakojo Ž. Vaikasas.
Pasak užkardos vado, nebuvo sulaikyto nei vieno ginkluoto migranto, taip pat nebuvo atvejų, kad kažkuris būtų puolęs pareigūnus.
Keitėsi ir Baltarusijos pareigūnų elgesys, atsirado ir kitokios ginkluotės
Per šį laikotarpį, kaip pastebėjo pašnekovas, pasikeitė ir Baltarusijos pareigūnų elgesys. Jie jau 2020 metų rudenį pastebėjo, kad kolegos iš Baltarusijos nebendradarbiauja. Bet tai buvo ne viskas.
„Įprastai mūsų sargyba eina pirma linija, prie pat sienos, patrulio taku. Iš kitos pusės eina baltarusių sargyba. Tai jie pasisveikina, persimeta vienu kitu žodžiu, ir toliau eina tarnybą. Kada prasidėjo režimo sukelta migrantų banga, pastebėjome, kad jie jau nesisveikina“, – sakė Ž. Vaikasas.
Paskui pareigūnai pastebėjo pokyčių ir kaimyninių šalių pareigūnų ginkluotėje.
„Po rugpjūčio 3 dienos mes pamatėme, kad be įprastos ginkluotės, kuri būna pas juos, atsirado kita forma. Pavyzdžiui, mes žinome, kad yra tokia forma, kuri šiaip yra Rusijos Federacijos, „Gorka“. Tai atsirado ir tokia forma“, – teigė Ž. Vaikasas.
Paklaustas, ar gali būti, kad ten buvo jau Rusijos pareigūnai, užkardos vadas papurtė galvą.
„Jie buvo su baltarusiškais skiriamaisiais ženklais“, – sakė Ž. Vaikasas.
Taip pat, pagal ginkluotę, Lietuvos pareigūnai ėmė atskirti baltarusių taktinės grupės (specialiosios paskirties pasieniečių) „Strela“ pareigūnų.
„Įsivaizduokite, patrulis eina su snaiperiniu šautuvu ir su kulkosvaidžiu. Nereikia to dalyko ant sienos. Atsirado žmonių juodai apsirengusių, be skiriamųjų ženklų, arba su kamufliažu, bet be skiriamųjų ženklų“, – pasakojo Ž. Vaikasas.
Pokytį sieja su neįleidimo politika
Užkardos vadas mano, kad raktas į tai, kad situacija buvo išspręsta, buvo rugpjūčio 3 dienos sprendimas dėl to, kad prieglobsčio procedūra galima tik pasienio kontrolės punktuose ir konsulinėse atstovybėse.
Baltarusijos pusė bandė sabotuoti ir visaip išbandyti tą sprendimą.
„Visko būdavo, kad baltarusiai tiesiog fiziškai jų neįleidžia. Pavyzdžiui, mūsų ruože užfiksuota, kada baltarusiai, įstumdami mums apie keturiasdešimt žmonių, stūmė juos su antiriaušine ekipuote, su šalmais, skydais. Ten buvo ir moterys, ir vyrai, ir vaikai.
Nuo kalniuko stumdami juos mums į teritoriją, patys įkrito į upelį, ir gal kelis metrus įžengė į mūsų teritoriją, ir iki kelių minučių buvo mūsų teritorijoje. Mes, nenorėdami eskaluoti situacijos, perspėjome, kad jie įžengė į mūsų teritoriją, jų buvo keliolika, jie po kelių perspėjimų pasitraukė. Jeigu jie to būtų nepadarę, būtų kiti veiksmai, bet mes nenorėjome ir taip aštrinti tų dalykų“, – kalbėjo Ž. Vaikasas.
Užkardos vadas sakė, kad jų ruože nėra pasitaikę civilių savanorių veiklos, apie ką jis yra tik skaitęs ir matęs žiniasklaidoje. Kartu jis pažymėjo, kad jų pareigūnai yra baigę greitosios pagalbos suteikimo kursus, gali įvertinti būklę ir net suteikti pirmąją pagalbą.
„Bet buvo situacijų, kada mes kviesdavome medikus, kad būtų įvertinta. Didžioji dauguma, tai čia buvo medikų konstatuota, kad tai yra simuliacija. Bet buvo atvejų, kai baltarusiai įstūmė, medikai atvažiavo, ir įvertinę jų diagnozę, žmonės buvo išvežti į ligonines, į Santaras, ir buvo pradėta prieglobsčio procedūra“, – pasakojo Ž. Vaikasas.
Dabar ramu
Pasak Užkardos vado, dabar jų 112 kilometrų pasienio ruože nelegalios migracijos atvejų jau senokai buvo. Ir jokių aktyvių grupių nebuvo.
„Baltarusijos pusėje yra įprastas patruliavimas. Galbūt yra daugiau žmonių grupėse. Jeigu įprastai jie po du patruliuoja, tai dabar yra ir didesnių grupių po tris-penkis pareigūnus, bet patruliuoja jie įprastai“, – sakė Ž. Vaikasas.
Pašnekovas pasikartojo, kad pagrindinis lūžis buvo rugpjūčio 3 dienos nutarimas.
„Lapkričio viduryje, gruodį dar buvo grupių, bet jau ne po daug – po keturis žmonės. Matėme ir provokacijų. Buvo ir paviešinta, kai baltarusiai atveža, vienas atsigula, batus nusiauna. Čia jie jau propagandai vaizdelius bandė daryti“, – pasakojo Ž. Vaikasas.
Pareigūnai taip ir prognozavo, kad, kol bus sniego, nelegalių migrantų srautai mažės.
„Ar pavasarį bus? Manau, kad jeigu bus, bus kažkaip kitaip, nes manau, kad šitoje vietoje mes parodėme, kad esame organizuoti, motyvuoti ir morališkai žymiai labiau stipresni geriau negu ta pusė. Jeigu jie kažką darys, manau, kad jų taktika turėtų keistis“, – sakė Ž. Vaikasas.
