Psichoterapeutui Dainiui Jakučioniui ši dokumentika pasirodė geresnė negu kai kurie detektyvai.
„Toks buvo įspūdis žiūrint ir net drebėjo kūnas galvojant, kas čia vyksta, kaip čia taip įmanoma ir nejaugi iš tikrųjų taip įvyko?“, – stebėjosi jis.
Vis dėlto daugelis žiūrovų patyrė šoką dėl to, kad pačios moterys sutiko skolinti pinigus, ėmė paskolas, o komentaruose socialiniuose tinkluose dalis žmonių jas vadino naivuolėmis ir kad dėl to buvo ir pačios kaltos. Kita vertus, tokių aferų pasaulyje pasitaiko nemažai, tad kaip iš tikrųjų veikia tokios manipuliacijos?
„Jeigu susikuriame kažkokį pasitikėjimą kitu žmogumi, kitaip sakant, mumis pasitiki, jeigu mes manipuliuojame arba mes pasitikime, jeigu mumis manipuliuoja. Tai mes galime labai daug padaryti. Įsivaizduokime, kad mes jaučiame, jog tai yra mūsų draugas arba partneris, arba yra kažkokie romantiniai ryšiai.
Tai realybėje mes dėl šių žmonių viską galime padaryti. Kai kurie žmonės atiduoda inkstus savo artimajam, nes reikia jam išgelbėti gyvybę. Vadinasi, yra sukuriamas labai didelis pasitikėjimo jausmas. Tada atsitinka taip, kad žmogus labai gerai moka manipuliuoti emocijomis, žino, kokias vietas galima „paspausti“, kaip kalbėti ir kaip parodyti savo veiksmais, koks jis yra pasirengęs, kaip jis nori būti su tuo žmogumi ir kaip jis myli“, – teigė jis.
Pasak psichoterapeuto, sunkiausia įsivaizduoti, kad toks manipuliatorius žmogus tą patį gali daryti su daug moterų.
„Buvo nukentėjusios dokumentikoje ne vien moterys, bet buvo ir kiti žmonės nukentėję nuo jo. Tiesiog žmogus labai gerai moka manipuliuoti kitų žmonių emocijomis ir pasitikėjimu.“
Paklaustas, kaip įmanoma priversti kitą žmogų įsimylėti, jis sakė, kad tai irgi yra vienas iš manipuliacijos būdų, ypač, jeigu tas manipuliatorius neturi didelės empatijos ir jam nėra taip skaudu žiūrėti, kaip kitas kenčia.
„Taip pat suvokti, kad jis apgaudinėjo ir jis tada į tai visiškai nereaguoja. Tai įmanoma, kad taip gali būti, bet tai nėra labai dažnas dalykas, tiesiog kai jau taip atsitinka, tuomet yra masyvus spektras žmonių apgautų.“
Kalbėdamas apie dokumentiką, D. Jakučionis pabrėžė, kad žodį manipuliatorius galima naudoti labai įvairiai.
„Gali būti žmonės, kurie tiesiog mums yra artimi ir jie mumis gali manipuliuoti, nebūtinai bandydami išpešti pinigų, ar pan. Bet jeigu žiūrėtume į „Tinder“ ir žmones, su kuriais susipažįstame, kurie rodo norą būti kartu, kalba labai daug gražių dalykų, <...>, tai imkime arčiau realybės lietuviškąjį variantą.
Taigi, yra „Google“, yra „Facebook“, yra „Instagram“. Mes galime ten pasitikrinti. Pasižiūrėti, ar iš tikrųjų žmogus su tokiu vardu ir pavarde egzistuoja, kaip jis atrodo ir kitas dalykas, kad galime rasti patvirtinimus, jog toks žmogus yra, taip pat atrodo. Vėliau reikėtų žiūrėti į kitus momentus.“
Psichoterapeutas aiškina, kad žmogus negyvena vienas, jis gyvena kažkokioje aplinkoje, todėl jeigu norime su juo suartėti ir kyla kažkokių prašymų, pirma, reiktų pasitikrinti, kokie yra jo draugai.
