Užsienio politikai negailėjo kritikos

Delfi TV laidoje „Verslo požiūris“ įmonių grupės „Brolis“ vienas iš įkūrėjų Kristijonas Vizbaras negailėjo kritikos vertybinei Lietuvos užsienio politikai Kinijos atžvilgiu.

Jis teigė, kad verslas dėl to turės didžiulių nuostolių: „Mūsų tikslas šį produktą per globalias tiekimo grandines realizuoti visame pasaulyje. Tačiau dėl šiandieninės politikų sukurtos situacijos, komponentas, kurio kilmės šalis yra Lietuva, tampa toksiškas. Produkto negalime parduoti ne tik į Kiniją, bet ir Vokietiją, Belgiją, ar kitas šalis, nes klientai mūsų komponentų negali integruoti į savo sistemas. Kitaip turėtume pirkėjus priversti atsiriboti nuo didžiausios pasaulio rinkos Kinijos. Mes taip nedarome, todėl verslą vystyti tokioje situacijoje tampa neįmanoma.“

Kristijonas Vizbaras


K. Vizbaro teigimu, politinė krizė su Kinija yra pirmas toks atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai keturių politikų grubi klaida lemia vis labiau didėjančius nuostolius. Pasak jo, jei verslo plėtra nebūtų perkeliama į kitas šalis, jo atstovaujamai įmonių grupei reikėtų užsidaryti.

„Ta situacija galutinai paaiškėjo: užsienio reikalų ministras gana tiesiai pasakė, kad situacija su Kinija ir Europos Sąjunga nesikeis, prekyba iš Lietuvos ir santykiai su Kinija ir Europos Sąjunga nepasikeis. Tai formaliai, mes buvome paaukoti dėl vertybinės politikos. Vadinasi, mes turime fokusuotis dabar į ateitį, vystyti savo gamybos iškėlimo planus, plėtrą kitose valstybėse ir taip supratome, kad greitų pasikeitimų šitoje situacijoje nebus“, – žurnalistams sausio mėnesį kalbėjo K. Vizbaras.

Įmonės pelningumu pasigirti negali

Po brolių Vizbarų viešai išsakytos kritikos vertybinei užsienio politikai ir prabilus apie milžiniškus nuostolius verslui, Delfi pasidomėjo, kokius konkrečius nuostolius dėl Kinijos rūstybės 2021 metais patyrė Vizbarų šeimos valdomos įmonės.

Trys broliai Dominykas, Kristijonas ir Augustinas Vizbarai Lietuvoje yra gerai žinomi verslininkai.
Pradėkime nuo D. Vizbaro valdomų įmonių apžvalgos. Registrų centro duomenimis, jis yra UAB „Arsenidas“ vadovas ir akcininkas, UAB „Brolis defence group“, UAB „Brolis group“, UAB „Brolis lasers“, UAB „Brolis sensor technology“, UAB „Brolis semiconductors“ vadovas.

O štai K. Vizbaras yra UAB „Stibis“ vadovas ir akcininkas, UAB „Brolis group“ ir UAB „Brolis defence group“ valdyboje.

Tuo metu A. Vizbaras yra UAB „Brolis defence group“ ir UAB „Brolis group“ valdybos pirmininkas, taip pat UAB „Galio stibidas“ vadovas ir akcininkas.

Dabar pažvelkime į brolių valdomų įmonių Registrų centrui pateiktus dokumentus.

D. Vizbaras buvo 2019 m. įkurtos UAB „Arsenidas“ steigėjas. Jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas. Pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, kad 2020 m. įmonės pajamos buvo 65992 Eur, nuostolis – 37192 Eur. 2019 m. pajamos – 26141 Eur, nuostolis – 48576 Eur.

Kita jo vadovaujama įmonė – UAB „Brolis defence group“ 2021 m. Registrų centrui yra nurodžiusi tokius akcininkus: UAB „Stibis“, UAB „Galio stibidas“, UAB „Arsenidas“, UAB „RAAV investicijos“, Latvijoje registruota SIA ARP INVEST, UAB „Zip rain tech“, Raimondas Danielius ir Eglė Danielienė.

