Kaip LNK žinioms pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ministro G. Landsbergio vizito Singapūre tikslas – didinti politinį dialogą ir plėtoti ekonominius ryšius.
Lietuva Singapūrą mato kaip patikimą tarpininką su kitomis pietryčių Azijos rinkomis.
Anot ministerijos, ypač ryšius norima plėtoti aukštųjų technologijų ir mokslo srityse. Iš Singapūro užsienio reikalų ministras G. Landsbergis skrenda į Australiją. Bet verslas abejoja, ar tai kažką pakeis.
„Ministras turi bent kiek išmanyti verslą, ar pats būti iš verslo, ar susirinkti duomenų, ko reikėtų iš verslui tose rinkose ir taip toliau. Turistinė kelionė į Singapūrą ir Australiją tikrai nieko nepakeis“, – LNK teigė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Netoli Malaizijos įsikūręs Singapūras vadinamas vienu iš Azijos tigrų. Per 50 metų iš mažo birtų kolonijos uosto sugebėjo tapti spindinčia aukštųjų technologijų ekonomika.
„Atrandame šalia labai turtingas, labai inovatyvias ir demokratiškas rinkas“, – kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Bet Singapūras tik iš dalies laikomas laisva šalimi. Daugiau nei 50 metų šalį valdo ta pati partija, nėra laisvos žiniasklaidos, ar susirinkimų laisvės. Nusikaltusius gali nuplakti ir rykštėmis, pagal gyventojų skaičių vykdoma itin daug mirties bausmių.
Uždrausta net kramtomoji guma, kad jos nespjaudytų ant žemės.
„Man tai asocijuojasi su sėkminga Kinija“, – įžvalgomis su LNK žiniomis dalijosi S. Besagirskas.
Verslui Singapūre duota laisvė – maži mokesčiai ir gerai išvystyta logistika.
Ž. Pavilionis, paklaustas ar Lietuvos vertybiškai politikai yra vertybiška dirbti su Singapūru, politikas teigė, jog „visokių yra situacijų tame regione“.
„Bet bent jau Singapūras į mūsų nepriklausomybės, ar suverenias teises nesikėsina“, – tikino politikas.
LGBT žmonės Singapūre persekiojami, už homoseksualius santykius gali pasodinti į kalėjimą.
„Turėtume paklausti ir oponentų, ar yra vertybiška bendradarbiauti su Kinijos liaudies respublika, kuri vykdo genocidą. Galima tada tą klausimą į filosofiškai žiūrėti. Bet čia yra ir pragmatinis aspektas “, – apie šią situaciją LNK sakė Laisvės partijos atstovas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Marius Matijošaitis.
Seime yra susikūrusi tarpparlamentinių ryšių su Singapūru grupė, M. Matijošaitis jos pirmininko pavaduotojas.
O pirmininkas – konservatorius Kristijonas Bartaševičius.
„Matote, Singapūras turi ilgametes tradicijas ir savo kultūrą tokią, kokią jie turi. Tai mes tikriausiai negalime keisti tos kultūros, kokia yra ten. Kita vertus, turime siekti ir Lietuvos interesų, stengtis, kaip galima geriau juos tenkinti“, – sakė konservatorius.
Tad kur yra riba, kada šalis Lietuvos vertybinę politiką atitinka?
„Aš manau, kad tai visų pirma yra demokratija“, – LNK į šį klausimą atsakė Ž. Pavilionis.
Praėjusių metų spalį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė santykius stiprino Dubajuje, atidarė Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų verslo forumą. Bet ten irgi demokratijos nėra – absoliučią valdžią turi šeichai. O žmogaus teisių aktyvistai šiurpsta. Prieš metus Dubajaus šeicho dukra princesė Latifa slaptame vaizdo įraše iš vonios papasakojo, kad bandė pabėgti, o už tai tėvas ją įkalino.
„Vieniems sakom, kitiems – ne. Manau, kad Lietuva neturi realios vertybinės politikos. Manau, kad tai yra pretekstas kaip apsiginti, kai kažkas įvardija tavo padarytas klaidas“, – taip situaciją LNK vertino Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S. Besagirskas.
Šiemet Singapūre planuojama įsteigti ir Lietuvos ambasadą.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