„Taigi, ar mes matėme jo draugus, ar buvome susitikę su jo draugais, ar kažkokiais šeimos nariais. Jeigu tai yra tik pavienis asmuo, kurį visą laiką matėme šalia to žmogaus, ar gali būti, jog tik yra susitarta elgtis taip, kaip reikia elgtis?
Bet jeigu dalyvavo daug daugiau žmonių, tada proto ribose yra faktas, kad neįmanoma sukurti tokio didelio rato, ypač Lietuvoje, kuris tiesiog vaidintų, kad pažįsta tą žmogų ir gali už jį garantuoti. Tai čia vienas dalykas – susipažinti su jo artimaisiais žmonėmis ir pažiūrėti, ar linkęs rodyti, ar kuria kažkokius pasiteisinimus“, – sakė jis.
Taip pat patarė, kad santykių pradžioje galima neduoti kažko, ko tas žmogus labai prašo ir vertinti, kaip jis reaguoja.
„Jeigu po vieno prašymo staiga atsiranda daugiau prašymų, tai reiškia, kad yra kažkas negerai. Mes susipažinę su žmogumi ir praleidę kažkokį laiką, dažniausiai negauname prašymų padėti finansiškai, kažkokių draminių situacijų. Kartais gyvenime pasitaiko, bet tai nėra dar tokia dažna realybė.
Dar vienas dalykas, kad pagal kažkokį vieną bruožą mes negalime spręsti apie viską. Jeigu žmogus parodo, kad turi pinigų, kad jis galbūt yra labai žymus, negalime sakyti, jog viskas su juo yra ir bus gerai. Dažniausiai taip būna, bet, deja, kartais pasitaiko sukčių, kurie sugeba tuo pasitikėjimu pasinaudoti. Dėl to į draugystes ir įsipareigojimus leistis jau geriau pažinus“, – teigė D. Jakučionis.
Vis dėlto psichoterapeutas teigė, kad būtų sunku išskirti vieną bruožą, kuris padėtų pasakyti, jog žmogus yra aferistas.
„Iš dokumentikoje parodyto aferisto tampa aišku, kad jis labai norėjo pasirodyti. Viena iš tokių savybių galėtų būti demonstravimasis ir bandymas sakyti, koks aš čia geras, svarbus ir t. t. Tai gali būti viena iš savybių, kuri parodytų, jog žmogus nori susikurti vaizdą.
Bet yra žmonių, kurie nieko neapgaudinėja, bet irgi yra apie save kalbantys taip pat. Tai yra tiesiog toks asmenybės bruožas. Tačiau ar jis mus apgaus, ar neapgaus, yra kitas klausimas. Kita vertus, yra ir sukčių, kurie niekada nieko nerodys ir kaip tik lieka kažkur visiškai pasislėpę, pogrindyje daro tokius dalykus.“
Patarė, į ką atkreipti dėmesį
Jis taip pat pasakojo, kiek yra pats susipažinęs su tyrimais, nusikaltėliai recidyvistai gali atskirti, kas yra jų ideali auka.
„Buvo vienas tyrimas, kaip buvo gatvėje filmuota medžiaga, ir klausė, kurį užpultų. Visi nusikaltėliai pasakė „šitą“. Tiesiog tas žmogus turėjo tam tikrus bruožus. Vadinasi, mes galime įtarti, kad kai kurie žmonės turi tam tikrų bruožų, kuriais galima pasinaudoti.
Galbūt šitoje situacijoje yra tam tikras naivumas, bet tas naivumas nėra toks jau blogas dalykas. Jis suteikia ir žavesio. Tikėjimas, kad yra kažkokia meilė, nuoširdi draugystė ir ypač jeigu viskas yra taip stipriai sukuriama, <...>, kartais gal ir pinigų noras. Tačiau tai nėra tas atvejis, kai kalbame apie „barakudas“, bet kad tas finansinis saugumas rodo, jog žmogus savimi ir kitais yra pasirūpinantis.“
Pasak psichoterapeuto, tam tikras naivumas, troškimas meilės ir galbūt jos nepatyrimas gali būti iš tų bruožų, kurie paskatina tokius žmones paslysti ant apgavysčių.