Kaip jau minėta, UAB „Stibis“, UAB „Galio stibidas“, UAB „Arsenidas“ valdo broliai Vizbarai. Tuo metu UAB „RAAV investicijos“, 2020 m. Registrui pateiktų dokumentų duomenimis, akcininkai – R. Danielius, Vida Piskarskienė, Algirdas Juozapavičius, Valdas Sirutkaitis. Įmonės vadovė – Tatjana Jadkauskienė.

Kitas akcininkas - UAB „Zip rain tech“. Šiai įmonei vadovauja Algirdas Baltaduonis. Registrų centrui 2019 metais pateiktas toks akcininkų sąrašas: UAB „Zip7“ ir Estijoje registruota ZeroSum Capital OU. UAB „Zip7“ vadovauja Alvydas Žabolis. Kaip nurodyta Registrų centre, vienintelis šios įmonės akcininkas – komanditinė ūkinė bendrija „Zip“.

2018 metais Registrų centrui buvo pateiktas komanditorių sąrašas, kurį sudarė 21 fizinis asmuo. Tarp jų - Lietuvoje gerai žinomi verslininkai, žinomų įmonių savininkai.

Vis dėlto 2021 m. rugpjūčio 27 d. Registrų centrui pateiktas pranešimas dėl visų jau minėtų komanditorių duomenų išregistravimo.

Eurai
Foto: Shutterstock


Kai jau išsiaiškinome, kas valdo UAB „Brolis defence group“, pažiūrėkime į jos pelno (nuostolių) ataskaitą. 2020 m. deklaruotos pajamos siekia 20866 Eur, 2019 m. – 6955 Eur. 2020 m. nuostolis – 53 Eur, 2019 m. pelnas – 672 Eur.

Kita įmonė - „Brolis group“. Jos akcininkai – UAB „Stibis“, UAB „Galio stibidas“, UAB „Arsenidas“, UAB „RAAV investicijos“, Latvijos įmonė SIA ARP INVEST, UAB „Zip rain tech sensor“, R. Danielius ir E. Danielienė. Šios įmonės 2020 m. pajamos buvo 834064 Eur, nuostolis – 139504 Eur. 2019 m. pajamos – 292834 Eur, nuostolis – 15846 Eur.

Registrų centre nurodoma, kad D. Vizbaro valdomos UAB „Brolis lasers“ akcininkė – UAB „Brolis defence group“. 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nėra nurodytos įmonės pajamos. Tik nurodytas nuostolis, kuris siekia 241 Eur. 2020 metų nuostolis – 531 Eur.

UAB „Brolis sensor technology“ vienintelė akcininkė – UAB „Brolis group“. Registrų centre nurodyta, kad šios įmonės pardavimo pajamos 2020 metais siekė 102421 Eur, nuostolis – 2874710 Eur. 2019 m. atitinkamai pajamos – 89262 Eur ir nuostolis – 1871430 Eur.

Kita D. Vizbaro vadovaujama įmonė – „Brolis semiconductors“. Jos akcininkas – UAB „Brolis defence group“.

Tai yra vienintelė pelningai veikianti įmonė. Registrų centro duomenimis, jos pajamos 2020 metais siekė 10 078 845 Eur. Pelnas - 1 248 983 Eur. 2019 metų pajamos - 5 886 067 Eur. Pelnas - 196 791 Eur.

UAB „Stibis“ vienintelis akcininkas ir steigėjas – K. Vizbaras. Įmonės pajamos 2020 m. buvo 67820 Eur, nuostolis – 37189 Eur. 2019 m. pajamos – 27363 Eur, nuostolis – 48654 Eur.

A. Vizbaras 2019 m. yra įsteigęs įmonę UAB „Galio stibidas“. Ji taip pat veikia nuostolingai. 2020 m. turėjo 67794 Eur pajamų ir fiksavo 37207 Eur nuostolį. 2019 metais pajamos siekė 27346 Eur, nuostolis – 48663 Eur.

Kaip matyti peržiūrėjus brolių Vizbarų valdomų įmonių finansines atskaitas, dauguma jų įmonių veikia nuostolingai. Nuostolį jos fiksavo dar iki neformalių Kinijos sankcijų Lietuvai taikymo pradžios.

