Teismui perduotame laiške jis priminė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžius, esą ši byla esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

„Visų pirma man kelia nerimą tai, kad byla turi aiškų politinį pobūdį. Tie būgštavimai nėra išgalvoti“, – teigė Ukrainos pilietis.

A. Radkevičius Apeliaciniam teismui atsiųstame laiške taip pat nurodė, kad kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės teigia, kad ši byla Lietuvai yra principo reikalas.

„Tokie pareiškimai sukuria labai toksišką atmosferą aplink šią bylą, visų pirma, Lietuvoje. Dėl to mano šeimai sunku man rasti advokatų ir gauti bet kokią paramą“, – teigia A. Radkevičius.

Per posėdį antradienį paskelbti A. Radkevičiaus ir Ukrainiečių darbo teisių gynimo centro atsiųsti laiškai teismui.

A. Radkevičius teismui pranešė, kad jo advokatai dar negalėjo susipažinti su nuosprendžio tekstu, jiems per mažai buvo laiko kokybiškai išanalizuoti nuosprendį ir pasirengti posėdžiui.

Dabar Graikijoje esantis nuteistasis nurodo, kad negalėjo konfidencialiai susitikti su jam paskirtu gynėju, kad su juo galėtų aptarti poziciją byloje.

Nuosprendžio vykdymo nesustabdė

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį taip pat paskelbė nutartį, jog nestabdo nuosprendžio vykdymo Ukrainos piliečiui.

„Prašymo sustabdyti Vilniaus apygardos nuosprendžio vykdymą netenkinti“, – per posėdį sakė teisėjas Nerijus Meilutis.

Teismas atkreipė dėmesį, kad prašyme nenurodyti konkretūs motyvai, kodėl reikalinga sustabdyti nuosprendžio vykdymą ir teigė, jog nuteistasis žinojo, kad pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas, susipažinimui išsiųstas priimtas nuosprendis.

„Kolegija mano, kad tenkinus prašymą ir sustabdžius nuosprendį būtų apsunkintas A. Radkevičiaus išdavimo Lietuvai klausimas pagal Europos arešto orderį“, – rašoma nutartyje.

Tačiau teismas pažymėjo, kad nuosprendžio vykdymo sustabdymas, esant motyvuotam prašymui, galės būti svarstomas ir vėlesnėse stadijose, jei pasikeis aplinkybės.

Stabdyti nuosprendžio vykdymą ginamajam, kol bus išnagrinėta byla, prašė advokatas Arvydas Verpečinskas.

Jis antradienį prašė nenagrinėti bylos, atidėti jos nagrinėjimą, kad nebūtų pažeista asmens teisė į gynybą, be to, A. Radkevičius pageidauja dalyvauti posėdyje.

„Kolegija nutarė atidėti bylos nagrinėjimą“, – sakė teisėjas N. Meilutis. Proceso dalyviai į posėdį rinksis kovo 4 dieną.

Pasirengęs atvykti į Lietuvą

A. Radkevičius Lietuvos apeliacinį teismą informavo, kad vykstant posėdžiams Vilniuje, jis pasirengęs čia išsinuomoti būstą. Ukrainiečių darbo teisių gynimo centras laiške nurodo, kad centras galėtų surasti būstą Lietuvoje, kad būtų užtikrintas jo dalyvavimas procese.

Tanką per Sausio 13-osios įvykius vairavusiam A. Radkevičiui Vilniaus apygardos teismas už akių yra skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaip anksčiau skelbė teismas, nors nuosprendis, kuriuo A. Radkevičius pripažintas kaltu ir paskirta bausmė, yra įsiteisėjęs, tačiau asmuo, kurio byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėja jam nedalyvaujant, bet kurioje proceso stadijoje gali asmeniškai paduoti apeliacinį skundą. Skundas gautas pernai gruodžio 1 dieną.

A. Radkevičius pernai rugsėjį buvo sulaikytas Graikijoje. Šios šalies Aukščiausiasis Teismas šį trečiadienį turėtų skelbti sprendimą dėl jo išdavimo.

53-ejų A. Radkevičiaus įkalinimas Lietuvoje gali sukelti politinę įtampą tarp Vilniaus ir Kijevo, nes jis yra Ukrainos karo su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose veteranas.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.