„Be abejo, labai didelis pasitikėjimas kitais žmonėmis. Tačiau kai kalbu apie pasitikėjimą, yra dalis žmonių, kurie niekuo nepasitiki ir jie niekada nepaklius į tokias pinkles. Jiems jau pirma nuotrauka kels kažkokį nepasitikėjimą.
Tačiau yra žmonių, kurie visais pasitiki, tai dabar nesinori sakyti, kad nepasitikėtume kitais žmonėmis. Siūlyčiau jais pasitikėti, kol pamatome kažkokius įtartinus dalykus ir tada kelti klausimą, kas čia vyksta“, – patarė jis.
D. Jakučionis taip pat nurodė, į kokias raudonas vėliavėles atkreipti dėmesį ieškantiems meilės pažinčių programėlėse.
„Iššaukiančios, puošnios, prabangą iliustruojančios nuotraukos. Jeigu pasigūgliname tą žmogų ir pasižiūrime, ar jis turi kažkokius profilius kituose socialiniuose tinkluose ir ten kažko nematome, tai irgi gali sukelti tokį dalyką.
Jeigu mums patiems būna kažkoks keistas pojūtis su jais ir kad kažkas yra neatvira, yra kažkokia paslaptis, tai irgi gali būti raudona vėliavėlė. Visa kita yra bendras žmogiškasis principas. Susitinkame su žmogumi, jeigu jis mums patinka, su juo tęsiame santykį, jeigu santykis tęsiasi, pradedame pamatyti jo draugus, artimuosius ir t. t. Tai gali padėti parodyti, kad su tuo žmogumi yra saugu.“
Romantiniai sukčiai išvilioja vis daugiau sumų
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad romantinis sukčiavimas egzistavo jau daugelį metų, bet dabar tiesiog turime daugiau galimybių bendrauti su žmonėmis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
„Žinoma, tuo naudojasi ir sukčiai. Tai romantinis sukčiavimas yra tarp pagrindinių sukčiavimo tipologijų. Jeigu žiūrėtume į mūsų banko skaičius, tai pernai metais fiksavome apie šimtą klientų kreipimųsi dėl tokio sukčiavimo.
Tai grubiai skaičiuojant, du kartus į savaitę mes sulaukiame klientų skundų ar pranešimų, jog juos vienu ar kitu bandė apgauti romantiniai sukčiai. Iš principo pats bendravimas su kitais žmonėmis, kad ir romantiniais tikslais, nėra toks jau blogis. Pirmosios raudonos lemputės turėtų užsidegti tada, kai jūsų tariamas pažįstamas pradeda kalbėti apie finansinę paramą, galimybę paskolinti pinigų, kažkokius trikdžius, kurie yra svarbūs jūsų ryšiui palaikyti.“
Jis vardijo ir pavyzdžius.
„Išsiųsta kokia nors siunta, bet muitinėje sulaikė ir reikia sumokėti kažkokius muito mokesčius. Klasikinis atvejis – pamestas bilietas. Planuojamas pirmas susitikimas po ilgo laiko, labai lauktas, bet tas pažįstamasis iš interneto praneša, kad bilietas dingo ir reikia naujo.
Tas siūlas gali vyniotis labai ilgai, kol pagaliau žmogus ar pats, ar padedamas kitų supras, jog tiesiog yra išnaudojamas. Kuo anksčiau tai bus suprasta, tuo mažiau pinigų žmogus praras.“
Pasiteiravus S. Abraškevičiaus, ar įmanoma atgauti prarastus pinigus, jis sakė, kad romantinio sukčiavimo mechanizmas veikia kitaip nei įprasto sukčiavimo atveju.