Nežino, kokius nuostolius galėjo patirti

Su Delfi bendravę gerai informuoti šaltiniai teigė besistebintys brolių Vizbarų vieša retorika ir teiginiais, esą jų verslas patiria nuostolius, sunkumus ar panašias grėsmes.

Šaltinių teigimu, brolių verslas šiuo metu Lietuvoje tikrai nepasižymi dideliu eksportu į Kiniją.

„Gal jie anksčiau ir eksportavo. Šiuo metu aš nesuprantu, ką jie eksportuoja ir ar iš viso ką nors eksportuoja į Kiniją. Tai yra atviras klausimas. Verslo kolegos taip pat stebisi jų teiginiais, nes jie kaip ir nėra stipriai nukentėję. O, mano žiniomis, apie savo verslo padalinio kūrimą Belgijoje jie buvo pradėję kalbėti dar prieš 3 metus. Dabar jie gąsdina, kad nukreips investicijas į užsienį, bet, kaip suprantu, jau toks planas anksčiau buvo. O kiek žinau, tiekimas dėl neformalių Kinijos sankcijų jiems taip pat nebuvo sutrikęs. Tai tikrai sunku pasakyti, kokius tiksliai nuostolius jų įmonės galėjo patirti“, - kalbėjo Delfi šaltinis.

Peržiūrėjus dokumentus, įskaitant ir pateiktus Registrų centrui, Delfi nerado duomenų apie brolių Vizbarų valdomų įmonių eksportą į Kiniją. Todėl paprašėme jų pačių atsakyti į keletą klausimų ir įvardyti konkrečius eksporto skaičius ir paaiškinti, kaip jų įmonių eksportui pakenkė neformalios Kinijos sankcijos. Galbūt dėl pasikeitusios politikos Kinijos atžvilgiu jie patyrė ir kokių nors kitų nuostolių?

Broliams Vizbarams uždavėme šiuos klausimus:

1. Kurios Jūsų valdomos įmonės užsiima eksportu į Kiniją tiesiogiai arba per verslo partnerius (tarpininkus)?
2. Kiek iš viso eksporto į Kiniją sutarčių Jūsų valdomos įmonės turi? Kada jos pasirašytos ir iki kelintų metų turėjo galioti?
3. Kokia yra tų sutarčių vertė?
4. Kokią produkciją Jūsų valdomos įmonės eksportuoja į Kiniją?
5. Į kokias dar šalis be Kinijos eksportuojat savo produkciją? Kokią vietą visose Jūsų atrastose rinkose užima Kinija?
6. Ar turėtumėte galimybę Kinijos rinką pakeisti kokia nors kita užsienio rinka?
7. Kokio dydžio nuostolių Jūsų valdomos įmonės jau patyrė dėl pasikeitusios Lietuvos užsienio politikos Kinijos atžvilgiu?
8. Kiek produkcijos negalėjote eksportuoti ir ką darėte su šia produkcija, kurios nepriėmė Kinija?
9. Kiek iš viso Jūsų versle pajamų ir pelno sudaro prekyba su Kinija?
10. Kokius turėjote savo verslo plėtros planus, kuriems sutrukdė pasikeitusi Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu? Kokia buvo tų planų finansinė vertė?

Aiškių atsakymų nepateikė

Tačiau į šiuos klausimus atsakymų negavome. Augustinas Vizbaras teigė, kad šia tema broliai daugiau kalbėti nenori.

„Savo nuomonę ir komentarus jau esame išsakę tiek Delfi, tiek kitoms žiniasklaidos priemonėms. Daugiau komentuoti, kartotis ar politikuoti nepageidaujame, nenorime ir to nedarysime. Mūsų žinutė buvo ištransliuota ir, mūsų manymu, adresatą pasiekė. Toliau mūsų rūpestis yra verslas, o politikų-politika. Žemiau esančiuose interviu, rasite nemažai atsakymų į jūsų klausimus“, - dėstė A. Vizbaras.

Augustinas Vizbaras


Jis atsiuntė dvi portalo Delfi nuorodas, tačiau jas atsidarius konkrečių skaičių pateikta nėra. Nėra ir atsakymų į aukščiau išvardytus Delfi klausimus. Tekstuose, kuriais pasidalino A. Vizbaras, broliai tiesiog kritikuoja Lietuvos užsienio politiką Kinijos atžvilgiu ir užsimena apie didelius nuostolius verslui.

Gavę tokį atsakymą dar kartą susisiekėme su A. Vizbaru. Papildomai jis nurodė: „Kristijonas aiškiai pasako, kad gynybos verslas su Kinija nesusijęs nei tiekimu, nei pardavimais ir ši krizė jos neliečia. Neformalios sankcijos tiesiogiai liečia mūsų plėtros planus, susijusius su veikla, kita nei gynyba - t.y. jutiklio technologija. Ši technologija - generinė ir jos produktai gali būti tiek komponentas, tiek galutinis produktas, kuris vienareikšmiškai dalyvaus globaliose tiekimo ir prekybos grandinėse. Tai sakyti, kad mūsų nepalietė, yra nekorektiška, nes šiuo metu su EIB pagalba vykdome produktizacijos etapo vystymą, kuris, 2023-2024 metais turi pereiti į gamybą. Tam reikalui planuojame, per kelis etapus apie 50 m. Eur investuoti į gamybinius pajėgumus. Pirminis planas buvo didžiąją investicijos dalį alokuoti Lietuvoje. Šiandien, konkrečiai dėl Lietuvos - Kinijos konflikto, toks sprendimas būtų nepagrįstai rizikingas, nes apribotų potencialias rinkas. Todėl priėmėme sprendimą, plėtros etapą realizuoti ne Lietuvoje.

Daug čia ar mažai, tai jau skonio reikalas, tačiau atkreipiu dėmesį, kad pasekmės yra ne vien momentiniai nuostoliai, bet ir ateities plėtra ir veiklos vystymas, investicijos ir plėtra.

Interviu kalbėjome savo įmonių ir vieno mūsų akcininkų „Light conversion“ vardu, nes turėjome tam mandatą. Prezidentūroje taip pat turėjome mandatą atstovauti Vokietijos prekybos ir amatų rūmus.“

Iš kokių pinigų numatytos investicijos?

O dabar pakalbėkime apie suplanuotas 50 mln. eurų investicijas. K. Vizbaras Delfi laidoje teigė, kad brolių verslas per 2 metus ketino investuoti 50 mln. eurų į gamybos plėtrą. Tačiau pažvelgus į Registrų centrui pateiktas UAB „Brolis semiconductors“, UAB „Brolis Defence group“ ir UAB „Brolis group“ 2020 metais pateiktas finansines ataskaitas matyti, kad šios 3 įmonės vargiai galėtų surinkti tokią sumą.

„Brolis group“ 2020 finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad įmonės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai siekia 15444259 Eur. 2020 m. įmonės nuostolis - 139504 Eur. „Brolis Defence group“ 2020 metų nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai - 1064998 Eur. 2020 m. įmonė skaičiavo nuostolį.

Tuo metu „Brolis semiconductors“ veikė pelningai ir 2020 m. metais skaičiavo 1248983 Eur pelną. Vis dėlto jos nuosavas kapitalas siekia 7039549 Eur. Taigi, matyti, kad šios įmonės šiai dienai vargiai galėtų investuoti 50 mln. eurų, nes tiesiog tokių lėšų nėra sukaupusios.

Todėl A. Vizabro paprašėme pasakyti, kuri konkrečiai brolių valdoma įmonė ketino investuoti 50 mln. eurų sumą. Taip pat prašėme pasakyti, iš kokių šaltinių ji planavo surinkti šią sumą?

Be to, K. Vizbaras Delfi laidoje teigė, kad vidutiniškai Lietuvoje veikianti lazerių įmonė į Kiniją eksportuoja nuo 40 iki 60 proc. Klausėme, ar brolių įmonės irgi tiek pat?

K. Vizbaras pateikė štai tokį atsakymą: „Šiaip iki pelno verslas naudoja pinigus, kurie investuojami arba skolinami. Investuoti gali - dabartiniai akcininkai, nauji akcininkai. Paskolą gali duoti: 1. fiziniai asmenys, 2. juridiniai asmenys, 3. bankai.

Gynybos įmonių grupė dirba pelningai. Jutiklis finansuojamas iš akcininkų ir Europos investicinio banko venture debt. Ji apima pirmą etapą - 15 m. Eur. Dėl antro etapo (50 m. Eur) nesu tikras kiek ta informacija ar jos sąlygos viešos, bet nesunkiai galiu patikrinti. Blogiausiu atveju, visuomet galite kreiptis tiesiai į EIB, jei manimi netikite.

Žinoma, galit ir straipsnį rašyti, kurį, kaip matau, labai norite rašyti. Bet tada informaciją jau ir aš patikrinsiu.

Brolis į Kiniją tiesiogiai neeksportuoja, bet nereiškia, kad neketino to daryti ateityje. Kaip minėjau laiške ir straipsnyje, mūsų atveju komplikavosi ateities plėtros planai.“

Verslo asociacijos tikslių skaičių nepateikia

A. Vizbaras Delfi nurodė, kad duodamas žiniasklaidai interviu kalbėjo ir UAB „Light conversion“ vardu. Todėl šios įmonės paklausėme, su kokiais sunkumais Kinijai įvedus neformalias sankcijas susidūrė ši įmonė. Tačiau įmonės atstovė Andželika Voinė teigė nenorinti šia tema duoti komentaro. „Esame linkę susilaikyti nuo komentarų šia tema“, - teigė ji.

Foto: Zuma Press / Scanpix


Lietuvos pramonininkų konfederacijai taip pat turėjome klausimų dėl Lietuvos įmonių nuostolių, patiriamų dėl Kinijos neformalių sankcijų. Taip pat norėjome sužinoti, kurios Lietuvos įmonės yra didžiausios eksportuotojos į Kiniją ir kokius konkrečiai nuostolius patiria, ar turi galimybių surasti naujų rinkų. Vis dėlto ši verslą vienijanti organizacija išsamių atsakymų neturėjo.

Anot konfederacijos atstovės Daivos Rimašauskaitės, į Kiniją eksportuojančių įmonių sąrašų konfederacija neskelbs, atsižvelgdama į savo narių pageidavimą. „2021 m. skaičius turėsime tik kitos savaitės viduryje. 2020 m. skaičiai nieko nerodo. O tai, kas surinkta šaudymo būdu, tai neatspindi realios situacijos“, - tik tiek tegalėjo pasakyti D. Rimašauskaitė.

Lietuvos lazerių asociacijai taip pat turėjome klausimų apie neformalias sankcijas Kinijai ir kaip nuo jų nukentėjo asociacijos nariai. Šiai asociacijai priklauso ir apie didžiulius nuostolius lazerių verslui prabilusių brolių Vizbarų įmonė „Brolis“.

Kad ir kaip būtų, asociacijos vadovas Petras Balkevičius tikslių skaičių, kaip Lietuvos užsienio politika paveikė šį verslo sektorių, pateikti negalėjo: „Asociacija Jūsų prašomos atskirų įmonių komercinės informacijos neturi.“

Kaip nurodė Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos-Kinijos prekybos apyvarta 2021 m. I-III ketv. sudarė 1,3 mlrd. Eur, eksportas į Kiniją sudarė 185 mln. Eur, importas iš Kinijos sudarė 1,1 mlrd. Eur. 2020 m. prekybos apyvarta sudarė 1,5 mlrd. Eur, eksportas į Kiniją sudarė 316 mln. Eur, importas iš Kinijos sudarė 1,2 mlrd. Eur. 2020 m. daugiausia eksportuota javų, baldų, medienos, optikos prietaisų, įvairių chemijos produktų.

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė Ieva Jonilienė teigė, kad ministerija gali pateikti duomenis tik apie daugiausiai eksportuojančius sektorius.

„Detalia informacija apie konkrečių įmonių eksporto rodiklius ministerija neoperuoja. Paskutiniai duomenys apie eksporto apimtis yra 2020 metų, pagal juos daugiausiai į Kiniją yra eksportuojama: javai 28 proc.; baldai 16 proc.; optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos, medicinos arba chirurgijos prietaisai 13 proc.; mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 8 proc.; įvairūs chemijos produktai 7 proc.