„Būna ir silpnumas, ir miegoti labai sunku labai“, – LNK žurnalistams sakė ji.
Reabilitologė skyrė kvėpavimo mankštas ir šildymą, bet moteris sako, kad reikėtų ir į druskų kambarį. Vilnietė Marija parodė ir kokius kvėpavimo pratimus yra mokoma atlikti.
Kitas vilnietis pasakojo, kad jo tėtį vakarais ištinka stiprus nuovargis, nors ta diena galėjo būti ir laisvadienis. Nuovargis toks, kokio anksčiau nebuvo, tačiau į medikus vyras nesikreipia.
„Nebandė, sako, kad gal taip ir turi būti“, – teigė sūnus.
Būti gali, tačiau kentėti nereikėtų. Tai, apie ką kalbėjo pašnekovai, medikai vadina dviem žodžiais – pokovidiniu sindromu.
„Mes paskaičiavome, kad kažkur trečdalis persirgusių kovidu, trečdalis pacientų kreipiasi į šeimos gydytojus, kadangi tie simptomai tikrai juos vargina“, – kalbėjo Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.
Dažniausiai kamuoja nuovargis ir net išsimiegojus, nepailsima. Tokia būsena gali tęstis kelis mėnesius, bet medikai sako, jog kovidas turi paruošęs daugiau nemalonių staigmenų.
„Dabar yra manoma, kad yra apie 100 simptomų, kuriuos galime laikyti pokovidiniu sindromu. Nemaža kategorija pacientų, kurie mano, kad tai yra natūralu persirgus kovidu, jog jie turi jaustis blogai“, – teigė Šeškinės poliklinikos skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė.
Po kovido gali kamuoti dusulys, paaštrėti lėtinės ligos, o vaikams gali sutrikti virškinimas. Taip pat vis dar skundžiamasi dėl uoslės praradimo. Neatgaunantiems kvapo rekomenduojamos uoslės treniruotės su stipriais kvapais. Galima naudoti eterinius aliejus, kavą ar česnaką. Uostyti po dešimt sekundžių.
„Mažai pacientų buvo, kurie skundėsi, kad yra skonis iškrypęs. Geria paprastą vandenį, bet jiems atrodo, kad jis yra su žibalu arba jaučia kartumą. Kai valgo šokoladą, atrodo, kad tai ne šokoladas“, – sakė N. Šertvytienė.
Kalbama ir apie depresiją, nerimą, nemigą, psichikos reiškinių gali atsirasti dėl tiesioginio smegenų pažeidimo.
„Iš pradžių buvo visur akcentuojama, kad pažeidžiami plaučiai, tačiau dabar jau aišku, kad pažeidžiamos iš esmės daugiausia kraujagyslės ir ne tik plaučių, bet ir smegenų kraujagyslės pažeidžiamos. Atsidūrus reanimacijoje smegenys pažeidžiamos dar labiau, nes prisideda deguonies trūkumas, hipoksija“, – komentavo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Net ir persirgus lengva forma yra būdingas smegenų rūkas, kai sulėtėja mąstymas, sunku sutelkti dėmesį, sutrinka atmintis. Specifinio gydymo jam nėra, o ir kava ar energiniai gėrimai – nes sprendimas.
„Jokiais būdais neužsigulėti, stengtis vėl gyventi kuo aktyvesnį gyvenimą. Gera žinia, kad vis dėlto tas smegenų rūkas yra linkęs su laiku mažėti“, – pridūrė M. Marcinkevičius.
Kenčiant nuo kovidinio sindromo rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytojus. Atlikus tyrimus gali būti skirta reabilitacija.
„Bet pas mus buvo keletas tokių pacientų. Visų pirma, kažkiek reikia po ypač sunkio COVID-19 ligos sulėtinti savo gyvenimo tempą, duoti organizmui atsistatyti“, – komentavo Valakupių reabilitacijos centro skyriaus vadovas Jurgis Dulinskas.
Sveikintinos ir atostogos, streso vengimas, grynas oras, sveika mityba, o prie įprasto fizinio krūvio reikėtų grįžti palaipsniui.
„Jeigu neturi žmogus galimybės, pavyzdžiui, kažkur atvykti sportuoti ar užsiimti, tiesiog namuose kažką daryti, kad ir atsisėsti, atsistoti dešimt kartų. Jeigu jaučiate, kad sunku dešimt kartų, atsisėskite, atsistokite penkis. Pasivaikščiokite po namus, mat judėjimas yra labai svarbus atsigavimui“, – paaiškino treneris.
Treniruojant visą kūną svarbu nepamiršti ir plaučių.
„Per nosį giliai įkvėpti ir per burną giliai iškvėpti. Pats paprasčiausias pratimas, kurį galite daryti žiūrėdami televizorių“, – teigė treneris.
Čia galite peržiūrėti visą LNK video apie tai:
