Dar sausio 25 dieną Vilniaus gimtadienio proga Gedimino kalnas skendėjo šventiškoje lazerių šviesoje. O štai po 2 savaičių, pirmadienį ryte pranešta apie Gedimino kalno rytiniame šlaite užfiksuotą naują nuošliaužą.
„Pagal ilgį žiūrint – ilgis apie 15 metrų, plotis – 7 metrai, o gylis kai kur apie 60–70 centimetrų“, – LNK kalbėjo geologas Vytautas Račkauskas.
2017 metais, tvarkant kalną buvo sumontuota daugiau kaip 3 milijonus eurų kainavusi stebėjimo sistema.
Bet kalną prižiūrintis geologas po įvykusio kalno slinkimo kopia kalno šlaitais ir bando plika akimi pastebėti menkiausius įtrūkimus, kurie galėtų kelti nerimą.
„Čia, kur upelis teka, tas šlaitas irgi yra savotiškai pavojingas ir nestabilus kaip ir pietrytinis“, – sakė geologas.
Nauja kalno žaizda atsivėrė būtent ten, kur prieš 5 metus vyko kalno gelbėjimo darbai. Kapitalinės kalno tvarkybos darbai jau kurį laiką užstrigę teisminiame ginče. Darbus vykdantis rangovas teismui yra apskundęs Nacionalinį muziejų. O statybos inspekcija naujiems tvarkybos darbams reikalauja gauti statybos leidimą.
Kol sukasi biurokratinė karuselė kalnas yra. Pagrindinė blogėjančios kalno būklės priežastis ir vėl ta pati – nepalankūs orai. Kelias savaites besitęsianti itin nepalanki meteorologinė situacija kalną tiesiog perpildė nenutekančiu vandeniu.
Muziejininkai sako, kad kalno situacija paaštrėjo jau nuo praėjusios savaitės. Todėl galimoms nuošliaužoms buvo ruošiamasi iš anksto.
„Rodė pirmiausia vandens kiekis kalne, nes mes turime monitoringo sistemą. Bet dar yra vienas matmuo – vandens kiekis kalne. Jis pradėjo didėti nuo praėjusios savaitės vidurio, mes matėme pirmus ženklus“, – LNK žinioms sakė Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.
Lietuvos Nacionalinis muziejus ramina – visam kalnui grėsmės nėra. Muziejus taip pat informavo, kad nuošliaužos vietą apžiūrėję specialistai rengia stabilizavimo planą, projektuojamos papildomos priemonės šlaitui stabilizuoti ir deformacijos plitimui sustabdyti.
Darbai pradėti nedelsiant pagal nuolatinę ekstremalios situacijos avarinių darbų sutartį.
„Rangovas sureagavo gavo iš karto, atvažiavo per valandą laiko nuo situacijos informavimo. Dabar yra sprendžiama. Manau, kad per pirmadienį ir antradienį bus jau priimti konkretūs sprendimai, kaip konstruktiškai reikia daryti, tada iš karto sektų darbai“, – teigė V. Petrokas.
Prie Gedimino kalno netikėtai pasirodo ir prieš 5 metus darbus atlikę rangovai. Jie sako, kad atvyko iš smalsumo – pažiūrėti tos vietos, kur teikiamų paslaugų gali vėl prireikti.
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, apžiūrėjęs kalną žodžių į vatą nevyniojo.
„Niekas neapdraustas šiuo atveju, negalime suvaldyti tos gamtos stichijos. Ir šie metai yra ypatingai vandeningi. Taip pat žemė prisisunkusi drėgmės, vandens, nėra įšalusi. Tai turbūt tam tikrą duoklę reikia Gedimino kalnui atiduoti“, – LNK sakė V. Bezaras.
Kiek dar reikės mokesčių mokėtojų pinigų šiam kalno gelbėjimui dabar atsakyti negali niekas.
Bet istorija primena, kad 1940 metais Vilniaus miesto burmistras gavo skubų laišką iš Vilniaus miesto statybos skyriaus viršininko, kuriame prašoma skirti 108 tūkstančius litų kreditus labai skubiems kalno tvarkybos darbams.
Praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