„Jeigu įprastai sukčiai atakuoja žmones ir juos bando prigauti netikėtumo fazėje, pavyzdžiui, sako, kad per žmogaus sąskaitą yra plaunami pinigai, atliktas neteisėtas mokėjimas ir tam, kad tai būtų sustabdyta, reikia veikti nedelsiant. Vadinasi, žmogus yra netikėtumo fazėje pagautas, pasimetęs ir daro, kaip sukčiai sako.
Romantinio sukčiavimo atveju viskas vyksta priešingai. Pirmojo kontakto atveju sukčiai neprašo pervesti pinigų arba jų skolinti. Tiesiog bandoma užmegzti kažkokį tampresnį ryšį, klausytis, bendrauti ir įgyti pasitikėjimą. Tik tada bandoma tuos pinigus išgauti.“
Banko atstovas neslėpė, kad neretai į banko padalinius ateina tie žmonės, kurie nori padaryti sukčiui mokėjimą.
„Į Aziją, į Afriką ir tai tikrai yra netipinis elgesys, todėl banko darbuotojams užsidega pavojaus signalai, tada pradedame bendrauti. Deja, yra ne vienas atvejis, kai tie žmonės tiesiog nenori patikėti, kad jais yra manipuliuojama, netiki, ką sako banko darbuotojai, nenori tikėti policijos pareigūnais.
Tai vėlgi pasako, kaip tie psichologiniai sukčiai sugeba sukurti tą kažkokią svajonę, iliuziją, kad ryšys yra tvirtas ir patikimas.“
Advokatė Santa Ulinskienė, kad romantinių sukčių schemos tik tobulėja, o išviliojamos sumos tik didėja. Taip pat jie labai suaktyvėjo per pandeminį laikotarpį. Deja, atgauti pinigus gali būti sudėtinga.
„Reikėtų toms aukoms tikrai rinkti kuo daugiau įrodymų: susirašinėjimų, skambučių, balso įrašų. Dažnai pasitaiko atvejų, kad pinigai yra pervedami ne pačiam sukčiui, kurio, tikėtina, ir tapatybės nežinome, bet, kaip nurodė banko atstovas, į Afriką, į kitas trečiąsias šalis.
Apskritai pervedami pinigai tretiesiems asmenims. Taigi, susieti tą tikrąjį sukčių, kuriam iš tikrųjų nukeliavo pinigai, yra labai sudėtinga“, – sakė ji.
Pasak S. Abraškevičiaus, nagrinėjant romantinio sukčiavimo atvejus, kaip ir įprastus, kiekvienas atvejis yra tikrai individualus, kai kalbama apie prisiimtu kreditų ir pinigų grąžinimą.
„Ir aplinkybės, kaip žmogus priėjo iki to momento, kai padarė vieną ar kitą veiksmą, labai skiriasi. Tai tų detalių, kurios sudeda bendrą vaizdą, yra labai daug, jas reikia sekti, prisiminti, fiksuoti, jeigu įmanoma, ir bankas priima vieną ar kitą sprendimą. Tačiau reikia pabrėžti, kad romantinio sukčiavimo atveju viskas nevyksta labai greitai.
Jeigu jūsų pavedimas yra vykdomas į trečiąją šalį, tarkime, į Aziją, tai tas mokėjimas nėra momentinis. Jis šiek tiek dar pabūna banke, kol iškeliauja kitur ir tokius pinigus tikrai galima sustabdyti. Pagrindinis patarimas yra nedelsti ir supratus, kad įvyko klaida, nesusipratimas, <...>, tiesiog pranešti policijai ir bankui.“
Jo teigimu, kuo greičiau tai bus padaryta, tuo daugiau šansų tuos pinigus sulaikyti, grąžinti, kreiptis į gavėjo banką ir atlikti procedūrinius veiksmus, kad mokėjimas sugrįžtų tikram jo mokėtojui.
